Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

S. Skvernelis ragina aiškiau apibrėžti valstybės saugomus objektus 

2015 vasario 7 d. 11:31
Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
Alino Ožič (LŽ) nuotrauka

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis ragina aiškiau apibrėžti valstybės saugomus objektus: peržiūrėti, kuriuos iš jų reikia saugoti ir kokiomis priemonėmis.

„Turime nustatyti kriterijus, pirmiausia, kokie objektai valstybei yra svarbūs. Yra registras, viskas tvarkoje, bet į registrą įtraukta viskas, net kelininkų įmonės. Teisingai, tai labai svarbus objektas, bet kalbant apie apsaugą, tai pirmiausia turi būti nustatyti kriterijai – ką reikia saugoti“, – per Viešojo saugumo tarnybos (VST) praėjusių metų veiklos aptarimą kalbėjo ministras.

Jis pabrėžė, kad šiuo klausimu labai svarbu būtų išgirsti ir karių poziciją, kurie įvertintų, ar objektus svarbu saugoti ir žvelgiant iš valstybės saugumo bei NATO perspektyvų.

„Aš nežinau, ar tiltas per Dubysą kariniu požiūriu strategiškai svarbus taip, kaip buvo prieš 25 metus? Negaliu to pasakyti – ar jį reikia būtent taip saugoti, ar gali būti pasirinktos kitos saugojimo priemonės?“ – svarstė S.Skvernelis.

Jis taip pat minėjo geležinkelio tiltą per Nemuną ir priminė, kad tuo metu Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė nėra saugoma.

Pasak ministro, dėl to turi būti nustatyti ne tik saugomi objektai, bet ir apibrėžta, kokiomis priemonėmis jie bus saugomi – techninėmis ar fizine apsauga, kurių objektų apsaugą galima patikėti privačioms tarnyboms ir kokias priemones jų apsaugai turėtų pasitelkti jos.

„Aš suprantu, kad visiems – „Lietuvos geležinkeliams“, „Klaipėdos naftai“ – labai patogu, kad viskas saugoma valstybės lėšomis. Statutinė apsauga yra žiauriai brangi – visuomenei brangi“, – kalbėjo Vidaus reikalų ministerijos vadovas.

Jis žadėjo šį klausimą spręsti su Vyriausybės, Seimo ir prezidentės pagalba.

S.Skvernelis taip pat kritikavo skirtingų tarnybų nebendradarbiavimą, atkreipdamas dėmesį į, jo žodžiais, nesveiką konkurenciją, kuri neužtikrina racionalaus resursų panaudojimo.

„Aš suprantu, kad kiekvienas nori turėti viską savo. Gal turtingoje valstybėje ir galima viską sau leisti“, – kalbėjo Skvernelis, kaip pavyzdį pateikdamas kinologijos centrus, kuriuos turi ir policija, ir VST, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Po pristatymo ministras žurnalistams sakė, kad pastangos konsoliduoti visas pajėgas jau dedamos, siekiant sumažinti vidinę konkurenciją vidaus reikalų sistemoje.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"