Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Seimo pusiaukelė: sąmyšis tik didėja 

Valdantieji teigia daug dirbę siekdami užtikrindami žmonių saugumą valstybėje. /
Valdantieji teigia daug dirbę siekdami užtikrindami žmonių saugumą valstybėje. /
Vyginto Skaraičio/fotobankas nuotrauka

Skandalais, barniais, intrigomis, abejonių keliančiais sprendimais garsėjantis Seimas įveikė kadencijos vidurkelį. Valdantieji giriasi nuveiktais darbais ir toliau žada versti kalnus. Opozicijos atstovai tikino tokio chaoso dar niekada nematę.

Su 2016 metų spalį išrinktu Seimu buvo siejamos didelės viltys. Valdantiesiems ir opozicijos atstovams skirtingai vertinant nueitą kelią, taškus ant „i“ dėlioja politologai. Jų teigimu, pagal gebėjimą veikti šis parlamentas yra prasto lygio.

Valdantieji teigia daug dirbę siekdami užtikrindami žmonių saugumą valstybėje.

Savotiška cirko arena vakar dar kartą virto Seimo plenarinių posėdžių salė. Opozicijai pakilus į eilinį mūšį prieš premjerą Saulių Skvernelį, šis net nesiteikė pasirodyti parlamente, o valdantieji be ceremonijų „nugesino“ oponentų įkarštį.

Erzelį kelia opozicija

Viena Seimo „valstiečių“ lyderių Agnė Širinskienė mano, kad dabartinės kadencijos išskirtinumas – įvykdytos struktūrinės reformos, pavyzdžiui, aukštojo mokslo, urėdijų ir panašiai. Valdantieji teigia daug dirbę siekdami užtikrindami žmonių saugumą valstybėje – priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas, leidžiantis žmones konfidencialiai informuoti apie nusikalstamas veikas, atsirado specialieji prokurorai. Pasak parlamentarės, pokyčiai palietė ir farmacijos sektorių, mažėjo vaistų kainos. „Praėjusių metų biudžetas buvo pirmasis perteklinis. Tai – irgi šios kadencijos išskirtinumas. Be abejo, kad didesnės valstybės finansinės galios leido perskirstyti turimas lėšas. Matėme beprecedentį gydytojų atlyginimų augimą. Atitinkamai didėjo ir mokslinio personalo algos. Šiuo metu ir doktorantai su gana dideliu lūkesčiu laukia didėsiančių jų stipendijų. Matėme ir pensijų kilimą, kuris taip pat yra reikšmingas. Ypač smagu, kad jos sausio mėnesį galės kilti vos ne 10 eurų daugiau nei Vyriausybė iš pradžių planavo“, – aiškino ji.

„Valstiečių“ iniciatyva pradėtos laikinosios tyrimo komisijos, A. Širinskienės nuomone, pasiteisino, suteikė visuomenei daug informacijos apie tai, kaip dešimtmečius buvo valdoma valstybė, kokios interesų grupės galėjo daryti poveikį politikų sprendimams. Vykdant laikinąjį tyrimą dėl LRT veiklos, „valstietės“ teigimu, teko nustatyti apmaudžių situacijų, pavyzdžiui, dėl biudžeto tvarkymo, dalis viešųjų pirkimų buvo sustabdyti. „Manyčiau, kad šiuo atveju bus galimybė keičiant tiek LRT įstatymą, tiek vidinius teisės aktus LRT veiklą skaidrinti ir viešinti“, – kalbėjo ji.

Vertindama valdančiųjų ir opozicijos santykius, A. Širinskienė tikino, kad jai apmaudu dėl opozicijos elgesio. „Regis, matydami Lietuvoje gerėjančią situaciją jie tiesiog nesuranda kitų būdų ją užgožti, kaip tik kelti erzelį ir įvairius nesusipratimus. Šiandien man tikrai būtų buvę kur kas smagiau su opozicijos atstovais sėdėti ir diskutuoti komitete apie kitų metų biudžetą. Deja, Seime buvome priversti rinktis į neeilinį posėdį ir svarstyti rezoliucijas, kurios valstybės gyvenimui tikrai nieko naujo neprideda. Tačiau toks jau tas pasirinktas opozicijos bendravimo stilius“, – teigė ji.

A. Širinskienės manymu, valdančioji dauguma yra stabili. Jai džiugu, kad valdančiųjų programą parėmė ir kitų, koalicijos veikloje nedalyvaujančios Seimo frakcijos ar pavieniai jų nariai. „Manyčiau, kad sutarimo Seime, bandymo pritraukti kiek įmanoma daugiau narių, skatinant juos remti Vyriausybės programą ir kviečiant dirbti kartu, tikrai matysime. Visą laiką pasisakome už dialogą, tik gaila, kad kai kurios opozicinės frakcijos jo nelabai nori“, – pažymėjo „valstietė“.

