Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Seimui viešumo niekada nebus per daug 

2019 sausio 18 d. 08:00
BNS nuotrauka

Į viešumo flagmanus pretenduojantis Seimas jau beveik metus neskelbia kai kurių statistikos duomenų, atskleidžiančių, kaip savo pareigas atlieka tautos išrinktieji. Tačiau žadama, kad padėtis kardinaliai keisis kovo pradžioje, kai startuos naujas parlamento internetinis puslapis.

Iki šiol visų ankstesnių kadencijų Seimo oficialiame tinklalapyje buvo galima rasti suvestinius kiekvienos sesijos duomenis, rodančius, kiek kartų kuris seimūnas plenarinių posėdžių metu kalbėjo – dalyvavo diskusijose, pateikė klausimų, replikavo ar, priešingai, nė karto nepravėrė burnos. Nors tokia statistika rimtesnių išvadų neskatindavo, kai kurias tendencijas įžvelgti leisdavo. Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius ramino, kad kovo pradžioje pradėsiančiame veikti naujame tinklalapyje bus galima rasti ne tik šiuos, bet ir daugybę kitų duomenų apie kiekvieno parlamentaro veiklą.

Planuojama daug naujovių

Seimo kanceliarijos darbą kuruojančio A. Nekrošiaus teigimu, siekiant atvirumo ir skaidrumo dedama daug pastangų. Pasak jo, jau dabar prieinama specialia forma susisteminta medžiaga apie parlamentinę veiklą. Tačiau daugiausia naujovių atsiras kovą. Keisis tinklalapio dizainas, duomenų pateikimas, jų bus gerokai daugiau. Atsiras mediateka, kur bus galima rasti ir peržiūrėti politikų kalbas posėdžių metu. „Esu už tai, kad visi duomenys apie Seimo narių veiklą būtų prieinami viešai, analizuojami įvairiais pjūviais. Todėl kalbų statistika tikrai atsiras. Tik gal reikėtų pagalvoti, kaip techniškai duomenis pateikti, kad pagal juos būtų galima susidaryti tikrą vaizdą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamento vicepirmininkas. Jis užsiminė, kad neskelbti kalbų statistikos buvo nuspręsta atsižvelgiant į Seimo senbuvių argumentus, esą viešai skelbiami duomenys skatina kolegas dažnai tuščiai aušinti burną prie mikrofono.

Arvydas Nekrošius: "Gal reikėtų pagalvoti, kaip techniškai duomenis pateikti, kad pagal juos būtų galima susidaryti tikrą vaizdą.”Alinos Ožič nuotrauka
Arvydas Nekrošius: "Gal reikėtų pagalvoti, kaip techniškai duomenis pateikti, kad pagal juos būtų galima susidaryti tikrą vaizdą.”Alinos Ožič nuotrauka

A. Nekrošius džiaugėsi, kad pasiteisino Seimo komitetų posėdžių transliacijų iniciatyva. Statistika rodo, kad vieną tokį posėdį vienu metu paprastai žiūri 500–600 žmonių. Anot Seimo vicepirmininko, susidomėjimą paprastai lemia svarstomos temos aktualumas. „Dažniausiai transliacijas žiūri valstybės tarnautojai, žurnalistai, o paprasti žiūrovai – gal kiek rečiau, nebent svarstoma kokia nors ypatinga tema“, – pasakojo jis. Populiarios tebėra ir plenarinių posėdžių transliacijos. O visų Seimo narių viešai skelbti savo darbotvarkę, A. Nekrošiaus teigimu, nepriversi.

Tuščių kalbų išvengti nepadėjo

Konservatoriaus Jurgio Razmos nuomone, paaiškinti, kodėl neskelbiama kalbų statistika, nesudėtinga. „Matyt, didžiausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija apsižiūrėjo, kad jos nariai toje statistikoje atrodo prastai, ir nusprendė, jog nereikia tokio „aktyvumo“ demonstruoti“, – sakė parlamentaras. Jis teigė negirdėjęs, kad kitos frakcijos būtų tokį draudimą inicijavusios. „Žinoma, nesakau, kad ta statistika atskleidžia labai reikšmingų dalykų. Tačiau tokia tvarka buvo nusistovėjusi daug kadencijų, ji galėjo likti“, – dėstė J. Razma. Jei tokiu sprendimu buvo siekta išvengti „beprasmių kalbų, orientuotų į Seimo narių statistikos pagerinimą“, šis tikslas konservatoriaus požiūriu, liko nepasiektas, nes padėtis nepasikeitė – aktyvieji kalba daug, tyleniai neprabilo. Per porą metų, anot jo, patobulėjo ir Seimo naujokai – įgiję patirties jie tapo drąsesni.

J. Razma taip pat mano, kad komitetų posėdžių transliacijos yra naudingos. „Kai svarstomi svarbūs klausimai, piliečiai tegu pasiklauso. Komitetų sprendimai yra tokie pat svarbūs, kaip ir priimti plenariniuose posėdžiuose. Todėl visos investicijos į skaidrumą ir viešumą yra pateisinamos“, – aiškino politikas.

Už tai, kad būtų skelbiami visi parlamentarų veiklą atspindys duomenys, yra ir Seimo vicepirmininkas „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas. Jis sakė nežinantis, kodėl buvo nuspręsta dalies duomenų neviešinti.

Juda teisinga linkme

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorės Ievos Dunčikaitės teigimu, nekyla abejonių, kad Seimas turėtų būti skaidrumo ir atvirumo etalonas. „Ir nors taip, deja, dar nėra, džiugu matyti, kad judame tinkama linkme. Pavyzdžiui, neseniai mūsų paragintas Seimas pradėjo naudotis atviru duomenų formatu. Tai suteikia galimybę lengviau pamatyti, kaip aktyviai Seimo nariai dalyvauja priimant sprendimus“, – tikino ji.

Anot I. Dunčikaitės, informacijos, su kuo parlamentarai susitinka darbo metu, taip pat yra daugiau. „Mūsų atlikta Seimo narių darbotvarkių apžvalga rodo, kad 2018 metų pavasario sesijos metu daugiau nei pusė parlamentarų skelbė apie savo susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais. Tai 30 politikų daugiau nei 2017-ųjų pavasarį“, – pažymėjo ekspertė.

Kita vertus, viešai prieinamos informacijos apie Seimo narių darbą, jos požiūriu, nepakanka. „Kol kas dar nematome duomenų apie Seimo vadovų reprezentacines išlaidas ir gautas dovanas. Manau, parlamento lyderiai turėtų prisiimti atsakomybę dėl daugiau viešumo ir paskatinti kitus tai daryti. Norėtųsi, kad jie daugiau informacijos skelbtų ir apie minėtus susitikimus – pernai vasarą juos viešino tik 3 iš 8 frakcijų seniūnų ir 8 iš 15 komitetų pirmininkų. Norėtųsi, kad žmonės galėtų žinoti ne tik su kuo susitinka jų išrinkti politikai, bet ir tai, kokių pasiūlymų sulaukia, į kuriuos ketina atsižvelgti ir kodėl“, – kalbėjo I. Dunčikaitė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika