Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Seimas tvirtins NSGK išvadas dėl neteisėtos įtakos 

2018 birželio 5 d. 10:39
NSGK posėdis./
NSGK posėdis./
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimas planuoja jau antradienį patvirtinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas apie verslo grupių poveikį politikams ir sprendimų priėmėjams.

Seimo vadovybė nusprendė perkelti išvadų pateikimą iš vakarinio posėdžio į rytinį, kad tą pačią dieną būtų galimas ir balsavimas dėl priėmimo.

„Skubos nėra, mes jaučiam, kad dauguma Seimo narių joms pritaria ir norim šiandien tą darbą padaryti. Pradėdami ryte, vakare tą darbą padarysime, apsidrausdami, kad suspėtume iki posėdžio pabaigos“, – žurnalistams sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Šis sprendimas nustebino patį NSGK vadovą „valstietį“ Vytautą Baką, kuris išvadų pristatymą pradėjo atsiprašymu, kad kalba nebus tokia nugludinta, kokią kolegos būtų išgirdę 14 valandą.

Tai, jog turės pristatyti išvadas rytiniame posėdyje, V. Bakas sužinojo prieš pat jo pradžią.

„Neslėpsiu, kai išmeta be parašiuto, teks susikonstruot ore. Iš tikrųjų esu pasiruošęs, mes pusę metų darėme tyrimą“, – žurnalistams sakė V. Bakas.

Daugiau nei pusmetį NSGK tyrė kai kurių verslininkų bandymus daryti neteisėtą įtaką politikams, valstybės įmonių, institucijų vadovams, darbuotojams. Taip pat tirti partijų finansavimo mechanizmai, Rusijos įmonės „Rosatom“ siekis dalyvauti Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbiuose sektoriuose.

Anot komiteto, Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ veikla Lietuvoje remiasi neteisėtos įtakos valdžios institucijoms darymu, jos tikslas yra dominuoti regiono energetikos sektoriuje, o tai nesuderinama su Lietuvos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. „Rosatom“ planai įkurti bendrą konsorciumą su Lietuvos įmonėmis bei siekti savo veiklai palankių sprendimų ir projektų vertintinas kaip siekis pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, o tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui.

NSGK konstatavo, kad „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes politinius sprendimus de facto priima niekam neatskaitingos asmenų grupės, politinė įtaka tapo preke, koncerno kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės naudojamos kaip spaudimo ir manipuliacijų įrankis savo interesams ginti.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Seimo komitetas nustatė, kad minėtas koncernas aktyviai kišosi į politinius procesus, darydamas poveikį Seime ir Vilniaus miesto savivaldybėje atstovaujamų tam tikrų politinių partijų nariams, ministrams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, įmonių vadovams. Apie politikus ir pareigūnus rinkta konfidenciali arba kompromituojanti medžiaga, siekiant papirkti, daryti įtaką, manipuliuojant informacija.

Be to, konstatuota, kad ir „Rosatom“, ir koncerno „MG Baltic“ interesai IAE uždarymo procese sutampa. Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ užsitikrintų ilgalaikius statybos darbus, o „Rosatom“ galėtų kontroliuoti uždarymo procesą.

NSGK išvadose nurodoma, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.

Kaip neskaidriai vykdytas projektas išvadose minimas LEO LT sukūrimas. Anot komiteto, 2006–2007 metais įmonių grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti LEO LT projektą ir tuo pačiu užvaldyti pagrindines Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, siekė kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius ar jam besipriešinančius politikus, institucijų vadovus, visuomenės veikėjus.

Komitetas siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji patikrintų „Lietuvos geležinkelių“ ir „Mitnijos“ sudarytų sandorių teisėtumą. Išvadose nurodyta, kad per kelerius metus „Mitnija“ su partnere „Kauno tiltais“ iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo per 1 mlrd. litų (apie 300 mln. eurų).

Tarp NSGK siūlymų taip pat yra raginimas kreiptis į Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė ar galėjo patirti dėl LEO LT veiklos, ir siūlyti priemones, kad ši žala būtų atlyginta.

TIESIOGINĖ transliacija:

NSGK pirmininkas V. Bakas yra minėjęs, kad dėl minėtų neskaidrių sandorių valstybė galėtų atgauti jai galbūt padarytą 1,5 mlrd. eurų žalą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"