Vykdo įsipareigojimus

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Seimo vicepirmininkas socialdarbietis Gediminas Kirkilas sako, kad šios kadencijos parlamentas ypatingai nesiskiria nuo buvusių. „Kokį išrinkome, tokį ir turime. Galbūt išskirtinis bruožas yra tai, kad skirtingai nuo kitų kadencijų, dabartinė opozicija niekaip nesusitaiko su pralaimėjimu. Netgi praėjus dviems metams. Tai akivaizdžiai matyti. Todėl jie toliau bando imtis visokių priemonių, nes tikisi kaip nors sugriauti valdančiąją daugumą, kuri per visą tą veikimą tik sustiprėjo“, – kalbėjo jis.

Tarp svarbiausių šiųmečių darbų G. Kirkilas minėjo tęsiamas reformas, pasirašytą politinių partijų susitarimą dėl gynybos finansavimo didinimo. „Ši Vyriausybė ir dauguma gana drąsiai pradėjo įvairias reformas: tiek „Lietuvos geležinkeliuose“, tiek urėdijose, švietimo pertvarką, kuri yra itin sudėtinga. Iš dalies pritarčiau Vygaudui Ušackui, kad politinėms partijoms reikėtų dėl jos susitarti, nes, kaip matote, ne visi reformuojami universitetai su tuo sutinka, bando ieškoti įvairios paramos parlamente, – aiškino socialdarbietis. – Tačiau pagrindinis dalykas yra tai, kad Lietuvos ekonomika auga ir net daugiau nei buvo prognozuota. Būtent dėl šių priežasčių praėjusią savaitę teko taisyti biudžetą, nes reikėjo papildomai skirti lėšų krašto apsaugai, kad pasiektumėme 2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), nes tai yra santykinis rodiklis. Kitų metų biudžetas, bent jau pagal pateiktą jo projektą, bus dar labiau socialiai orientuotas. Taigi, ši kairiojo centro dauguma savo įsipareigojimus vykdo.“

Agnė Širinskienė: "Dabartinės Seimo kadencijos išskirtinumas – įvykdytos struktūrinės reformos, pavyzdžiui, aukštojo mokslo, urėdijų."
Agnė Širinskienė: "Dabartinės Seimo kadencijos išskirtinumas – įvykdytos struktūrinės reformos, pavyzdžiui, aukštojo mokslo, urėdijų."

Tarp stringančių darbų G. Kirkilas minėjo tą pačią švietimo reformą, kuriai reikėtų stipresnio postūmio. Esą jei pertvarka užsitęs ilgiau, ji nebus įgyvendinta. „Ši reforma yra kertinė, labai svarbi visoms sritims: ir darbo jėgos parengimui, ir daugeliui kitų. Kaip matote, ekonomika, pramonė keičiasi labai greitai. Mums svarbūs tokie dalykai kaip naujosios technologijos, išmanioji specializacija. Kuo greičiau baigsime švietimo reformą, tuo greičiau turėsime rezultatą, net jei ir reforma nebus tobula“, – mano parlamentaras.

Kalbėdamas apie įvairias parlamentinių tyrimų komisijas, G. Kirkilas teigė, kad ir ankstesnėse kadencijose jų buvo. „Jeigu prisimintumėme 2004–2008 metų Seimą, tai irgi buvo visko, buvo įvairių komisijų, kurios nustatinėjo ir netgi nustatė, kad, pavyzdžiui, konservatorių partija turi terorizmo požymių. Taigi, tuomet irgi buvo karšta. Šis Seimas skiriasi tuo, kad gana didelė opozicija, pirmiausia – konservatoriai ir liberalai, niekaip nesusitaiko su rinkimų rezultatais. Tai, mano požiūriu, yra blogai. Vakarų šalyse politinės partijos aštriai kovoja per rinkimus, bet kai jie baigiasi, su tuo susitaiko ir rengiasi kitiems rinkimams. Mūsų Seime yra kitaip, konfrontacija daug aštresnė nei buvo kituose Seimuose“, – įvertino Seimo vicepirmininkas, kartu sakydamas, kad atokvėpio nuo politinių batalijų kol kas nevertėtų laukti, nes artėja rinkimai.

Valdantieji argumentų negirdi

Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio ir frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio teigimu, Seimas priverstas dirbti tokiomis sąlygomis, kur valdantieji daug daugiau dėmesio skiria tarpusavio kovoms nei savo veiklai pristatyti, komunikavimui, kompromisų, kurie užtrikrintų priimamų sprendimų tvarumą, paieškai. „Valdantiesiems nereikia nei to tvarumo, nei visuomenės palaikymo jų priimamiems sprendimams. Tiesiog pavadina save reformatoriais ir nežinia kokiais principais reformuoja vieną ar kitą sritį“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politikas. Jo akimis, bent jau artimiausią pusmetį prieš rinkimus tokiu režimu ir bus dirbama – stengiantis kuo ilgiau išlikti valdžioje priiminėjami atvirai populistiški sprendimai. TS-LKD seniūnas priminė, kad konservatoriai ne kartą „valstiečius“ kvietė ir tartis, ir bendradarbiauti, ypač svarbių reformų klausimais.

