Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Rūpinimasis šeimomis virsta fiasko 

2018 spalio 30 d. 10:00
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija / 
Kęstutis Vanagas/Fotobankas

Pernai Seimui priėmus Šeimos stiprinimo įstatymą, Vyriausybė iki šio rugsėjo buvo įpareigota patvirtinti Bazinį paslaugų šeimai paketą (BPŠP), tačiau ir baigiantis spaliui jo projektas tebesvarstomas. Nuogąstaujama, kad BPŠP virs „popieriniu“, nes apie lėšas, reikalingas jam įgyvendinti, niekas net nekalba.

Šeimos stiprinimo įstatyme numatyta, kad Vyriausybė iki šio rudens turėjo nustatyti BPŠP. Jis apibrėžiamas kaip šeimai teikiamų psichosocialinių, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, vaikų priežiūros ir ugdymo, sveikatos, švietimo, sociokultūrinių paslaugų, užtikrinančių būtinąją pagalbą, skirtą šeimos gebėjimams savarankiškai spręsti iškylančias problemas stiprinti ir sudaryti galimybes kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką šeimoje, rinkinys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui teks pasiaiškinti, kodėl nėra įvykdyta įstatymo nuostata.

Dar pavasarį iš ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA), biudžetinių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, universitetų atstovų buvo sudaryta darbo grupė, ji aptarė preliminarų paslaugų šeimai sąrašą. Šeimos stiprinimo įstatyme numatytas BPŠP turėtų nustatyti paslaugų, kurios turės būti prieinamos žmonėms visose savivaldybėse, standartą. Jei tam tikrų paslaugų poreikis konkrečiose savivaldybėse dėl jų specifiškumo bus itin mažas, numatoma galimybė jas teikti ne patiems, o įsigyti iš aplinkinių savivaldybių.

Užtruko derinimas

Nors BPŠP, patvirtintas Vyriausybės, turėjo atsirasti iki rudens, tačiau jo projektas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) buvo parengtas ir pateiktas svarstyti tik spalio antroje pusėje. Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Vilmos Augienės, projekte siūloma nustatyti 28 paslaugas, kurių prieinamumą šeimoms turės užtikrinti savivaldybės.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Rimantė Šalaševičiūtė: „Bijau, kad esamų lėšų visiškai įgyvendinti BPŠP ateinančiais metais tikrai nepakaks.“

„BPŠP įtvirtintos šeimos stiprinimo paslaugos orientuotos į įvairių šeimų tipus. Dalis paslaugų jau teikiamos, tačiau kai kuriose teritorijose tam tikros paslaugos vis dar neužtikrinamos arba užtikrinamos nepakankamai. BPŠP garantuos jame nurodytų šeimos stiprinimo paslaugų prieinamumą kiekvienai šeimai, jos nariui kuo arčiau savo gyvenamosios vietos, trumpesnes eiles gauti paslaugą ar didesnį paslaugų teikėjų skaičių“, – aiškino V. Augienė.

SADM, „Lietuvos žinioms“ aiškindama, kodėl vėluojama Vyriausybei pateikti projektą, teigė, kad jo rengimas užtruko dėl užsitęsusio paslaugų sąrašo derinimo su kitomis institucijomis, paslaugų prieinamumo kriterijų ir normatyvų aprašymo. Be to, BPŠP projekto paslaugų sąraše esančias paslaugas buvo svarbu suderinti su užtrukusia Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategija, kurios priemonės vis dar derinamos.

„BPŠP paslaugos visa apimtimi bus pradėtos teikti etapais – vienos nuo ateinančių, kitos – nuo 2020 ir 2021 metų“, – teigiama „Lietuvos žinioms“ pateiktame SADM komentare. Jame užsimenama, jog užbaigus derinimą BPŠP ketinama patvirtinti iki lapkričio 30 dienos.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pasigedo realumo

Šalies merijoms susipažinti su BPŠP projektu ministerija davė penkias darbo dienas. Todėl, anot LSA direktorės Romos Žakaitienės, dauguma savivaldybių per tokį trumpą derinimo laikotarpį neturėjo galimybės išnagrinėti projekto ir pastabų neteikė. Tačiau ir tos, kurios jas vis dėlto pateikė, pritarimo projektui neišsakė, nes yra įsitikinusios, kad jame yra daug klaidų ir jis negali būti realiai įgyvendinamas.

