Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Rūpinimasis pažeidžiamiausiais: žodžių daugiau nei pinigų 

2018 lapkričio 15 d. 08:40
2017 metų duomenimis, miestai ir rajonai socialinėms paslaugoms teikti vidutiniškai skyrė 3 proc. savo biudžetų išlaidų.
2017 metų duomenimis, miestai ir rajonai socialinėms paslaugoms teikti vidutiniškai skyrė 3 proc. savo biudžetų išlaidų.
Alinos Ožič nuotrauka

Nors socialinių paslaugų reikia kas keturioliktam šalies gyventojui, savivaldybės neskiria tiek pinigų, kiek būtina siekiant užtikrinti būtiną pagalbą senyviems, neįgaliems ar dėl kitų priežasčių savimi pasirūpinti negalintiems asmenims. Vietos valdžios atstovai aiškina, kad susirūpinimą ne tik žodžiais, bet ir finansiškai turėtų rodyti centrinė valdžia.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė savivaldybių išlaidų socialinėms paslaugoms žemėlapį. 2017 metų duomenimis, miestai ir rajonai joms teikti vidutiniškai skyrė 3 proc. savo biudžetų išlaidų. Daugiausia – per 1 mln. eurų (6,2 proc. savo biudžeto) tam išleido Skuodo rajono savivaldybė. Mažiausiai – 273 tūkst. eurų (1,3 proc. savo biudžeto) – Druskininkų savivaldybė.

2017 metų duomenimis, miestai ir rajonai socialinėms paslaugoms teikti vidutiniškai skyrė 3 proc. savo biudžetų išlaidų.

SADM tikina, jog tokia situacija nėra gera, ir primena, kad eilėse socialinių paslaugų laukia keli tūkstančiai žmonių. Savivaldybės skundžiasi pinigų stygiumi.

Laukia ir senoliai, ir neįgalieji

Kaip nurodo Statistikos departamentas, pernai socialines paslaugas gavo per 200 tūkst. žmonių. Bendrąsias socialines paslaugas – aprūpinimo būtiniausiais daiktais, maitinimo, asmens higienos, transporto organizavimo – gavo 83,3 tūkst. asmenų, specialiąsias socialines paslaugas, t. y. pagalbą į namus, socialinę priežiūrą ir socialinę globą socialinių paslaugų įstaigose, – 118,8 tūkst. žmonių.

Tačiau gauti reikiamą pagalbą pavyksta ne visiems. Spalio 1-osios duomenimis, į sudarytas eiles gauti ilgalaikę socialinę globą buvo įrašyti 699 senyvo amžiaus ir 59 neįgalūs asmenys. Socialinių paslaugų į namus laukė 781, dienos centruose teikiamų paslaugų – 118 žmonių.

Socialinių paslaugų teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja tokių paslaugų poreikį, numato ir nustato jų teikimo mastą bei rūšis. SADM kritikuoja, kad savivaldybės skiria nepakankamai pinigų socialinėms paslaugoms teikti. „Savivaldybių socialinėms paslaugoms skiriamos lėšos neužtikrina pagalbos tiems, kurie dėl amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų neturi galimybių savarankiškai rūpintis savo arba šeimos gyvenimu. Tik kokybiškos ir pakankamos apimties teikiamos socialinės paslaugos gali užkirsti kelią žmogaus, šeimos ar bendruomenės socialinėms problemoms kilti ir prisidėti prie visuomenės socialinio saugumo ar padėti įveikti socialinę atskirtį,“ – aiškino SADM vadovas Linas Kukuraitis.

Nepatenkina poreikio

Procentiškai daugiausia lėšų socialinėms paslaugoms skiriančio Skuodo rajono meras Petras Pušinskas tikino, kad savivaldybės teritorijoje yra daug socialinių įstaigų, teikiančių įvairaus spektro paslaugas. „Todėl tas padidėjimas, didesnis lėšų skyrimas ir yra“, – aiškino jis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

P. Pušinsko teigimu, socialinių paslaugų poreikis rajone didžiulis. Ilgainiui tam tikrų paslaugų, pavyzdžiui, teikiamų senyvo amžiaus žmonėms, reikės vis daugiau, nes gyventojai sensta. Pinigų savivaldybė, anot mero, neišgali skirti tiek, kiek būtina. „Sunku pasakyti, kokia būtų konkreti reikalinga suma. Tačiau tikrai dar reikėtų prisidėti. Turime globos įstaigas, kur yra senyvo amžiaus žmonių eilė, visų poreikio nepatenkiname“, – tikino jis.

