Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Seimas neprieštarauja Jungtinių tautų paktui dėl migracijos 

2018 gruodžio 4 d. 16:38
Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvos Seimas neišreiškė nepritarimo Jungtinių Tautų (JT) susitarimui dėl migracijos, parlamentas tik pabrėžė, kad tai nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas.

Antradienį 73 Seimo nariams balsavus „už“, 21 buvus prieš ir 21 susilaikius priimta Seimo rezoliucija, neužkertanti kelio vidaus reikalų ministrui dalyvauti Maroke priimant JT susitarimą.

Rezoliucija Seimas konstatavo, kad Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos yra globalus susitarimas dėl migracijos traktavimo nuostatų, bet jis nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas.

Rezoliucijoje teigiama, kad susitarimas nesukuria jokių teisinių pasekmių Lietuvos valstybei migracijos politikos srityje, taip pat nesukuria jokių naujų teisinių kategorijų ir nesiekia sukurti tarptautinės paprotinės teisės nuostatų.

Taip pat pareiškiama, kad valstybės pačios pasirenka, kaip prisidėti prie minėto susitarimo įgyvendinimo.

Lietuvos Vyriausybei pasiūlyta pateikti vienašalę, o formuojantis bendraminčių grupei – daugiašalę deklaraciją, atitinkančią Seimo rezoliucijoje išdėstytas nuostatas.

„Šioje deklaracijoje yra siūloma dalyvauti procese, išsakyti tas raudonąsias linijas, ieškoti partnerių, kurie panašiai mąsto, ir bandyti tą procesą įtakoti mums naudinga linkme“, – pristatydamas rezoliucijos projektą sakė konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Šiam rezoliucijos projektui labiausiai priešinosi kiti Seimo konservatoriai, siūlę savąjį dokumento variantą. Juo Vyriausybė būtų paraginta nedalyvauti JT susitarime dėl migracijos.

„Gerbiamas kolega, paaiškinkite man vieną dalyką, kodėl šitam globaliam migracijos paktui nepritaria Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis, mūsų strateginiai sąjungininkai Lenkija, o pritaria Rusija? Ar nėra taip, kad Rusija suinteresuota tuo, kad didėtų migracijos srautai visame Vakarų pasaulyje, visoje Vakarų krikščioniškoje civilizacijoje, radikalizuotų mūsų Vakarų visuomenes?“ – kolegos klausė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Tokios valstybės, kaip Amerika, ar Izraelis, ar Australija, jos turi pakankamai resursų, kad pačios valdytų tuos srautus. Mes nesame tokio dydžio valstybė, mums migracijos srautus valdyti reikėtų tam tikros pagalbos, kurią ir bando suteikti Jungtinės Tautos. Kodėl Rusija tai daro? Matote, Laurynai, Rusija daro labai daug prieštaringų dalykų. Visų pirma ji bombarduoja Sirijos kaimus, didina migracijos srautus. Tada, iš vienos pusės pritardama paktui, iš kitos pusės kursto jam nepritarimą, nes tikrasis Rusijos interesas ir tam tikrų radikalių jėgų interesas yra suskaldyti šitą Seimą ir pasiimti visus balsus sau. Suskaldyti Europą lygiai taip pat“, – atkirto Ž. Pavilionis.

Konservatorius Rimantas Dagys stebėjosi, kodėl reikia ginčytis dėl dokumento, kuris esą yra neįpareigojantis.

„Kolegos, antras kartas šios valstybės istorijoje Seime, kada mes svarstome dokumentą, kuris net nėra išverstas į lietuvių kalbą. Tai yra komitetas svarstė, mokėjo, nemokėjo kas šį dokumentą 38 puslapių neskaitydami jo, tik pasitikėdami tai, ką kalbėjo užsienio reikalų ministras, kuris dvejus metus sėkmingai slėpė nuo Seimo, kad vyksta derybos Jungtinėse Tautose šiuo klausimu. Nė vienas komitetas nebuvo apie tai informuotas. Čia jau yra grubiausias pažeidimas“, – kalbėjo konservatorius Audronius Ažubalis.

Anot jo, dalyvaudama JT susitarime dėl migracijos Lietuva bus įtraukta į „neaiškų, prieštaringą, formatą“.

„Taip, ten rašoma, kad sutartis yra teisiškai neįpareigojanti, tačiau po to 24 kartus, 24 kartus yra rašoma: mes įsipareigojame ir konkrečios kiekvienos priemonės… Kiekvienos priemonės tekste yra tas parašyta (…), tai reiškia – mes įsipareigojame“, – teiginius apie neįpareigojantį dokumentą neigė A. Ažubalis.

Valdančiųjų „valstiečių“ frakcijai priklausantis Naglis Puteikis nuogąstavo, kad JT susitarimas gali atverti kelius pabėgėliams į Europą, taip pat ir į Lietuvą. Anot jo, dabar „arabus nuo atvykimo į Lietuvą“ sulaiko tik šaltis, bet jeigu bus padidintos išmokos jiems, joks šaltis jų nebesulaikys.

Pasaulinis susitarimas dėl migracijos, kurio galutinis tekstas buvo suderintas liepos mėnesį po pusantrų metų trukusių derybų, turi būti priimtas per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis.

Jame numatyti 23 tikslai siekiant atverti kelią legaliai migracijai ir geriau tvarkyti migracijos srautus, migrantų skaičiui visame pasaulyje padidėjus iki 250 mln. – 3 proc. visų Žemės gyventojų.

Paktui nepritaria JAV, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Čekija, Šveicarija, Austrija, kt.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"