Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Saulius Skvernelis apie buvusius bendražygius: žmonės turi kažkur dirbti, nes kitaip visiškai atvės 

Saulius Skvernelis./
Saulius Skvernelis./
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Žmonės, kurie buvo lojalūs valstybei ir pasižymėjo profesionalumu, turi teisę būti išnaudojami valstybės tarnybos labui. Taip LRT RADIJUI premjeras Saulius Skvernelis komentuoja faktus, kad svarbiuose postuose daugėja buvusių jo bendražygių. „Išėjusiems į pensiją pareigūnams atvėsti gana sudėtinga, kai jie gauna 20 proc. buvusio atlyginimo dydžio pensiją. [...] žmonės turi kažkur dirbti, nes kitaip tikrai visiškai atvės“, – tikina ministras pirmininkas.

– Portalas DELFI.lt rašo, kad svarbiuose postuose daugėja jūsų bendražygių, buvusių pareigūnų. Ten spausdinama visa schema, minima daug jūsų buvusių kolegų iš Policijos departamento pavardžių. Nors teigiama, kad, užėmus aukštą postą, į pagalbą pasitelkti laiko išbandytus bendražygius nėra nieko bloga, DELFI.lt rašo, kad kyla klausimų, kai valdžioje atsiduria neseniai teisėsaugos struktūrose dirbę asmenys, nors nesibaigė vadinamasis atvėsimo laikotarpis. Ką jūs apie tai manote?

– Aš nenorėčiau komentuoti konkretaus straipsnio, nes ten yra daug faktų, neatitinkančių tikrovės. Bet iš esmės teisėsaugininkų dalyvavimas užimant vieną ar kitą poziciją yra sveikintinas. Žmonės, kurie tarnavo ir buvo lojalūs valstybei, pasižymėjo savo gebėjimais ir profesionalumu, turi teisę būti išnaudojami valstybės tarnybos labui (ir reikia tai daryti).

Kalbant apie „atvėsimo laikotarpį“, reikia suprasti, kad išėjusiems į pensiją pareigūnams atvėsti gana sudėtinga, kai jie gauna 20 proc. buvusio atlyginimo dydžio pensiją. Pavyzdžiui, kitose Europos valstybėse, kad ir tokiose kaip Latvija, Lenkija, pensijos siekia ir 75 proc., ir 80 proc., ir dar daugiau buvusio atlyginimo. Tai žmonės turi kažkur dirbti, nes kitaip tikrai visiškai atvės.

– Kas realiausias kandidatas pakeisti atsistatydinusią valstybės kanclerę Mildą Dargužaitę? Minimas ir Algirdas Stončaitis, ir Elvinas Jankevičius.

– Noriu priminti, kalbame apie vyriausybės kanclerį, kuris, kaip ir kai kurios kitos pozicijos, yra asmeninio politinio pasitikėjimo nekonkursinė pareigybė. Todėl aš priimsiu sprendimą ir paskirsiu tą žmogų, kuris atitinka būtinus kriterijus: profesionalumą, padorumą, patirtį kalbant apie valstybės tarnybą, gebėjimą dirbti komandoje ir su kolektyvu. Sprendimas ir bus padarytas.

– Kada jis bus?

– Tai yra mano apsisprendimo ir diskrecijos reikalas. Ir kada aš tokį sprendimą priimsiu, tada jis bus padarytas.

– Bet tai bus dar šiemet?

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– Žinoma.

– Socialiniuose tinkluose vyksta svarstymai dėl jūsų siūlymo diskutuoti, kad visi Seimo nariai būtų renkami tiesiogiai, t. y. vienmandatėse apygardose. Kodėl manote, kad reikia keisti rinkimų sistemą?

Kalbant apie „atvėsimo laikotarpį“, reikia suprasti, kad išėjusiems į pensiją pareigūnams atvėsti gana sudėtinga, kai jie gauna 20 proc. buvusio atlyginimo dydžio pensiją.

– Žmonės nori rinkti jiems atstovaujantį Seimo narį, kuris būtų atsakingas už savo rinkėjus ir apygardą tiesiogiai, kuris galėtų asmeniškai rungtis per rinkimus – siūlyti save kaip geriausią kandidatą, siūlyti savo idėjas, savo asmenines ir dalykines savybes, o ne pasislėpti sąraše už kažko.

Turime paradoksą, kad mūsų Parlamente yra žmonių, kurie nė karto nelaimėjo vienmandatėje apygardoje. Manau, kad tokia diskusija tikrai sveika, ji būna prieš kiekvienus rinkimus. O kadangi tokie yra visuomenės norai, pageidavimai, reikia bent jau pradėti diskutuoti.

– Taigi kol kas manote, kad pakanka diskusijos? Ar vis dėlto tam, kad atsisakytume dabartinės rinkimų sistemos, reikia politinės valios? Ar užteks jos?

– Nepamirškime, kad turėjome keletą užsibrėžtų tikslų: ir paankstinti pačią rinkimų datą, ir sumažinti Seimo narių skaičių. Taigi vis tiek vieną kartą reikės parodyti, ar yra kažkam politinė valia, ar nėra. Pamatysime.

