Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Seimą galima sumažinti 

2019 kovo 6 d. 10:10
BNS nuotrauka

Valdantieji gali pakeisti Konstituciją ir sumažinti Seimo narių skaičių. Tikėtina, kad jie yra arčiau savo tikslo, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Seimo narių skaičiaus mažinimo iniciatyvų istorija verčia prisiminti daugelį liaudies patarlių. Čia tinka ir „Nepjauk šakos, ant kurios sėdi“, ir „Kas kitam duobę kasa, pats įkrenta“, o, matyt, labiausiai „Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“.

Visų svarbiausių partijų politikai prisidėjo prie to, kad žmonių noras sumažinti parlamentą niekada nebūtų pamirštas. Prieš kiekvienus rinkimus, nuo pat 1996 metų, kas nors vis viliodavo rinkėjus mažesnio Seimo pažadais, ypač jei žinodavo, kad šio tikslo nepasieks.

Todėl dabar „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui tereikia protingai „ūkininkauti“ gerai išpurentoje dirvoje. Prieš dvi savaites referendumo datą su prezidento rinkimais suderinusiems „valstiečiams“ Seimo narių skaičiaus mažinimas gali padėti įveikti politinį greičio barjerą – pakeisti Konstituciją savo valia, neieškant konsensuso.

Neįvertintas referendumas

Pirmą kartą sumažinti Seimo narių skaičių 1996-aisiais pasiūlė tuometė Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP). Šis klausimas pateiktas per tų pačių metų Seimo rinkimus vykusiam referendumui kartu su kitais dviem pasiūlymais: Seimo rinkimų datą perkelti į pavasarį ir ne mažiau kaip pusę biudžeto pajamų skirti socialinėms reikmėms. Nors referendumas pripažintas įvykusiu, jame dalyvavusių rinkėjų balsų nepakako, kad būtų sumažintas Seimo narių skaičius.

Vis dėlto šis referendumas mūsų dienų kontekste lieka nepakankamai įvertintas. Dažniausiai jį, kaip argumentą, pasitelkia Seimo narių skaičiaus mažinimo priešininkai. Pavyzdžiui, politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka prieš porą metų komentuodamas Lietuvos radijui taip kalbėjo apie 1996 metų referendumą: „Tauta į visus tris klausimus atsakė neigiamai. Už tai, kad Seimo narių skaičius būtų sumažintas iki 111-os, balsavo tik 33,9 proc. į rinkėjų sąrašus įtrauktų piliečių.“

Baigdamas komentarą jis dar pridėjo: „Kitą kartą prieš prasižiodami šaukti, jog Seime per daug „seimūnų“, pabandykite prisiminti, o kaip jūs pats balsavote 1996-ųjų metų referendume dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo iki 111-os.“

fotkes/thumb/76649_karbauskis1BNS.jpg / nuotrauka
fotkes/thumb/76649_karbauskis1BNS.jpg / nuotrauka

Toks vertinimas ne visai tiksliai nusako referendumo eigą ir jo rezultatus. Už Seimo narių skaičiaus mažinimą iš tikrųjų balsavo „tik“ 33,9 proc. visų rinkėjų sąraše įrašytų piliečių. Bet tai sudarė apie 64 proc. dalyvavusiųjų referendume. Taigi iš tikrųjų rinkėjai pritarė Seimo narių skaičiaus mažinimui. Tik pritarė nepakankamai aktyviai – pagal tuo metu galiojusį dar 1989 metų Referendumo įstatymą sprendimas galėjo būti priimtas „taip“ pasakius daugiau kaip pusei visų į sąrašus įtrauktų rinkėjų.

Jei tas pats 1996 metų referendumas vyktų šiandien, Seimo narių skaičius būtų sumažintas. 2002-aisiais rengiantis referendumui dėl stojimo į Europos Sąjungą priimtas naujos redakcijos Referendumo įstatymas. Jame numatyta dabartinė tvarka: sprendimas priimamas, kai jį palaiko daugiau kaip pusė balsavusiųjų, jei tai yra ne mažiau kaip trečdalis visų rinkėjų.

Todėl į 1996 metų referendumą vertėtų pažvelgti kitokiu žvilgsniu – kaip į tam tikros politinės tradicijos pradžią. Tradicijos, pagal kurią politikai prieš rinkimus užduoda rinkėjams patrauklų klausimą pernelyg nerizikuodami sulaukti realių pasekmių.

Mažai tikėtina, kad Ramūnas Karbauskis iš tikrųjų siekia vien mažesnio Seimo.

