Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Seimo pavasaris – rinkimų ritmu 

2019 kovo 8 d. 14:30
Per pavasario sesiją planuojama svarstyti 545 įstatymų projektus, ketvirtadalį jų pateikė Vyriausybė.
Per pavasario sesiją planuojama svarstyti 545 įstatymų projektus, ketvirtadalį jų pateikė Vyriausybė.
BNS nuotrauka

Sekmadienį į pavasario sesiją susirinksiantys Seimo nariai tradiciškai ketina įveikti šūsnis teisės aktų projektų, būtinų anksčiau paleistų reformų sėkmingai plėtrai užtikrinti, rengti diskusijas aktualiomis temomis, reaguoti į „Brexito“ iššūkius. Valdantieji ir opozicija sutinka, kad darbus koreguos vyksiantys rinkimai.

Per pavasario sesiją planuojama svarstyti 545 įstatymų projektus, ketvirtadalį jų pateikė Vyriausybė. Prie svarbesnių sprendimų Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis priskyrė vaiko teisių apsaugos sistemos korekcijas, sveikatos priežiūros įstaigų efektyvumo didinimą. Pasak jo, toliau bus stengiamasi mažinti socialinę atskirtį, sprendžiama dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo. „Labai svarbi aktualija bus „Brexitas“, – teigė V. Pranckietis.

Kad pavasario sesija dėl rinkimų bus ypatinga, pažymėjo šią savaitę su Seimo valdyba susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos teigimu, įtampa bus juntama ir diskusijose, ir įstatymų priėmimo procese. Šalies vadovė atkreipė dėmesį į stringančias pensijų ir švietimo reformas, o mokesčių pertvarka esą „realiai skurdo nemažina, o tik perstumdė iš vienos kišenės į kitą valstybines lėšas“. Tačiau kritikuoti Seimo veiklos D. Grybauskaitė teigė nenorinti. „Visi esame bendroje valtyje, visiems reikės šiuo sunkiu rinkimų laikotarpiu dirbti kartu“, – sakė ji.

Konstruktyvumo gali stigti

Seimo vicepirmininkas valdančiųjų „socialdarbiečių“ atstovas Gediminas Kirkilas mano, kad konstruktyvaus darbo per pavasario sesiją vargu ar galima tikėtis. „Ir Seime esantys kandidatai į prezidentus, ir jų partijos bei rėmėjai stengsis maksimaliai išnaudoti situaciją“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Anot politiko, sesijos darbų programoje yra projektų, kuriuos priimti, nepaisant rinkimų atmosferos, suinteresuoti visi. „Pavyzdžiui, vadinamasis „Brexito“ paketas, jį turėsime labai greitai ir dalykiškai apsvarstyti. Manome, kad šiuo klausimu net reikėtų surengti diskusiją. Bet dar palaukime, ką kovo pabaigoje nuspręs Jungtinė Karalystė. Bet kuriuo atveju Europos reikalų komitetas turės daug veiklos“, – neabejojo šiam komitetui vadovaujantis G. Kirkilas.

Nepraranda optimizmo

Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma į pavasario sesiją žvelgia su santūriu optimizmu. Jo manymu, yra visos galimybės, kad sesija būtų darbinga ir rami. „Manau, jog valdantieji, kurie prieš savivaldos rinkimus ėmėsi tam tikrų populistinių veiksmų, su opozicija kovojo steigdami įvairias tyrimų komisijas, turėjo padaryti išvadą, kad rinkėjų pigiais triukais neapgausi. Kaip matėme, savivaldos rinkimuose tai jiems nedavė dividendų. Gal prieš kitus dvejus rinkimus pelnyti rinkėjų palankumą bus mėginama svarbiais darbais. Jei bus suvokta atsakomybė ir rinkimų dėsningumai, darnesnio darbo organizavimo galimybė Seime yra. Opozicija tikrai nedaro nieko, kad tą darną išbalansuotų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė konservatorius.

Jis tikino, kad Vyriausybės siūlomoje darbų programoje „ypatingų reformų“ nemato. Vėl, anot J. Razmos, „užsispyrusio ministro siūlomi“ sveikatos sistemos pokyčiai. „Ne kartą tie projektai buvo stabdomi, atmetami. Jei vėl bus bandoma taip primityviai juos stumti, nemanau, kad reforma pajudės“, – teigė politikas.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojo Algirdo Syso nuomone, tikėtis ko nors rimto iš šios sesijos neverta. „Bus daug popso, viskas bus derinama prie rinkimų“, – tikino parlamentaras.

Kaip išvengti darbo rinkimų ritmu, jis sakė nežinantis. „Kai turi tokią daugumą, viskas galima. Manau, bus daroma viskas, kad jų kandidatui pavyktų laimėti prezidento rinkimus ir taip užsitikrinti valdžią visose grandyse“, – dėstė A. Sysas. Jo požiūriu, šia sesiją reikėtų priimti sprendimus dėl biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų. „Prižadėta daug kam, o pinigėlių nėra. Net šių metų biudžetinių įstaigų finansavimas – su dideliu klaustuku. Visos bėdos, manau, išryškės po rinkimų“, – spėjo socialdemokratas.

Geriausias laikas – neišnaudotas

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė neabejojo, kad pavasario sesijos darbams didelę įtaką turės vyksiantys rinkimai. „Tačiau tai nereiškia, kad visi sprendimai turėtų būti įšaldyti, o juos priimant būtų galvojama tik apie reitingus. Jei bus orientuojamasi tik į juos, mėginama įtikti rinkėjams, turėsime liūdną situaciją, bus prarastas laikas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologė.

Ji prognozavo, kad ir šią sesiją sulauksime įvairių tyrimų iniciatyvų, pirmiausia – dėl korupcijos teismų sistemoje. „Greičiausiai taip bus rengiama dirva savam kandidatui į prezidentus, kad galima būtų sakyti – žiūrėkite, kokią pažangą padarė ši valdžia. O klausimai, susiję su reformomis, nors gana sunku jas taip vadinti, ypač švietimo, matyt, liks antrame plane. Regis, padaryta išvada, kad reformos jau įvykdytos“, – kalbėjo R. Urbonaitė. Jos požiūriu, dėl rinkimų gausos iki liepos mėnesio greičiausiai „turėsime užprogramuotą politinę suirutę“.

„Gal kiek normalesnė bus rudens sesija, tačiau 2020-aisiais prasidės pasirengimas Seimo rinkimams, tad visi sprendimai bus orientuoti į juos. Taigi praėję dveji kadencijos metai, kurie buvo palankiausi daryti sudėtingiausias reformas, priimti skausmingiausius sprendimus, nebuvo maksimaliai išnaudoti“, – sakė politologė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika