Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Sava gerovė aukščiau už pažadus 

2018 spalio 25 d. 10:00
Agnė Širinskienė: "Nežinau, ar Seimo narių atostogų klausimas yra jau toks svarbus, kad jį reikėtų svarstyti greičiau nei biudžetą ar pensijas.“ /
Agnė Širinskienė: "Nežinau, ar Seimo narių atostogų klausimas yra jau toks svarbus, kad jį reikėtų svarstyti greičiau nei biudžetą ar pensijas.“ /
Vyginto Skaraičio/fotobankas nuotrauka

Kadencijos pradžioje tautos išrinktųjų privilegijas su šaknimis išrauti žadėję valdantieji „valstiečiai“ per porą metų nedaug pasistūmėjo. Garsiai reklamuotą parlamentarų teises, pareigas ir veiklos garantijas reglamentuojančio įstatymo projektą veikiausiai paveldės kitas Seimas.

Seimo rinkimus laimėję „valstiečiai“ operatyviai nutraukė ilgametę tradiciją politikams automobilius nuomotis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Šiam tikslui anksčiau buvo išleidžiama didžioji šių pinigų dalis. Valdantieji skubiai subūrė ir darbo grupę, kuri parengė Seimo narių teises, pareigas ir veiklos garantijas reglamentuojančio įstatymo projektą. Pirminę pateikimo stadiją įveikęs dokumentas prieš pusantrų metų pradėjo kelionę po komitetus.

Agnė Širinskienė: „Nežinau, ar Seimo narių atostogų klausimas yra jau toks svarbus, kad jį reikėtų svarstyti greičiau nei biudžetą ar pensijas.“

Dabar laukiama, kol savo žodį tars pagrindinis projektą kuruojantis Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK). Pasakyti, kada tai įvyks, TTK pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė negalėjo. Jos akimis, valstybėje yra kur kas svarbesnių reikalų nei parlamentarų atostogų įteisinimas. Entuziastinga minėto įstatymo rėmėja Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė įsitikinusi, kad pagrindinis trukdis – politinės valios ir sutarimo stoka.

Konstitucinis Teismas (KT) dar prieš 13 metų atkreipė politikų dėmesį, kad Seimo narių pareigas, teises ir veiklos garantijas būtina reglamentuoti atskiru įstatymu. Šiuo metu Seimo struktūrą, darbo tvarką, taip pat parlamentarų pareigas ir teises nustato Seimo statutas. Jis turi įstatymo galią, bet nėra įstatymas.

Nėra prioritetas

Anot R. Baškienės, tai, kad dėl projekto taip ilgai neapsisprendžiama, yra nenormalu. „Reikia tiesiai šviesiai pasakyti – trūksta politinės valios. Neneigsiu, šį klausimą užgožė ir kitos problemos bei aktualijos, apie kurias šiuo metu aktyviai diskutuojama viešojoje erdvėje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentarė. Jos nuomone, visoms frakcijoms reikėtų susitarti ir deklaruoti, ar „mes nedrįstame priimti sprendimo, kuris suteiktų daugiau teisingumo bei skaidrumo, ar randame laiko ir baigiame pradėtą darbą“. R. Baškienė tikino neprarandanti vilties, kad įstatymą šią kadenciją pavyks priimti.

A. Širinskienės teigimu, ne vienas projektas svarstymo TTK laukia pusantrų metų ar ilgiau. „Tiesiog atsiranda prioritetinių projektų, kuriuos būtinai reikia svarstyti. Dabar turime skubų su rinkimais susijusį įstatymų paketą, parengta visiškai nauja Referendumo įstatymo redakcija, laukia biudžetas. Nežinau, ar Seimo narių atostogų klausimas yra jau toks svarbus, kad jį reikėtų svarstyti greičiau nei biudžetą ar pensijas“, – aiškino ji.

TTK vadovė kritiškai vertino minėtame projekte numatytą nuostatą dėl parlamentarų atostogų įteisinimo. Jos požiūriu, KT išaiškinimas, kad būtina reglamentuoti Seimo narių poilsį, Europos kontekste labai išsiskiria. „Iš praktikos galiu pasakyti, kad dirbant Seime neįmanoma atostogauti 30 ar daugiau dienų“, – sakė A. Širinskienė. Ji abejojo, ar šią kadenciją pavyks palaiminti minėtą projektą.

Vilčių mažai

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

TTK vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras taip pat mano, kad priimti įstatymą trūksta politinės valios. Anot jo, gali būti, jog Seimo vadovai, matydami, kad nuomonės dėl šio projekto labai skiriasi, vengdami balsavimo nesėkmės, pristabdė jo priėmimą. „Nesu optimistas, kad šią kadenciją pavyks priimti tokį įstatymą. Ten yra keletas dalykų, dėl kurių galima būtų sutarti, bet yra ir tokių, kuriems nepritars dauguma Seimo narių. Tokių prieštaringų dalykų kaip atostogų klausimas apskritai siūlėme į projektą netraukti, bet rengėjai nepaklausė, o dabar, matyt, gailisi“, – svarstė S. Šedbaras. Jis pažymėjo nesutinkantis su kai kurių kolegų nuomone, kad daugelį parlamentų veiklos aspektų galima sureguliuoti tobulinant Seimo statutą. „Matyt, reikia brandesnio Seimo, vieningesnės daugumos, kuri būtų nusiteikusi spręsti tokius klausimus“, – sakė S. Šedbaras.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai, kurie projektą svarstė kaip papildomi komitetai, savo išvadas ir pageidavimus išsakė dar pavasarį. Pavyzdžiui, SRDK pritarė R. Baškienės pasiūlymui, kad Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto ar komisijos, kitų struktūrinių padalinių posėdyje, atlyginimas už tą dieną nebūtų mokamas.

Susikibs dėl atostogų

Neabejojama, kad daugiausia aistrų kils dėl ketinimo įteisinti parlamentarų atostogas. Šiuo metu projekte likusi Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, R. Baškienės ir A. Širinskienės pateikta nuostata, kad parlamentarams būtų suteikiama 40 darbo dienų kasmetinių atostogų. Atostogų reglamentavimo priešininkai argumentuoja, kad Seimo nario veikla yra nepertraukiama, todėl oficialus poilsis jiems nepriklauso. Yra manančiųjų, jog atostogas tiksliau būtų apibrėžti kaip laisvadienius.

Mykolo Romerio universiteto profesorius, konstitucinės teisės žinovas Vytautas Sinkevičius yra ne kartą pažymėjęs, kad atsakymas, kodėl Seimas vengia priimti minėtą įstatymą, yra paprastas. „Jie įtvirtino visiškai nepagrįstas privilegijas sau ir nenori jų atsisakyti. Keisčiausia, kad šiuo klausimu nėra nei daugumos, nei mažumos. Visi jie sutaria, kad nereikia nieko keisti“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakęs profesorius. Anot jo, užuot įtvirtinę protingą, socialiai teisingą atostogų laiką, Seimo nariai penkis mėnesius gali nelankyti posėdžių, nieko nedaryti ir gauti visą atlyginimą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"