„Imkime kad ir mokytojų etatinio apmokėjimo įvedimą. Akivaizdu, kad tokia tvarka, kokia yra dabar, negali likti, žmonės jos nepriima, nes viskas vyksta kitaip nei planuota. Vadinasi, reforma turi būti atšaukta, vėl viskas keičiama iš esmės. Viso to buvo galima išvengti, jei būtų išgirsti mūsų argumentai tuomet, kai reforma buvo stumiama. Tačiau „valstiečiai“ projektus priiminėjo skubos tvarka. Panašiai priimamos ir kitos jų reformos“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jis apgailestavo, kad valdančiųjų pasirinkta „karo taktika“ žlugdo viso Seimo prestižą. „Gal jie atsitokės, nes tokia taktika kenkia ir jų reitingams“, – svarstė konservatorius. Jis pasidžiaugė, kad TS-LKD frakcija per dvejus metus buvo vieninga – „tikra atsvara „valstiečių“ buldozeriui“, taip pat pavyko rasti bendrą kalbą su kitomis opozicijos frakcijomis – Liberalų sąjūdžio (LS) ir Socialdemokratų partijos.

Gąsdina totalitarinio valdymo apraiškos

LS pirmininko ir frakcijos seniūno Eugenijus Gentvilo akimis, šis Seimas yra „katastrofiškas“. Pasak jo, liberalios demokratijos keliu Lietuva yra pažengusi pakankamai toli, todėl „su totalitarinio valdymo užmačiomis į valdžią atėję „valstiečiai“ turi daug darbo“. „Jie mažina žiniasklaidos teises ir laisves, ignoruoja opoziciją, nesupranta elementarių demokratijos normų. Visuomenės priešinimas vyksta nuolat, atsiranda totalitarinei valdžiai būdingų bruožų – esą mes geriau žinome nei žmonės, todėl ir nuspręsime, ką valgyti, kokius vaistus pirkti, kaip mokyti“, – teigė E. Gentvilas. Jo nuomone, visos valdančiųjų sumąstytos reformos vykdomos „tik dėl švilpuko“ – kad galėtų vadintis reformatoriais. „Nėra prognostinio požiūrio į ateitį, vengiama ekspertų mokslininkų išvadų“, – vardijo liberalas. Šią valdžią, anot jo, gelbsti tik auganti ekonomika. Tačiau prasidėjus stagnacijai, rezervų nebeliks.

E. Gentvilo teigimu, pastaruosius dvejus metus opozicija buvo nuolat „mušama“. „Ankstesnių kadencijų metu į opozicijos balsą būdavo bent šiek tiek įsiklausoma, dabar to visiškai nėra“, – sakė jis. Pačios opozicijos darbą politikas teigė vertinąs kaip „nepakankamai gerą“. Bendrą veiklą neretai apsunkina ideologiniai skirtumai –“esame labai margi“. Teigiamų Seimo veiklos pokyčių E. Gentvilas sakė nesitikinti ir ateityje. „Jei esminio lūžio nebus pačių „valstiečių“ gretose, totalitarinės visuomenės apraiškų, žmonių laisvių ir teisių apribojimų gali tik daugėti“, – spėjo LS lyderis. Jo požiūriu, LVŽS akivaizdžiai egzistuoja vado kultas.

Lauro Bielinio nuomone, šie Seimo kadencijos metai buvo ne pertvarkų, o kalbėjimo apie jas laikotarpis.
Lauro Bielinio nuomone, šie Seimo kadencijos metai buvo ne pertvarkų, o kalbėjimo apie jas laikotarpis.

Veiksmai niekur neveda

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, Seimo kadencijos metai parodė, kad susiformavusi dauguma taip ir nerado aiškių strateginių tikslų. Matyti daug judesių siekiant realizuoti trumpalaikius, siauriems interesams atstovaujančius ar viešojoje erdvėje ryškiai atrodančius, bet ne esminius klausimus. „Kokių nors strateginių temų, kurios būtų siejamos su tokiu svarstymu, kad, pavyzdžiui, šis žingsnis bus naudingas dešimtmečiais, nematyti. Yra smulkūs veiksmai, siejami su korekcijomis kaip jas įsivaizduoja valdantieji. Taip jie demonstruoja veiksmą, kuris niekur neveda“, – įvertino politologas.

