Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Šeimos atašė Norvegijoje galėtų atsirasti rudenį 

2015 kovo 23 d. 16:00
Algimanta Pabedinskienė
Algimanta Pabedinskienė
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šeimos atašė Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kurie konsultuotų lietuvių šeimas ir atstovautų joms įvairiose bylose, galėtų atsirasti jau rudenį, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

„Jei su finansų ministru ir premjeru sutarsime dėl finansavimo, nes tai metams kainuoja 124 tūkst. eurų, manyčiau, kad tas sprendimas jau rudeniop tikrai galėtų būti, nes reikia parengti teisės aktus, kol jie praeis Vyriausybę ir Seimą. Manau, visi socialiai atsakingai pažiūrės į šį klausimą“, - BNS pirmadienį sakė ministrė.

Anot jos, kiekvienoje minėtų valstybių veikti po vieną šeimos atašė, kuris dirbtų ambasadoje, taip pat stebėtojo teisėmis dalyvautų teismuose dėl vaiko teisių.

A.Pabedinskienė tvirtino, kad su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi kol kas aptarta bendra koncepcija ir įvertinta, kuriose lietuvių bendruomenėse užsienyje šeimoms kyla daugiausia problemų, o su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir finansų ministru Rimantu Šadžiumi atašė pareigybių klausimą planuojama aptarti kitą savaitę.

„Mes galvojame apie Norvegiją ir Jungtinę Karalystę, nes Jungtinėje Karalystėje vadinamųjų socialinių bylų skaičius per metus svyravo nuo 130 iki 160. Be abejonės, jos ne visos paliečia vaikus, bet kalbama apie šeimas“, - BNS sakė ministrė.

Ji pripažino, kad nagrinėjant bylas dėl globos Norvegijoje kol kas atašė negalėtų dalyvauti - Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ yra nustačiusi griežtas sąlygas, kad bylose gali dalyvauti tik globėjams ar tėvams atstovaujantys advokatai, tačiau neatmetė, kad ateityje situacija galėtų keistis.

„Ko gero, ne, bet tai yra derybų klausimas - jei mes išeiname su pasiūlymu ir jei Norvegijoje bus patvirtinta Hagos konvencija, aš manau, kad santykiai bus kitokie“, - vylėsi ministrė.

Šiuo metu teisinę pagalbą užsienio lietuviams pagal galimybes teikia Lietuvos diplomatinės atstovybės arba šeimos pačios samdosi teisininkus.

Emigrantų šeimų padėtimi susirūpinta, kai Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ nuo motinos atskyrė mažametį Lietuvos pilietį Gabrielių B., o po to, kai giminaitis jį bandė parvežti į Lietuvą, bet Švedijos pareigūnai vaiką grąžino Norvegijai, buvo apribotos motinos teisės į vaiką. Sprendimas šiuo metu apskųstas Norvegijos teismui.

Tuo metu Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeras Halvorsenas sako, kad vaikai iš lietuvių šeimų Norvegijoje atimami labai retai - per dvejus metus buvo 13 tokių atvejų, dešimt iš jų buvo išspręsti biologinių tėvų naudai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"