Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Seimas braška 

2018 kovo 15 d. 14:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Priesaiką pamynusio Mindaugo Basčio nepavykusios apkaltos skandalas atgaivino pirmalaikių Seimo rinkimų idėją. Opozicija įsitikinusi, kad tai vienintelis būdas parlamentui nusiplauti gėdą. Ekspertų akimis, pirmalaikiai rinkimai – veikiau teorinė galimybė, nes valdantiesiems nekyla savigarbos problemų, nors ir akivaizdu, kad šis Seimas nusipelnė būti paleistas.

Nepavykusi M. Basčio apkalta ir vakar jo paskelbtas sprendimas atsisakyti Seimo nario mandato nenumalšino aistrų. Priešingai – jos dar labiau įsiplieskė. Opozicijai prabilus apie pirmalaikių rinkimų būtinybę, valdantieji „valstiečiai“ pagrasino skelbti apkaltą visiems parlamento konservatoriams.

Konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio nuomone, gėdingas balsavimas buvo paskutinis lašas, perpildęs skandalų, į kuriuos dėl Ramūno Karbauskio vadovaujamų „valstiečių“ įklimpo Seimas, taurę.

Pirmalaikių Seimo rinkimų iniciatyva randasi kaskart, kai kyla stipri politinė audra. Vis dėlto šįsyk ji itin nuožmi, ir pečius surėmusios keturios opozicinės frakcijos ir Mišri Seimo narių grupė tikrai nežada sudėti ginklų. Pabrėžiama, kad dabartiniai parlamentarai išsivaikščioti privalo dėl visiško tautos atstovybės diskreditavimo ir pažeistos slapto balsavimo procedūros per M. Basčio apkaltos procesą. Jeigu šis Seimas „pasileistų“, būtų pagirtina, tačiau, kaip perspėja politologai, tai nereikštų, kad naujasis parlamentas būtų geresnis už dabartinį.

Per 28-erius atkurtos nepriklausomybės metus pirmalaikiai Seimo rinkimai Lietuvoje buvo surengti vieną kartą. 1992-ųjų liepą sprendimą „pasileisti“ priėmus Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui, spalį vyko nauji parlamento rinkimai.

Trauktis nebėra kur

Paramą pirmalaikiams Seimo rinkimams dabar reiškiantys konservatoriai, liberalai, „tvarkiečiai“, socialdemokratai ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai siūlo juos rengti birželio 3 dieną. Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio ir frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio, balsavimas dėl M. Basčio buvo paskutinis lašas skandalų, į kuriuos dėl „valstiečių“ įklimpo Seimas, taurėje.

„Tautos atstovybė visiškai prarado visuomenės pasitikėjimą ir savo moralinį veidą, pamynė Konstitucinio Teismo autoritetą bei parodė, kad su priešiškų valstybių agentais bendraujantys asmenys gali nebaudžiami Seimo vardu veikti prieš Lietuvos interesus. Akivaizdu, kad tokia Seimo daugumos pozicija kardinaliai skiriasi nuo Lietuvos žmonių pozicijos ir lūkesčių, sietų su šiuo Seimu“, – pareiškė konservatorius. Jis sakė sunkiai įsivaizduojantis konstruktyvų ir rezultatyvų tolesnį darbą Seime, kai valdančiosios daugumos jau kurį laiką tiesiog nėra, o viso chaoso pasekmes bandoma pridengti melu.

„Teisinės valstybės principų ignoravimas, valstybės strateginių interesų nesuvokimas, Seimo narių vertimas tarnauti frakcijos ar partijos vadovams tampa priežastimi baigti rizikingus žaidimus su demokratija Lietuvoje ir su visa valstybe“, – susidariusią situaciją vertino Liberalų sąjūdžio vadovas ir frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Mišrios Seimo narių grupės seniūno Bronislovo Matelio nuomone, gilioje duobėje Seimas atsidūrė dėl galbūt padaryto nusikaltimo, kontroliuojant per slaptą balsavimą išreikštą valią. „Matau vienintelę išeitį – paleisti Seimą“, – pažymėjo jis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis bei frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sakė nematantis galimybės ir būtinybės rengti pirmalaikius rinkimus. „Šis Seimas pajėgus dirbti“, – teigė jis. Tokios pat nuomonės laikėsi ir valdančiosios Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis.

Premjeras Saulius Skvernelis opozicijos iniciatyvą įvertino kaip „desperatiškus veiksmus siekiant suskaldyti valdančiąją koaliciją“.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Trūksta savigarbos

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, dabartinis Seimas vargu ar gali susitarti dėl pirmalaikių rinkimų. „Didelei parlamentarų daliai tokie rinkimai atrodo kaip didelis pavojus, nes jie supranta, kad daugiau nebus išrinkti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis. Politologo teigimu, priimti sprendimą dėl pirmalaikių rinkimų gali tik toks parlamentas, kuriame dominuoja atsakingi ir garbingi politikai. „Šiandien turime Seimą, kuriame dominuoja asmeniniai arba grupiniai interesai“, – pažymėjo L. Bielinis.