SADM kritiką savivaldybėms P. Pušinskas atrėmė teigdamas, kad mažesnės merijos nėra pajėgios prisidėti daugiau. Jis minėjo, kad kitąmet daugiau pinigų teks išleisti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams. „Visa tai mūsų biudžetui – per didelė našta. Dabar rengiamas biudžeto projektas, sekasi sunkiai. Be ministerijos pagalbos būtų tikrai sudėtinga“, – kalbėjo jis.

Anot P. Pušinsko, daug kur centrinė valdžia baksnoja į savivaldybes, nors jų rankos esą surištos. „Yra daug deleguotų funkcijų, kai esame nepajėgūs įsiterpti. Be to, SADM nuostata dabar yra ta, kad daug socialinių paslaugų būtų perleista nevyriausybinėms organizacijoms. Tai suprantama. Didžiuosiuose miestuose yra stiprios nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, „Caritas“ ar kitos, ten jos gal ir pajėgios. Mažesniuose rajonuose jos yra silpnos. Perimti socialines paslaugas jos tikrai nepajėgios“, – aiškino Skuodo rajono meras.

Atsispindi ne viskas

Druskininkų merijos Dokumentų ir informacijos skyriaus viešųjų ryšių specialistė Diana Sinkevičiūtė aiškino, kad formuojant savivaldybės socialinę politiką daugiau kaip prieš 15 metų buvo numatyta strategija ir apsispręsta neturėti vaikų globos namų ir dirbti tam, kad visi vaikai būtų globojami šeimose, o senyvo amžiaus ir neįgalūs žmonės gautų maksimalią priežiūrą savo namuose bei galėtų kuo ilgiau išlikti savarankiški.

Ministerijos sudarytame žemėlapyje įvardytas biudžeto eilutės dydis, anot jos, neatspindi teikiamų socialinių paslaugų įvairovės, kokybės ir bendruomenės dalyvavimo. „Būtent tai Druskininkų savivaldybė atliepia pasitelkusi ne biurokratinį aparatą, o bendruomenę, skatindama savanorystę ir draugišką kaimynystę. Tai ir yra Druskininkų savivaldybės stiprybė teikiant ir organizuojant socialines paslaugas“, – kalbėjo D. Sinkevičiūtė.

Be to, ji akcentavo, kad į socialinių paslaugų teikimui pernai skirtus 273 tūkst. eurų neįskaičiuotas pastatų (Socialinių paslaugų centro, nevyriausybinių organizacijų, 7 vaikų dienos centrų, kaimo bendruomenių pastatų ir panašiai), kuriuose organizuojamos ir teikiamos socialinės paslaugos, išlaikymas. „Taip pat neįtrauktos tokios išlaidos kaip transporto organizavimo paslaugos, mokymų, laisvalaikio užimtumo organizavimas ir kita“, – pabrėžė D. Sinkevičiūtė.

Pasak jos, Druskininkų savivaldybėje didžiausias yra pagalbos į namus, dienos globos asmens namuose, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose ir vaikų dienos užimtumo centrų teikiamų paslaugų poreikis. „Atkreipiame dėmesį, kad Druskininkų savivaldybėje veikia 6 vaikų dienos užimtumo centrai ir vienas dienos užimtumo centras, skirtas neįgaliesiems, jį lanko ir suaugusieji, ir vaikai. Dienos užimtumo centrus lanko per 130 asmenų. Poreikis visiškai tenkinamas – visi norintys gali lankyti dienos užimtumo centrus. Žmonėms reikalingiausios paslaugos nėra brangios, bet reikalauja labai daug žmogiškųjų išteklių ir laiko, jie yra nepamatuojami, neapskaičiuojami ir negali atsispindėti biudžeto eilutėse. Druskininkų savivaldybė yra maža, todėl nėra galimybių turėti visų sričių specialistų, tačiau, atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, reikalingos paslaugos perkamos iš kitų savivaldybių nevyriausybinių organizacijų. Skatinant socialinių paslaugų įvairovę, Druskininkų savivaldybė taip pat dalyvauja įvairiuose Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamuose projektuose kartu su kitomis šalies ir kaimynių valstybių savivaldybėmis. Lėšos socialinėms paslaugoms didėja kasmet“, – dėstė D. Sinkevičiūtė.

