Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Seimas kol kas netirs kodėl „dėl visko kaltas Kubilius“ 

2017 lapkričio 7 d. 12:36
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimas antradienį nesvarstys grupės parlamentarų idėjos ištirti, kodėl per krizę – 2009–2012 metais – valdantieji priiminėjo šalies finansams galbūt žalingus sprendimus.

Seimas nebalsuos, ar vienam iš komitetų suteikti laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir analizuoti, kokia galėjo būti padaryta žala, valstybei skolinantis iš komercinių bankų už galbūt nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešai išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius.

Toks sprendimas priimtas Seimo seniūnų sueigoje, kur sutarta, kad dabar svarbiau koncentruotis į kitų metų biudžeto priėmimą.

„Šitas klausimas atidėtas po biudžeto priėmimo. Nuspręsta, kad iniciatyvos, pasiūlymai dėl visų komisijų bus svarstomi po biudžeto priėmimo, kad nebūtų keliama papildomų aistrų priimant svarbiausią sprendimą – biudžetą – šitoje rudens sesijoje“, – antradienį Seime žurnalistams sakė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Tokio tyrimo iniciatoriai norėtų, kad jo imtųsi Biudžeto ir finansų komitetas, bet jo vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas mano, kad tai geriau padarytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Pasak jo, šis tyrimas galėtų būti perteklinis, nes komitetas jau yra pasiūlęs Valstybės kontrolei 2018 metais atlikti valstybės skolinimosi 2009 – 2010 metais auditą.

„Kadangi dalis suformuluotų klausimų yra susiję su politikų ir komercinių bankų ryšiais ir galima politikų bei politinių partijų nauda, ir turint omenyje, kad panašiais klausimais (verslo ir politikų ryšiai) tyrimą atlieka Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, siūloma šiam komitetui pavesti ir šį tyrimą“, – įsitikinęs parlamentaras.

S. Jakeliūnas taip pat mano, kad Biudžeto ir finansų komitetui būtų nekorektiška tirti, nes jo narys yra konservatorius Andrius Kubilius, 2008–2012 metais vadovavęs Vyriausybei: „Todėl komitetui nagrinėti savo nario veiklą būtų nekorektiška“.

Tyrimo metu būtų aiškinamasi, kodėl 2009–2012 metais valstybė skolinosi dvigubai brangiau iš komercinių bankų, o ne pigiau iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), dėl to išaugo valdžios sektoriaus skola – 2012 metų pabaigoje ji siekė 13,264 mlrd. eurų. Tyrimo iniciatoriai sako, kad 7,5 mlrd. eurų valdžia pasiskolino galimai nepagrįstai didelėmis palūkanomis, siekiančiomis iki 9,375 proc.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tyrėjai turėtų nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai jie esą priimdavo sprendimus, ir kokią asmeninę naudą gavo. Taip pat būtų nustatyta, iš kokių konkrečiai komercinių bankų 2009–2012 metais Finansų ministerija skolinosi, kokias sumas ir kokiomis sąlygomis.

Siūloma įvertinti ne tik tuometinio premjero A. Kubiliaus, bet ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės, kuri dabar yra Audito komiteto pirmininkė, priimtus sprendimus dėl skolinimosi valstybės vardu, bet ir jų asmeninę atsakomybę.

Iš viso atsakymai būtų teikiami į 15 klausimų, susijusių su konservatorių valdžios šalies finansų krizės metais tvarkymu. Tačiau konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis siūlo klausimyną papildyti – nustatyti aplinkybes, kodėl Lietuva pasitiko krizę visiškai jai nepasiruošusi, o tuomet valdžioje buvę socialdemokratai ne tik ignoravo ekonomikos lėtėjimo signalus, bet ir slėpė informaciją nuo visuomenės.

„Tai lėmė tiek milžinišką finansavimo poreikį 2009–2010 metais, tiek būtinybę daryti skubius sprendimus, siekiant vykdyti bent dalį prisiimtų finansinių įsipareigojimų“, – sako G. Landsbergis.

Jis siūlo nustatyto, dėl kieno veiklos ar neveikimo Lietuva neteko galimybės nuo 2007 metų tapti euro zonos nare, nuo įstojimo į Europos Sąjungą nesugebėjo sukaupti fiskalinių rezervų, kodėl nuo visuomenės ir politikų buvo slepiama informacija apie padidėjusias ūkio rizikas, būtinybę sukaupti perteklių 2008 metais, o taip pat apie prognozuojamą recesiją 2009 metais.

Tyrimo, kuris duotų atsakymą, ar konservatorių valdžia tinkamai elgėsi tvarkydama šalies finansus krizės metais, nori dauguma skilusių socialdemokratų ir „valstiečių“, o taip pat po kelis „tvarkiečius“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narius.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"