Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Rusijos „dezinformacijos kibiras“: reikalausim reparacijų iš Baltijos šalių 

2019 vasario 4 d. 12:44
Per Pergalės dienos šventę Maskvoje.
Per Pergalės dienos šventę Maskvoje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ar įmanomas Rusijos ieškinys Baltijos šalims dėl bendrininkavimo su nacistine Vokietija? Prokremliška žiniasklaida, istorikai ir net Rusijos Dūmos deputatas tvirtina: taip. Lietuvos parlamentaras, istorikas Arvydas Anušauskas tai vadino dar vienu srautu, pilamu iš „dezinformacijos kibiro“. Vis dėlto jis teigė, kad tokia idėja, kuri mums atrodo nesąmonė, gali rasti palaikymą ir Vakaruose.

Rusijos propagandiniame leidinyje „Komsomolskaja pravda“ paskelbta publikacija, pavadinta „Iš Pribaltikos respublikų laikas pareikalauti reparacijų už bendrininkavimą su Hitleriu“. Rašinio pradžioje priminta, kad Baltijos šalys skaičiuoja, kiek Rusija skolinga už sovietinę okupacijos metu padarytą žalą.

„Niekas nieko niekam nesiruošia mokėti“, – teigė publikacijos autorė Galina Sapožnikova. Tada rašinyje piktinamasi, kad rusai iki šiol taikstosi su tuo, jog Baltijos šalių vietiniai „nacistai, siautėję karo metu“, šiais laikais pagerbiami, keliami iki generolų rango.

Rusijos sąjungininke dėl šio reikalo gali tapti Baltarusija

Pasak leidinio „Komsomolskaja pravda“ žurnalistės, keletas Rusijos nevyriausybinių organizacijų pateikė ataskaitą „Kaip grąžinti teisingumą nacistinių nusikaltimų aukoms“ ir iškėlė idėją: jei Lietuva, Latvija ir Estija teigia, kad Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu egzistavo „de jure“ kaip valstybės, kodėl jos neatsakė už savo kolaborantų nusikaltimus?

Leidinio „Komsomolskaja pravda“ žurnalistės teigimu, autoritetingi šaltiniai patikino, kad šia tema naujienų galima sulaukti labai greitai.

Propagandinis leidinys citavo Sankt Peterburgo universiteto istorijos profesorių Borisą Kovaliovą, kuris teigė esą Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai laikė save Trečiojo Reicho sąjungininkais ir tikėjosi gauti naujų teritorijų.

„Vokietija sumokėjo Sovietų Sąjungai 15,8 dolerių kontribuciją. Kodėl mes negalėtume pateikti sąskaitos Pribaltikos (taip rusai iki šiol vadina Baltijos šalis – LŽ past.) šalims už kiekvieną nužudytąjį, už kiekvieną sudegintą kaimą?“ – klausė jis.

Anot propagandinio Kremliaus režimo leidinio, Rusijos sąjungininke dėl šio reikalo gali tapti Baltarusija. Pasak baltarusių istoriko Vadimo Gigino iš Baltarusijos valstybinio universiteto, Baltijos šalys „pačios išsikasė sau duobę“. Kaip pavyzdį jis nurodė, kad, tarkime, dabartinė Estija, pareikšdama savo teisę į valstybės tęstinumą, kaip tarptautinės teisės objektą, pozicionuoja save kaip šalį, kuri buvo Hitlerio Vokietijos sąjungininkė.

Rusija ir toliau skleidžia dezinformaciją. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Rusija ir toliau skleidžia dezinformaciją. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Teigė, kad „bus naujienų“ dėl ieškinio Baltijos šalims

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas ir Nacionalinės gvardijos vadovo patarėjas Aleksandas Chinšteinas propagandiniam leidiniui „Komsomolskaja pravda“ sakė: „Vokietija moka išmokas nacizmo aukoms. Kodėl nepabandžius tokios praktikos Pribaltikos šalių atžvilgiu? Manau, galime numatyti galimybę parengti ir pateikti ieškinius ne tik konkretiems žmonėms, rengusiems susidorojimus su buvusiais SSRS piliečiais, bet ir valstybėms, kurių piliečiai jie buvo, nes šiandien jie palaiko tą politiką, kokios Hitlerio Vokietija laikėsi karo metais.“

Anot Rusijos parlamentaro, jei valstybės savo teritorijoje legalizuoja kolaboracinius darinius, jei suteikia socialines garantijas tokiai kategorijai piliečių, akivaizdu, kad tos valstybės pripažįsta ir palaiko politiką, kuri buvo Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu.