– Nerimsta aistros dėl memorialo sostinės Lukiškių aikštėje. Kaip jūs žvelgiate į susiklosčiusią situaciją, nes jau visiškai neaišku, kada ir kokį memorialą, ar iš viso jį turėsime centrinėje sostinės aikštėje.

– Tikrai turėsime, klausimas – kada ir kokį. Šiuo metu yra specialios komisijos atrinktas memorialas, įamžinantis laisvės kovotojus, yra pati idėja. Dabar turi būti atlikti parengiamieji techniniai darbai, suderinta su galiojančiais teisės aktais. Jei bus kažkokių prieštaravimų teisės aktams, turės būti priimti kiti sprendimai.

– Dėl Gedimino kalno siūloma skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu. Regis, nėra buvę, kad tai būtų padaryta dėl istorinio objekto. Ką tai duotų?

– Šiandien paskelbta ekstremali situacija savivaldybės mastu ir tai duoda galimybę skirti papildomų lėšų bei kitaip organizuoti pačias procedūras. O kai praeina tam tikras laikotarpis, pagal įstatymą situacija arba turėtų būti atšaukta, arba skelbiama šalies mastu.

Atšaukti tikrai nėra jokio pagrindo, intensyviai vyksta tvarkymo darbai, tačiau jie tikrai užtruks ne tik šiais metais, bet ir kitais metais, ir, matyt, ateityje reikės daryti tuos darbus, kurie nebuvo daromi. Taigi tai – formalus įstatyminis reikalavimas. Šiuo atveju, jei komisija, kuriai vadovauja vidaus reikalų ministras, pritars, ir bus padaryta.

– Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pirmadienį sakė, kad šią savaitę turėtų paaiškėti galutinis Briuselio sprendimas, ar nuo liūčių nukentėję žemdirbiai gaus ES kompensacijas. Ir, anot ministro, EK galima būtų prašyti paramos ir Gedimino kalnui, nes jo irimas irgi yra liūčių padarinys. Pritartumėte?

– Manau, kad pirmiausia reikia išspręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo žemdirbiams. Kalbant apie Gedimino kalną, reikia pabrėžti, kad nėra čia jokio klausimo dėl nepakankamo finansavimo. Jo pakanka, tiesiog atliekami darbai priklauso nuo laiko ir oro sąlygų.

Dabar sąlygos geresnės, darbai intensyviai vyksta. Kalną stebime kiekvieną dieną ir akivaizdžiai matyti, kad dirbama trimis pamainomis, suvežta tinkama technika, atliekami kapitaliniai darbai. Čia svarbiausia, manau, kalbėti apie žemdirbių nuostolius.

– Taigi lėšų iš valstybės biudžeto Gedimino kalnui užteks? Neprašysime pinigų iš ES?

– Ne, tikrai ne.

– Seimo konservatorių atstovai siūlo įstatymu įpareigoti pašalinti viešus objektus, kurių pavadinimas ar turinys propaguoja komunizmą ar kitą totalitarinę santvarką. Čia kalbama apie objektus, erdves, renginius, įvykius, pastatus, paminklus, memorialines lentas ir pan. Sąrašą sudarytų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, tvirtintų vyriausybė. Kaip jūs galvojate – reikalingas toks įstatymas?

– Manau, kad komunizmo šmėklos simbolius reikia pašalinti iš savo sąmonės ir suvokimo. Čia pagrindinis dalykas. Geriau tai palikti bendruomenėms, savivaldybėms – po truputį vienos aktyviau, kitos mažiau aktyviai tvarko viešąsias erdves, ankstesnių laikų reliktus.

Nemanau, kad įstatyminiu būdu persekioti vieną ar kitą simbolį, kovoti su simboliais, šiandien pirmos būtinybės darbas. Galiausiai reikia galvoti, kur juos dėti, jei mes pasiryžę taip elgtis. Taigi reikėtų pradėti nuo žmonių sąmonės arba išlikusio mentaliteto ir į tai koncentruoti pagrindinį dėmesį.

– Atokesnių pavienių seniūnijų vadovai nežino, ką daryti su užsieniečiais, kurie kaimuose pusvelčiui prisiperka butų, nes taip lengviau gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Sakoma, ukrainiečiai, baltarusiai pigiais butais kaimuose domisi tik tol, kol gauna Šengeno vizas, o tada išvyksta uždarbiauti į Europą. Tie butai neprižiūrimi, kaupiasi skolos, o savininkų neįmanoma rasti. Kaip matote šią problemą? Ką daryti?

– Pirmiausia mes tikrai negalime uždrausti riboti nekilnojamojo turto sandorių. O skolų išieškojimai ir skolininkų patraukimas atsakomybėn priklauso nuo bendros tvarkos, tad nieko nepadarysi.

Kitas klausimas susijęs su šių leidimų gavimu. Esminis dalykas – migracijos kontrolė. Sistema turi taip veikti, kad nebūtų galima sudaryti jokių fiktyvių sandorių norint įgyti teisę nuolatos arba laikinai gyventi Lietuvoje. Čia, matyt, didžiausia problema, ją reikia užkardyti.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"