Liūdni skaičiai

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas džiaugėsi, kad SADM viešina duomenis apie savivaldybių skiriamą finansavimą socialinėms paslaugoms apmokėti. Parlamentaras minėjo, kad apskritai problemiška yra situacija dėl to, kiek lėšų nuo sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP) valstybėje yra skiriama socialinei apsaugai. Lietuva pagal šį rodiklį – viena paskutinių ES. „Tai labai aiškiai demonstruoja mūsų ydingą daug metų vykdytą politiką. Savivaldybės iš esmės tik atkartoja tai, kas daroma nacionaliniu lygmeniu. Deja, atkartoja gana drastiškai. Minėti skaičiai yra ganėtinai liūdni“, – įvertino jis.

Kartu T. Tomilinas pabrėžė, kad savivaldybių biudžetų sandara ir funkcijų paskirstymas nėra tapatus valstybės biudžetui. „Savivaldybės liūto dalį savo biudžetų skiria švietimui. Taip yra dėl biudžeto sandaros – savivaldybės funkcija yra rūpintis švietimu, mokykloms nueina apie pusę biudžeto. Centrinėje valdžioje taip toli gražu nėra, švietimui neskiriama pusė pinigų. Proporcijos skirtingos“, – dėstė politikas.

SADM skaičiavimais, per pastaruosius kelerius metus vidutinės savivaldybių išlaidos socialinėms paslaugoms padidėjo nedaug: nuo 2,7 proc. 2015 metais iki 3 proc. pernai. T. Tomilino nuomone, tai – jau neblogai ir yra valdančiųjų „valstiečių“ politikos rezultatas. Vis dėlto, anot jo, blogai, kad savivaldybės socialinių paslaugų plėtrai neteikia prioriteto. Parlamentaras minėjo, kad savivaldybės, kurioms perduotas socialinių išmokų administravimas, iš to sutaupo nemažai lėšų. Esą jos galėtų būti papildomas šaltinis socialinių paslaugų plėtrai.

„Nuo socialinių pašalpų savivaldybės vis dar sutaupo šimtus milijonų. Tai nemažai. Pernai priėmėme įstatymą, kad nuo pašalpų sutaupomi pinigai negali būti skirti kitoms nei socialinėms reikmėms. Iš centrinio biudžeto savivaldybėms pašalpų mokėjimui skiriami labai dideli pinigai, pagal krizinio laikotarpio poreikius. Lieka labai dideli pinigai, ir jie turėtų būti skiriami socialinių paslaugų plėtrai bei socialinėms išlaidoms“, – tvirtino T. Tomilinas.

Kiek kainuoja?

Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai.

Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Asmuo arba šeima už socialines paslaugas negali mokėti daugiau nei teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydis.

Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, laikinas apnakvindinimas ir kt., yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, t. y. 244 eurus, išskyrus socialinę riziką patiriančius suaugusiuosius, kurie ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.

Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 proc. pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė – 15 tūkst. eurų, vadinasi, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst. eurų, t. y. 50 eurų.

Už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia mokėjimo dydis neturi viršyti 80 proc. jo pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savivaldybės turi teisę atleisti asmenis arba šeimas nuo mokėjimo už socialines paslaugas savivaldybės nustatytomis sąlygomis ir atvejais.

Šaltinis: SADM

Kas gali gauti socialines paslaugas?

Socialinės paslaugos teikiamos asmenims arba šeimoms, kuriems nepakanka gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime:

Neįgaliems asmenims ir jų šeimoms

Vaikams ir šeimoms

Senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms

Suaugusiems socialinę riziką patiriantiems asmenims

Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Kompleksiškai įvertinamas asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, rizikos ir kitos aplinkybės, atsižvelgiant į kitų institucijų – sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo įstaigų, neįgalumo nustatymo tarnybų, policijos ir kt. – darbuotojų bei kitų asmenų išvadas apie asmens būklę ir problemas.

Ar šeimai reikia socialinių paslaugų, nustatoma bendrai įvertinus šeimos narių gebėjimus, galimybes ir motyvaciją spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene ir galimybes tai ugdyti.

Kokių socialinių paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, reikia jų pageidaujančiam asmeniui arba šeimai, nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai.

Šaltinis: SADM

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"