Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Seime – užmojai tramdyti vaikų paėmimus 

2018 lapkričio 7 d. 09:30
Asociatyvi iliustracija./
Asociatyvi iliustracija./
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Per keturis mėnesius iš šeimų paėmus daugiau kaip 900 vaikų ir tik maždaug kas dvyliktam jų sugrįžus namo, dalis parlamentarų kalba apie būtinybę taisyti nuo liepos mėnesio galiojančius vaiko apsaugos mechanizmus. Kiti politikai ragina neskubėti švelninti įstatymų.

Pastaruoju metu žiniasklaida kone kasdien praneša istorijas apie iš tėvų paimtus vaikus. Vakar padėtį vaiko teisių srityje aptarė Seimo laikinajai grupei „Už šeimą“ priklausantys parlamentarai. Šiandien tai, kaip Lietuvoje saugomos vaikų teisės, analizuos Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK). Kitą savaitę klausymus dėl to rengia parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) Šeimos ir vaiko gerovės pakomitetis.

V. Čmilytė-Nielsen: „Akivaizdu, kad kai kurie kolegos labai aktyviai įsitraukė į šią situaciją. Visgi turėtume remtis ne vien emociniais dalykais, nors labai gaila stebėti šeimas, iš kurių buvo drastiškai paimti vaikai.“

Kraštutinė priemonė

Seimo laikinosios grupės „Už šeimą“ pirmininkas Rimantas Jonas Dagys įsitikinęs, kad situacija vaiko teisių apsaugos srityje yra nenormali. „Vaiko atėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė. Dabartiniame įstatyme parašyta, kad tai traktuojama kaip išimtinė priemonė, o ne taisyklė, kuri taikoma iš karto, pamačius pirmą nusižengimą. Vaiko atėmimas yra didžiulė trauma visam jo gyvenimui. Mano galva, žmonės, kurie galvoja kitaip, tiesiog negali dirbti tokiose atsakingose institucijose“, – pabrėžė jis.

R. J. Dagio nuomone, nuo liepos įsigaliojusi sistema visiškai nepasiteisino, ją reikia iš esmės taisyti. „Jeigu dabar to nesutvarkysime, dominuos pareigūniškas požiūris. Manau, plačiąja prasme turime labiau pasitikėti šeimomis nei valdininkais“, – tvirtino parlamentaras. Jis aiškino, kad pirmas Seimui pasiūlytas vaiko teisių apsaugos sistemos reformos variantas buvo „visiškai klaikus“. Esą tąsyk pavyko pataisyti 90 proc. jo teksto. „Buvo tikimasi, kad mūsų įgyvendinančios institucijos taikys normalaus proporcingumo principus arba, žmogiškai pasakius, protingumo kriterijus. Tačiau to neįvyko. Kitas dalykas – reformai nebuvo pasirengta iki galo. Tie žmonės, kurie yra patekę į sistemą, ne visi tinkami. Turbūt reikėtų taikyti papildomus kvalifikacinius reikalavimus. Juk tokį veiksmą, kuris traumuoja vaiką visam gyvenimui, negalėtume leisti atlikti bet kam, ypač žmonėms, kurie, kaip aiškėja, yra ne kartą teisti“, – kritikavo politikas.

R. J. Dagys vakar prieš Seimo laikinosios grupės „Už šeimą“ susitikimą sakė, kad kolegos jau turi tam tikrų iniciatyvų, ką reikėtų taisyti vaiko teisių apsaugos srityje. Jis išskyrė dvi grupes pasiūlymų. Pirmos grupės pasiūlymais norima tikslinti vaiko paėmimo iš šeimos procedūrą. „Taip, kad būtų visiškai aišku, kaip ji bus įgyvendinama ateityje, ir tie dalykai nebūtų dviprasmiškai traktuojami. Atitinkamai turėtų būti įteisinta ir pareigūnų atsakomybė“, – aiškino konservatorius.

Kita grupė parlamentarų pasiūlymų, anot R. J. Dagio, yra susijusi su įstatymuose vartojamų sąvokų patikslinimu. „Kad būtų kuo mažiau subjektyvaus traktavimo. Reikia, kad ir sunkiai įrodomos sąvokos būtų aiškiai apibrėžtos, nekiltų abejonių, kaip jas taikyti“, – pabrėžė jis.