„Projekte neapskaičiuota ir nenumatyta, kokią lėšų sumą reikėtų skirti savivaldybėms, kad jos užtikrintų baziniame pakete numatytas paslaugas. Savivaldybių nuomone, tai tėra siekiai, o ne realiai įgyvendinamas dokumentas“, – teigė R. Žakaitienė. Ji pažymėjo, jog, savivaldybių nuomone, BPŠP labiau skirtas tam tikroms paslaugų gavėjų grupėms, o ne tradicinei, problemų neturinčiai šeimai.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

LSA patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog merijos pripažįsta, kad BPŠP reikia – savivaldybės turi žinoti, kokias socialines paslaugas privalo teikti. „Jau dabar yra nemažai teisės aktų, kurie reglamentuoja paslaugų teikimą. BPŠP projektas visiškai neatitinka tų dabar veikiančių įstatymų normų – Socialinių paslaugų katalogo, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo“, – kalbėjo ji.

Anot A. Vareikytės, BPŠP socialinių paslaugų pavadinimus reikėtų nurodyti tokius, kokie yra įvardyti Socialinių paslaugų kataloge, be to, jame nėra kai kurių paslaugų, kurios įvardijamos BPŠP. Be kita ko, neaiškiai apibrėžiama, už kurias paslaugas ir kiek turės susimokėti pats jas gausiantis asmuo. Savivaldybių atstovų nuomone, neadekvačiai yra nustatytas kai kurių paslaugų išvystymo normatyvas, nesuprantama, kodėl trumpalaikę socialinę globą numatyta teikti tik asmenims, turintiems proto ar psichikos negalią, o į gavėjų ratą neįtraukti fizinę negalią turintys asmenys, nors jų artimiesiems taip pat reikalinga tokia pagalba.

Geriau vėliau nei niekada

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė „Lietuvos žinioms“ minėjo, jog buvo sutarta su SADM vadovais, kad bus parengtos Šeimos stiprinimo įstatymo pataisos, numatančios iki gruodžio atidėti reikalavimą Vyriausybei pavirtinti BPŠP, tačiau iki šiol tokių pataisų neregistruota. Kodėl – ji nežinanti. „Artimiausiame komiteto posėdyje ministro Lino Kukuraičio prašysime pasiaiškinti, kodėl nėra įvykdyta įstatymo nuostata“, – sakė parlamentarė.

Anot jos, merijų nuogąstavimai, kad BPŠP projektas, net Vyriausybei jį patvirtinus, gali tapti tik dar vienu „popieriniu“ dokumentu, iš dalies yra pagrįsti. Mat BPŠP įgyvendinimas iš tiesų pareikalautų papildomų finansinių išteklių, kurie ateinančių metų valstybės biudžete nenumatyti, vargu juos suspės numatyti ir savivaldybės. „Bijau, kad esamų lėšų visiškai įgyvendinti BPŠP ateinančiais metais tikrai nepakaks“, – pripažino R. Šalaševičiūtė.

Tuščias reikalas

Seimo SRDK narys Algirdas Sysas visą Šeimos stiprinimo įstatymą vertino labiau kaip parodomąjį. „Vos ne kiekvieną Seimo posėdžių dieną priimami įstatymai, kurie vienaip ar kitaip turi įtakos šeimoms. Tačiau dalis kolegų sugalvojo, kad jei bus toks įstatymas, tai jau dangus prasivers, bet taip neįvyko – šiame įstatyme nėra nieko, ko nebūtų kituose įstatymuose“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

A. Sysas neslėpė, jog jau vien tai, kad Vyriausybėje finansavimo jam įgyvendinti nerandama, parodo požiūrį į šį įstatymą. Todėl nereikia stebėtis, kad ir įgyvendinti jo nuostatas neskubama. Parlamentaro įsitikinimu, Seimas šeimoms stiprinti gali priimti ir šimtą įstatymų, bet jei nėra pinigų, tai tėra bandymas pasirodyti „šventesniais“, nei esama.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"