Susidariusią padėtį jis pavadino „visišku chaosu, pirmiausia – Seimo narių galvose“. „Jie nesuvokia savo atsakomybės, savo žingsnių reikšmės valstybės raidai, demokratijai. Jie funkcionuoja iki galo nesuprasdami, kokios pasekmės gali kilti dėl vieno ar kito jų veiksmo. Tai labai blogai“, – kalbėjo L. Bielinis.

Jis spėjo, kad pastarosiomis dienomis kilęs triukšmas nurims, ir viskas liks kaip buvę. Tačiau visuomenės požiūris į Seimą po M. Basčio skandalo keisis. Todėl, anot eksperto, per kitus rinkimus žmonės balsuos kitaip. „Žinoma, egzistuoja problema, kad per kitus rinkimus galime išsirinkti prastesnį Seimą, nei turime dabar. Chaoso fone gali atsirasti nauja populistinė radikali jėga, tuomet pasekmės būtų dar blogsnės. Bet tikėkimės ir pasitikėkime visuomene. Ji gana blaivi, nors ir emocinga“, – dėstė L. Bielinis.

Politologo manymu, dabartinis Seimas jau nepasikeis. Kaip jis įvertino, dauguma „valstiečių“ – tylinti masė, socialdemokratai yra atitolę nuo bendrų problemų, o liberalai verda savo sultyse.

Iniciatyva girtina

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė taip pat linkusi manyti, kad pirmalaikiai rinkimai – daugiau teorinė nei praktinė galimybė. Surinkti Seimo paleidimą laiminančius 85 balsus būtų sudėtinga. „Šitas Seimas jau pademonstravo savo požiūrį į tai, kas vyksta, į atsakomybę, Konstituciją, Konstitucinį Teismą. Būtų labai netikėta, kad tokiam Seimui staiga pradėtų rūpėti jo solidumas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologė.

Tačiau opozicijos iškeltą idėją R. Urbonaitė vertino teigiamai jau vien todėl, kad dėl jos teks balsuoti. „Sprendimą lemsianti dauguma dar kartą galės pademonstruoti, kad jai Seimo įvaizdis nesvarbus. Tad opozicijos pasirinkta taktika valdančiuosius diskredituos“, – tikino politologė.

Pasak jos, jei susitarti dėl pirmalaikių rinkimų vis dėlto pavyktų, pasirengimo jiems metas būtų sudėtingas. „Partijos turėtų staigiai ruoštis, būtų daug sumaišties, prarastume daug laiko, prasidėtų nešvarios kovos. Kartu kelčiau retorinį klausimą, ar paleidus šį Seimą, kitas būtų geresnis? Daug kas priklausytų nuo rinkėjų, kurių sąmoningas balsavimas vis dar yra opi problema, valios“, – teigė R. Urbonaitė. Anot jos, pirmalaikiai rinkimai neabejotinai būtų sėkmingi reitingų viršūnėje įsitvirtinusiems konservatoriams. „Tikėtina, kad atsirastų ir naujų „gelbėtojų“, – spėjo politologė.

Trys atvejai

Konstitucija numato tris atvejus, kai gali būti skelbiami pirmalaikiai Seimo rinkimai. Tik vienas jų reikalauja ne mažiau kaip 85 parlamentarų sutikimo. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir prezidentas, jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai. Tokią teisę prezidentas taip pat turi Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.

Didelei parlamentarų daliai pirmalaikiai rinkimai atrodo kaip reikšmingas pavojus, nes jie supranta, kad daugiau nebus išrinkti.

Visos opozicinės frakcijos ir Mišri darbo grupė dabar Seime turi 64 balsus.

Pasitraukė pats

Krizę Seime sukėlęs buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos narys M. Bastys vakar pranešė atsisakantis tautos išrinktojo mandato. Pasak jo, opozicija siekia Seimą paversti cirku ir paralyžiuoti darbą. Atsisakyti mandato jis sakė nusprendęs seniai, tik per balsavimą Seime norėjęs „įrodyti savo tiesą“. Į parlamentą jis buvo išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje, todėl čia turės būti rengiami nauji rinkimai. Ar kandidatuos juose, M. Bastys sakė dar negalintis pasakyti. Kartu jis patvirtino liksiantis politikoje.

Antradienį per slaptą balsavimą už M. Basčio mandato panaikinimą balsavo 72 parlamentarai, prieš – 21, 24 parlamentarai susilaikė. Kad mandatas būtų atimtas, turėjo pritarti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Tiek prezidentė, tiek patys politikai tokį balsavimą pavadino gėdingu, apgailėtinu, smukdančiu Seimo reputaciją. Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, nes šis nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"