Situacija neramina

Seimo ŽTK narė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad viešojoje erdvėje skelbiama informacija – tiek konkretūs atvejai, tiek bendri duomenys apie iš šeimų paimamus vaikus – neramina. Todėl į komiteto posėdį kviečiamas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, atsakingų institucijų atstovai. „Pirmiausia norime sužinoti, ar tikrai po reformos įsigaliojimo padaugėjo paimamų vaikų, ar vaiko paėmimas iš šeimos taikomas kaip kraštutinė priemonė, ar lazda šiek tiek perlenkiama“, – vardijo Seimo narė. Jei iš šeimų paimamų vaikų drastiškai padaugėjo, V. Čmilytės-Nielsen nuomone, reikėtų svarstyti, ką daryti toliau. „Galbūt galima tobulinti ne patį įstatymą, bet jo įgyvendinimo praktiką“, – svarstė liberalė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Vertindama kai kurių parlamentarų užsidegimą keisti įstatymus, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad tokie pasiūlymai neturėtų būti paremti emocijomis. „Akivaizdu, kad kai kurie kolegos labai aktyviai įsitraukė į šią situaciją. Visgi turėtume remtis ne vien emociniais dalykais, nors labai gaila stebėti šeimas, iš kurių buvo drastiškai paimti vaikai. Tai turėtume išsiaiškinti ir įsitikinti, ar nestringa pats reformos įgyvendinimas. Nesu tikra, kad įstatymas turėtų būti taisomas. Greičiau reikėtų tobulinti praktinį jo įgyvendinimą“, – pakartojo parlamentarė.

Rimantas Jonas Dagys: "Manau, plačiąja prasme labiau turime pasitikėti šeimomis nei valdininkais.“/ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Rimantas Jonas Dagys: "Manau, plačiąja prasme labiau turime pasitikėti šeimomis nei valdininkais.“/ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Svarbi ne tik įstatymo raidė

Seimo SRDK pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės manymu, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas yra taisytinas, bet labai nedaug. Ji pažymėjo, kad pradedant įgyvendinti bet kokią pertvarką visada atsiranda nepatenkintų. „Vaiko teisių apsaugos reforma yra ypač jautri, nes susijusi su vaikais, šeimomis“, – akcentavo politikė. Anot R. Šalaševičiūtės, paimta daug vaikų, kuriems nustatytas antras grėsmės lygis (kai nustatyta reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei). Tačiau vaikų, atiduotų laikinai globai, palyginti su praėjusiais metais, yra mažiau.

Kalbėdama apie vaikų paėmimą, parlamentarė sakė, jog įstatyme yra viena kita koreguotina vieta, kad vaiko teisių specialistams būtų daug aiškiau, kaip dirbti. „Visko įstatyme nesurašysi. Tie žmonės, kurie dirba, visų pirma turi būti gerai, teisingai apmokyti ir žinoti, ką jie daro. Kitas vertus, yra įstatymas, bet egzistuoja ir žmogiškasis pradas“, – kalbėjo ji.

R. Šalaševičiūtė sulaukė ne vieno kreipimosi dėl ilgai šeimoms negrąžinamų vaikų, nors įvyko teigiamų pokyčių. „Kodėl vis dar esama istorijų, kai vaikai neatiduodami kone metus? Gavau tėvo ir motinos prašymą, iš jų paimti keturi vaikai ir septynis mėnesius negrąžinami, nors, kaip teigia tėvai, jie visiškai pakeitė gyvenimo būdą, lanko savo atžalas, ir jos nori grįžti į namus. Tiesa, tokiais atvejais, kai įtariamas smurtas, susiduriame su teismo ekspertizėmis. Jei vaikas turi mėlynių, turi būti atliekamos ekspertizės, tik po jų teismas priima sprendimą. Ekspertizėms atlikti skirta nuo 6 mėnesių iki pusantrų metų. Tai labiausiai neigiamai atsiliepia šeimoms“, – pažymėjo Seimo SRDK vadovė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"