Nors valdantieji giriasi reformomis, L. Bielinis sako, kad šie Seimo kadencijos metai buvo ne pertvarkų, o kalbėjimo apie jas laikotarpis. Reformos apima ne tik įstatymų priėmimą. Tai – pirmiausia pokytis visuomenės požiūryje į save, valstybės galimybėse. Šiuo atveju esą nematyti, kad vyktų esminiai pasikeitimai. „Niekas nieko nepakeitė. Tiesiog labai daug kalbų, aistrų ir labai mažai realaus strateginio mąstymo“, – pabrėžė jis.

Įvairių parlamentinių tyrimų komisijų veiklą L. Bielinis taip pat vertino kritiškai. Tam tikrų skaidrumo elementų poreikis visuomenėje egzistuoja, trūksta gilesnio požiūrio į vienokias ar kitokias socialines ar ekonomines problemas. Tačiau valdantieji visą šį poreikį suveda į tam tikras kaltųjų paieškos, o ne padėties taisymą. „Visada galime rasti kaltų ir nubausti, bet ar nuo to situacija pasikeis? Juk situaciją pakeisti galima problemų taisymu, o apie tai kalbama daug mažiau“, – sakė VDU profesorius.

Seimo opozicija savo veikla taip pat „neblizga“. Jos paskirtis, anot L. Bielinio, yra kritikuoti, tą ji ir daro. Tačiau problema, kad opozicija susiskaldžiusi, jos veikla nevieninga. „Viena kalba konservatoriai, antra – liberalai, trečia – kitos politinės jėgos, kurios yra kažkur centre ir neįtrauktos į valdančiųjų orbitą. Todėl kalbėti apie vieningą opozicijos balsą labai sudėtinga. Tai yra minusas“, – konstatavo jis.

Kitus Seimo kadencijos metus L. Bielinis prognozuoja būsiant tokius pat kaip dabar. „Tai tęsis ir toliau. Palinkėkime valdantiesiems išminties ir ramybės. Tai duos daug daugiau naudos nei bandymas nubausti kokį nors kaltąjį arba apkaltinti kitus, nepriklausančius valdantiesiems. Išminties ir ramybės. Nusiraminus ir sulėtinus savo aistringų pokyčių paiešką bus galima pasiekti daug daugiau“, – įsitikinęs politologas.

Vyksta visuotinis karas

Klaipėdos universiteto profesoriaus Antano Bučinsko teigimu, į šį Seimą buvo dedamos didelės viltys, žmonės tikėjosi teigiamų poslinkių. „Bet kas nutiko? Dėl proporcinės rinkimų sistemos į Seimą atėjo daug nekvalifikuotų, neišsilavinusių, abejotinos moralinės žmonių. Todėl ir visos idėjos, reformos, kurias mėginama įgyvendinti, dėl žemo intelektinio potencialo išverčiamos tarsi į kitą pusę. Taigi veiklos prasme šis Seimas yra prasto lygio“, – sakė politologas. Pasak jo, užuot lopęs per porą metų išaiškėjusias veiklos spragas, Seimas pasirinko keistą taktiką – visuomenės dėmesį nuo valstybinio masto problemų mėginama nukreipti rezgant smulkias intrigėles.

„Dabar Seime visi kariauja prieš visus. Todėl praktiškai iškilo rimtas pavojus mūsų demokratinei politinei sistemai. Vien tai, kas daroma žiniasklaidos atžvilgiu mėginant suvaržyti jos laisvę, įvesti kontrolę, yra totalitarinės valstybės bruožas. Tikiuosi, neprieisime iki kraštutinumų, kad būtų siekiama kontroliuoti ir žmonių mąstymą“, – sakė A. Bučinskas. Nerimo signalas, anot jo, yra ir valdžios atakos prieš jai neįtikusias institucijas, pavyzdžiui, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. „Rezultatas – politinėje sistemoje einama prie draudimo politikos, žmonėms paliekama vis mažiau pasirinkimo laisvės“, – pastebėjo ekspertas.

Jei per artimiausius metus niekas nesikeis, pasak politologo, didės visuomenės nepasitenkinimas. „Tačiau mūsų visuomenė tampa vis pasyvesnė, nes milijonas aktyviausių žmonių jau dirba užsienyje. Čia liko mažiau aktyvūs žmonės, kurie nesugeba organizuoti atitinkamo intelektinio lygio protestų. O kad sugrįš tie aktyviausieji, kol kas nemanau. Kariaujant visiems prieš visus, ir europinės lėšos lieka neįsisavintos“, – teigė A. Bučinskas. Jis taip pat mano, kad valdžia, nereaguodama į Europos perspėjimus apie naujos ekonominės krizės pavojų, elgiasi klaidingai – užuot „sprendusi šiandienos intrigų problemas“, turėtų pagalvoti apie ateitį.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"