Balsuokite už sumažinimą

Galimą sėkmę per artėjančius 1996 metų rinkimus nujautę opoziciniai konservatoriai tuomet atvirai kaltino valdančiąją LDDP populizmu, siekiant žūtbūt atvesti prie balsavimo urnų savo rinkėjus. Problemą labai tiksliai suformulavo Seimo posėdyje kalbėjęs Gediminas Vagnorius: „Kai kam rūpi ne sprendimas, o svarbu, kad būtų šiaip referendumas. Nesvarbu koks, bet reikia populiaraus referendumo.“

Taigi Seimo narių skaičiaus mažinimas turėjo būti masalas, atviliosiantis rinkėjus, kurie iš tikrųjų sumažintų tik LDDP pralaimėjimo mastą. Referendumo rezultatai patvirtino, kad masalas veikia – rinkėjai kimba. Tada prasidėjo rimta žvejyba.

Laikui bėgant mažesnio Seimo masalą rinkimams bandė panaudoti visos svarbesnės Lietuvos partijos ar bent jų atstovai. Pirma 2000-ųjų rudenį iniciatyvos ėmėsi Romualdo Ozolo vadovaujama Centro sąjunga. Ši partija siūlė Seimo narių skaičių sumažinti iki 101. Motyvas – tai „suaktyvintų Seimo darbą“.

2001-ųjų rudenį tokį pat pasiūlymą pateikė Liberalų sąjungos atstovas Algimantas Matulevičius ir dar 38 liberalai. Suprantama – 2002 metais jų laukė svarbūs savivaldybių tarybų rinkimai, o pats A. Matulevičius net mėgino tapti prezidentu.

Per 2008 metų Seimo rinkimų kampaniją sumažinti Seimo narių skaičių iki 121 žadėjo Tautos prisikėlimo partiją vedęs Arūnas Valinskas. Vykdydamas savo pažadą jis 2009-ųjų pradžioje įregistravo Konstitucijos pataisos projektą.

2010 metų rudenį partija „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlė sumažinti Seimo narių skaičių iki 71. Savivaldybių tarybų rinkimai įvyko 2011 metų pradžioje.

2012-aisiais su klasika tapusiu Seimo narių skaičiumi 101 į rinkimus žengė Artūro Zuoko judėjimas „Taip“. Tiesa, patekti į Seimą tai nepadėjo, todėl A. Zuokui neteko registruoti Konstitucijos pataisų.

2014 metų vasarą, jau vėl palengva kylant rinkimų bangai, konservatorius Antanas Matulas vedė mišrų įvairių partijų politikų sąrašą, siūlantį sumažinti Seimo narių skaičių iki 101. Tuomet bene pirmą kartą iškeltas mažėjančio gyventojų skaičiaus ir emigruojančios Lietuvos argumentas, kurį vėliau perėmė ir kiti balsų žvejai.

2016 metų rudenį prieš pat rinkimus Seimo mažinimo pasiūlymu dar bandė gelbėtis Darbo partijos frakcija. „Darbiečiai“ grįžo prie senojo 1996 metų skaičiaus – 111.

Visi šie pasiūlymai buvo tušti rinkimų pažadai, nes juos teikiantieji negalėjo tikėtis, kad Konstitucija iš tiesų bus pakeista. Pataisas teikė arba apskritai Seime neatstovaujamos jėgos, arba įtakos neturinti opozicija, arba, kaip A. Valinsko atveju, mažesnieji koalicijos partneriai. Atrodė, kad atrastas sklandžiai veikiantis mechanizmas: pažadas mažinti Seimą patraukia rinkėjus, o rimtai svarstyti Konstitucijos pataisų vis tiek netenka.

Nuo kalbų prie darbų

Štai tokioje terpėje radosi dabartinis „valstiečių“ pasiūlymas keisti Konstituciją. Nuo visų ankstesnių atvejų dabartinių valdančiųjų iniciatyva skiriasi vienu esminiu požymiu: Konstituciją iš tikrųjų siekiama pakeisti.

Tai labai aiškiai iliustruoja diskusija dėl referendumo datos nustatymo. Vasario 14 dienos posėdyje svarstant Seimo nutarimą dėl referendumo paskelbimo, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen bandė prikišti R. Karbauskiui, kad jis senamadiškai vilioja Sauliaus Skvernelio rinkėjus į antrąjį prezidento rinkimų turą.

„Aš, kaip šachmatininkė, noriu jums pasakyti, jog, mano galva, sugalvojote labai elegantišką kombinaciją, kaip užtikrinti, kad į antrąjį rinkimų turą ateitų tie žmonės, kurie yra nusivylę Seimu, kurie, na, nemėgsta politikų ir kurie, be kita ko, atiduotų balsą už tikėtiną jūsų kandidatą antrajame prezidento rinkimų ture. Jei siūlytumėte tai daryti per pirmąjį prezidento rinkimų turą, tokią idėją palaikyčiau, bet manau, kad jūs to nesiūlysite“, – sakė ji.

Ir čia pat buvo „sugauta už liežuvio“. R. Karbauskis atsisakė savo pirminio siūlymo skelbti referendumą antrojo turo dieną – gegužės 26-ąją ir vietoj to pasiūlė referendumą rengti kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu – gegužės 12 dieną.