Leidinio „Komsomolskaja pravda“ žurnalistės teigimu, autoritetingi šaltiniai patikino, kad šia tema naujienų galima sulaukti labai greitai.

Arvydas Anušauskas. / AFP/Scanpix nuotrauka
Arvydas Anušauskas. / AFP/Scanpix nuotrauka

Tai dar vienas informacinio karo instrumentas

Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas, LŽ komentuodamas Rusijos naują pretenziją Baltijos šalims, vadino tai absurdu: „Nacių okupuota valstybė atlygina žalą už tai, ką darė Vokietija ar su lietuvių pagalba, ar patys? Tai, be abejonės, nonsensas.“

Pasak politiko ir istoriko, tai yra melagingas ir propagandinis teiginys, skirtas Rusijos vidaus vartojimui, pilamas iš to paties „dezinformacijos kibiro“.

„Vis dėlto net ir tokia, atrodo, idiotiška idėja gali rasti palaikymą kur nors Vakaruose – tam tikruose sluoksniuose, – teigė A. Anušauskas. – Teko susidurti, kad Vakaruose kai kurie mokslininkai, kurie tyrinėja tą tokį sudėtingą laikotarpį, kaip 1939–1941 metų, sunkiai suvokia, jog Lietuva buvo okupuota, nebebuvo valstybė, nebeturėjo kariuomenės. Kai kurie iš jų net tarptautinėse konferencijose dėsto esą „Lietuvos kariuomenė naikino žydus 1941 metais“. Vienas kitas menkiau išprusęs akademinio sluoksnio atstovas arba kokios nors Rusijos mylėtojų draugijų narys gali palaikyti idėją, kuri mums atrodo nesąmonė.“

Prašomas pakomentuoti Rusijos leidinyje pateiktą teiginį, jog Baltijos šalys, kadangi paskelbė apie savo valstybių tęstinumą, turėtų atsakyti už karo metų nacistinius nusikaltimus ir už tai mokėti, A. Anušauskas sakė, kad iš teisinių absurdų seka istoriniai arba atvirkščiai – iš istorijos klastojimo seka teisiniai absurdai.

„Tai yra propagandinis instrumentas, naudojamas informaciniame kare, – tvirtino politikas. – Išrandama vis naujų dalykų, net ir naudojantis mūsų teiginiais, kurie teisiškai yra pakankamai stiprūs – dėl valstybės tęstinumo, dėl sovietinės okupacijos žalos atlyginimo.“

A. Anušauskas pažymėjo, kad „iš neteisės teisė negimsta“, neatsiranda legitimumas, todėl visa tai – neteisėta. „Teisė lieka su okupuota valstybe, jos tauta. Legitimi valdžia gali daryti teisėtus sprendimus, – sakė jis. – Baltijos valstybių atžvilgiu tai ir buvo padaryta.“

Lietuvos užsienio reikalų ministerija LŽ informavo, kad propagandinių leidinių teiginių nekomentuoja.

Sovietinės okupacijos žala ir Rusijos demagogija

Kaip rašė , SSRS okupacijos padarytą žalą Lietuvai 1995 metais speciali komisija yra įvertinusi daugiau kaip 23 mlrd. eurų (į šią sumą įtraukti įvairūs dalykai, pradedant žmonių netektimis, baigiant mūsų kariuomenės, bažnytinio turto sunaikinimu, ekonomikos sugriovimu ir t. t.). Priimtas ir specialus įstatymas, įpareigojantis siekti žalos atlyginimo. Tačiau dabartinė Rusijos valdžia nei pripažįsta okupacijos fakto, nei rengiasi finansiškai atlyginti už skriaudą. Be to, Maskvoje nuolat kartojama, esą Baltijos šalys pačios skolingos Rusijai už sovietinio laikotarpio „gerovę“.

Rusijos ambasadorius Vilniuje Aleksandras Udalcovas yra pareiškęs, neva Lietuva sovietų okupacijos laikotarpiu prasiskolino 72 mlrd. JAV dolerių (apie 71 mlrd. eurų). Interviu leidiniui „Litovskij kurjer“ jis sakė, kad iki „įstojimo“ į SSRS Lietuva buvo „agrarinė valstybė, kuri pagal pramonės apimtį 3 kartus atsiliko nuo SSRS vidurkio ir pagal gyvenimo lygį Europoje užėmė vieną žemiausių pozicijų“. „1940–1990 metais Lietuvos ekonomikos plėtrai buvo skirta 65 mlrd. dolerių“, – tikino Rusijos diplomatas ir pridūrė, kad mūsų šalis už sovietmetį skolinga dar daugiau.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika