Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Seime užvirė ginčas dėl siūlymo viešinti prisipažinusius KGB bendradarbius 

2018 birželio 14 d. 16:35
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime ketvirtadienį užvirė ginčas dėl siūlymo viešinti prisipažinusius KGB bendradarbius: kol iniciatoriai argumentavo patriotizmu, opozicija įžvelgė Kremliaus interesus.

Zbignevo Jedinskio su kitais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA)-Krikščioniškų šeimų sąjungos (KŠS) frakcijos nariais parengtas projektas į darbotvarkę buvo įtrauktas privalomai surinkus 50 parlamentarų parašų.

Opoziciniai konservatoriai pareikalavo pertraukos sprendžiant, ir šį klausimą įtraukti į sesijos darbų programą.

Už pertrauką balsavo 31 Seimo narys prieš buvo 45 ir susilaikė 16 parlamentarų – prašymas teiktas opozicinės frakcijos vardu, tad tokio balsų balanso pakako. Už pertrauką balsavo konservatoriai ir liberalai, prieš balsavo ir susilaikė „valstiečiai“ bei kiti.

Konservatoriai argumentavo, kad pataisos naudingos Kremliui, tuo tarpu iniciatoriai piktinosi, kad projektas net neprileidžiamas iki pateikimo stadijos.

Iniciatoriai siūlo, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 metų sausio 1 dienos“.

Dabar ši informacija įslaptinta 75 metams.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė tvirtino, kad pataisoms prieštarauja Valstybės saugumo departamentas, nes „šitu projektu suinteresuotos Rusijos slaptosios tarnybos“.

„Jo pateikimas ir svarstymas reikštų, kad Kremlius savo hibridinėmis atakomis per žmogų, kuris remia Putino politiką, daro hibridines atakas prieš Lietuvos valstybę“, – sakė R. Juknevičienė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Konservatorius Kęstutis Masiulis pažymėjo, kad atsikurianti valstybė, ragindama su KGB dirbančius žmones pereiti į jos pusę, žadėjo saugoti paslaptį. „Jeigu valstybė davė įsipareigojimą asmenims, ji turėtų tą įsipareigojimą vykdyti“, – sakė Seimo narys.

LLRS-KŠS atstovas Jaroslavas Narkevičius piktinosi, kad projekto net neleidžiama pristatyti.

„Ką tai reiškia? Vagys rėkia – gaudyk vagį, ir jūs būtent dabar darote tai, nes, matyt, patys, savo elgesiu, įrodinėjat, kad esat suinteresuoti, kad paslėptumas būtų. Tiesa vis tiek išlįs iš maišo“, – sakė J. Narkevičius.

Seimo narių Mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys savo ruožtu teigė, kad „įstatymas nukreiptas prieš asmenis, kurie išdrįso parodyti nelojalumą KGB ir stoti atsikūrusios valstybės pusėn“.

„Kviečiama priimti įstatymą susidoroti su asmenimis, kurie stojo valstybės pusėn ir sutiko apsispręsti veikti prieš KGB. Šiuo metu Rusijos žvalgybai, kuri nori panaudoti buvusią agentūrą, neramu – kuris yra agentas buvęs prisipažinęs, kuris neprisipažinęs, jų interesas dabar, kad vyktų šitos diskusijos“, – sakė P. Urbšys.

Tačiau LLRA-KŠS atstovų projekto P. Urbšys nesiejo su darbu Rusijai: „Aš tikiu, kad iniciatorius turėjo kitų intencijų, bet gyvenime taip atsitinka – nori geriau, bet išeina blogiau“.

Projekto iniciatorius Z. Jedinskis aiškina, kad būdami įslaptintais su KGB dirbę asmenys gali būti šantažuojami.

„Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir niekas negali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai“, – teigia Z. Jedinskis.

Anot jo, dalis tokių asmenų ėjo ir iki šiol eina aukštas pareigas valstybės valdžios įstaigose ir teismų struktūrose.

Tokį siūlymą Z. Jedinskis buvo pateikęs ir pernai, tačiau Seimas rugsėjį pirmoje – pateikimo – stadijoje jį atmetė. Tuomet už projektą balsavo 19 parlamentarų, prieš buvo 26, o 33 susilaikė. Pataisos atmestos net negrąžinus jų tobulinti.

Lietuvos žvalgyba šiemet kovą pristatydama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pareiškė, kad Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją.

VSD vadovas Darius Jauniškis sakė, kad pažeidžiami ir šantažuojami šiuo atveju gali būti tiek prisipažinusieji apie bendradarbiavimą su KGB, tiek nutylėjusieji apie savo ryšius.

Konkrečių faktų jis teigė negalįs atskleisti, tačiau užsiminė, jog VSD yra žinoma ir apie šantažuojamus asmenis, kurie yra nuslėpę savo bendradarbiavimą su KGB.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"