„Manau, Liberalų sąjūdžio seniūnės pasiūlymas labai geras, tad iš karto mes galėsime datą pakoreguoti, kad jūs galėtumėte balsuoti už šitą pasiūlymą“, – pareiškė „valstiečių“ lyderis.

V. Čmilytė-Nielsen ir visa Liberalų sąjūdžio frakcija balsavo „prieš“, bet kaip tai atrodė – spręskite patys.

Taigi R. Karbauskio neapkaltinsi tuščiu senamadišku populizmu. 1996 metų referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo panaudotas kaip masalas, patraukiantis rinkėjus į Seimo rinkimus. Šiandien situacija atvirkščia: prezidento rinkimai vertinami kaip pakankamo rinkėjų aktyvumo referendume prielaida.

Visų svarbiausių partijų politikai prisidėjo prie to, kad žmonių noras sumažinti parlamentą niekada nebūtų pamirštas.

Valdančiųjų lyderis niekada neslėpė darantis viską, kad šis ir kiti planuojami referendumai pavyktų. Kitaip nei ankstesni Seimo mažintojai, R. Karbauskis nežaidžia Konstitucijos pataisomis, jis mato pagrindinio įstatymo pokyčius kaip esminį tikslą. Dėl to jis pasirengęs keisti įstatymus, manipuliuoti referendumų taisyklėmis ir imtis visų kitų būtinų taktinių veiksmų.

Beje, R. Karbauskis visada atvirai kalba apie savo taktiką ir neneigia siekiantis ne abstraktaus „tautos verdikto“, o labai konkretaus rezultato.

„Nors prezidento rinkimuose dalyvauja daugiausia rinkėjų, jų skaičius gali būti nepakankamas referendumui vykti, jei referendumas truktų vieną dieną. Tad dviejų dienų trukmės referendumas leistų tikėtis maksimalaus įmanomo rinkėjų aktyvumo“, – rašė jis „Facebook“ komentuodamas pasiūlymą daugybinės pilietybės referendume balsuoti dvi dienas.

Apie referendumo dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo taktiką R. Karbauskis kalba rečiau. Gali būti, kad taip yra dėl paprastos priežasties: mažesnis Seimo narių skaičius lengviau pasiekiamas.

Nuo visų ankstesnių atvejų dabartinių valdančiųjų iniciatyva skiriasi vienu esminiu požymiu: Konstituciją iš tikrųjų siekiama pakeisti. / nuotrauka
Nuo visų ankstesnių atvejų dabartinių valdančiųjų iniciatyva skiriasi vienu esminiu požymiu: Konstituciją iš tikrųjų siekiama pakeisti. / nuotrauka

Skaičiuokite patys. Po 2000-ųjų į pirmąjį prezidento rinkimų turą paprastai susirenka daugiau kaip pusė rinkėjų (vienintelė išimtis – 2004 metų rinkimai, kai dalis Valdo Adamkaus rinkėjų patikėjo, kad jis laimės be kovos). Taigi referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo greičiausiai įvyks.

2010 metų „Spinter“ apklausos duomenimis, apie 92 proc. žmonių palaiko Seimo narių skaičiaus mažinimo iniciatyvą. Neverta pervertinti tokių apklausų, bet greičiausiai jos rodo nuo 1996 metų iš esmės nepakitusią padėtį. Visai realu, kad daugiau kaip pusė referendumo dalyvių ir šiandien palaikytų pasiūlymą ir kad jie sudarytų daugiau kaip trečdalį visų rinkėjų. Štai ir viskas.

Vienintelis klausimas: kodėl R. Karbauskiui taip svarbu pakeisti Konstituciją? Mažai tikėtina, kad jis iš tikrųjų siekia vien mažesnio Seimo. Vilniaus universiteto ir Kauno technologijos universiteto dėstytojas politologas Mažvydas Jastramskis „Lietuvos žinioms“ yra sakęs, kad su Konstitucijos pakeitimais „valstiečiai“ sieja simbolinę galią.

„Konstitucija turi ypatingą svorį. Konstituciniu Teismu pasitikima labiau negu parlamentu. Gal siekiama savo veiksmams suteikti daugiau prasmės ir legitimumo: jei keiti įstatymą – tai tik šiaip ką nors kaitalioji, bet jei sugebi pakeisti Konstituciją, tai gal net ir teisybė yra tavo pusėje“, – teigė politologas.

Galia yra tikrasis šios lygties nežinomasis. Daugelis politikų, apžvalgininkų ir ekspertų tvirtina, kad sumažinus Seimo narių skaičių politinė sistema iš esmės nepasikeistų. Bet kaip tokia pergalė paveiktų „valstiečių“ galios augimą – to niekas šiandien negali numatyti.

R. Karbauskis akivaizdžiai mano, kad jo galia gerokai padidėtų. Gali būti, kad jis teisus.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika