Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Rolando Pakso kandidatavimas lieka miražas 

2018 rugsėjo 21 d. 08:00
Rolandas Paksas./
Rolandas Paksas./
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per apkaltą nušalinto prezidento Rolando Pakso dalyvavimas Seimo ar prezidento rinkimuose kol kas – tik iliuzija. Nors parlamentarai vakar pritarė tokią galimybę numatančiai Konstitucijos pataisai, kad ši virstų „kūnu“, būtina kur kas didesnė politikų vienybė.

Lietuva septynerius metus nevykdo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo dėl R. Pakso. Todėl tarptautinės institucijos nuolat Lietuvai siunčia raginimus pagaliau leisti prieš 14 metų prezidento posto netekusiam politikui dalyvauti rinkimuose. Ir ne tik ragina, bet ir grasina sankcijomis. Atrodo, kad bent jau artimiausiu metu jų išvengti pavyks. Seimas vakar po svarstymo valdančiųjų balsais pritarė Konstitucijos pataisai, atveriančiai R. Paksui kelią rungtis parlamento ir prezidento rinkimuose. Už tai balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 21, susilaikė 16 politikų. Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, per du balsavimus ją turi palaikyti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Vakarykštė diskusija parodė, kad toks sutarimas šiuo klausimu vargu ar įmanomas.

Kad Konstitucijos pataisa, atverianti kelią Rolandui Paksui rungtis parlamento ir prezidento rinkimuose, būtų priimta, per du balsavimus ją turi palaikyti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

Opoziciniai konservatoriai ne kartą siūlė savą šios problemos sprendimo variantą – leisti R. Paksui kandidatuoti vien Seimo rinkimuose. Esą būtent to ir reikalauja EŽTT sprendimas, kuris apie prezidento rinkimus neužsimena. Seimas vakar tokį konservatorių projektą dar kartą grąžino tobulinti.

Dėl sprendimo neabejoja

R. Pakso nuomone, kad ir nenorėdamas, šios kadencijos Seimas jo atžvilgiu privalės priimti sprendimą. „Tarptautinėms organizacijoms nusibodo gauti tuos amžinus patikinimus, jog Lietuva deda neįmanomas pastangas, kad sugrąžintų teisingumą. Todėl jos pradėjo veržti veržles, kurios dabar jau ant kaklo. Ir sprendimas tuoj bus padarytas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė europarlamentaras.

Vis dėlto didesnių planų su rinkimais R. Paksas nesieja. „Manau, bus priimtas toks sprendimas – leidimas dalyvauti rinkimuose man bus duotas likus kelioms valandoms iki jų starto. Suprantama, kad jiems pasirengti nespėsiu“, – savo versiją dėstė politikas, nepatikslinęs, kokius rinkimus – prezidento ar Seimo – turi galvoje.

Nuomonės išsiskyrė

Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis bei frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas vakar ragino kolegas įgyvendinti tai, ko reikalauja EŽTT, – leisti priesaiką sulaužiusiems asmenims ir per apkaltą nušalintiems asmenims dalyvauti Seimo rinkimuose. Visa kita, pasak jo, tėra „norų ir fantazijų mišinys“. „Čia ne pageidavimų koncertas. Tai jūsų noras leisti R. Paksui kandidatuoti į prezidentus, EŽTT to nereikalauja“, – kreipdamasis į valdančiuosius diskusijose sakė E. Gentvilas.

Tuo metu valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Naglis Puteikis teigė manąs, kad R. Paksas savo „bausmę“ jau atliko. „Siūlau leisti jam užimti visas pozicijas, tegu renkasi rinkėjai“, – sakė politikas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūno pavaduotojas Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad daugiau nei metus vilkinti projektai dėl R. Pakso Seimo darbotvarkėje atsirado tada, kai „tvarkiečiai“ su valdančiaisiais pasirašė rėmimo sutartį. „Greičiausiai tai užmaskuotas atlygis, užkulisiniai sandėriai. Mūsų pozicija visada buvo nuosekli – mes už tai, kad R. Paksas kandidatuotų tik Seimo rinkimuose“, – teigė J. Razma. Jis ragino valdančiuosius palaikyti būtent šį variantą, nes tik tokiu atveju esą pakaks balsų išspręsti įsisenėjusią problemą.

Signalas institucijoms

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininko, TS-LKD frakcijos nario Stasio Šedbaro nuomone, toks variantas, kokį pasiūlė valdantieji, tikrai nesurinks reikiamo balsų skaičiaus. „Gal tikrai tą R. Paksą jie ne taip jau ir myli. Nes jei mylėtų ir norėtų jį grąžinti į politiką, pritartų mūsų pasiūlytam variantui. Tačiau susidaro įspūdis, jog stengiamasi, kad jis juo ilgiau vaidintų kankinio vaidmenį. O EŽTT demonstruojama, kad svarstomi kažkokie projektai, nors puikiai suvokiama, jog jiems priimti balsų nepakaks“, – „Lietuvos žinioms“ sakė S. Šedbaras. Jis pripažino, kad ir po vakarykščio svarstymo R. Pakso problema nepajudėjo nė per nago juodymą.

Vis dėlto EŽTT, kitoms tarptautinėms institucijoms bus pasiųstas signalas, kad Lietuvoje šiuo klausimu šis tas vyksta. EŽTT sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas tokiam „judesiui“ nustatė spalio mėnesio terminą, kitaip Lietuvai grėstų sankcijos. „Bet vieną kartą trūks ir jų kantrybė“, – įsitikinęs konservatorius. Jis užsiminė, kad po prezidento rinkimų TS-LKD frakcijos nariai mėgins dar kartą registruoti savo projektą.

Neproporcingas draudimas

Prezidento ir Seimo rinkimuose R. Paksas negali dalyvauti nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika.

EŽTT 2011 metais konstatavo, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją. JT Žmogaus teisių komitetas 2014 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidė R. Pakso politines teises, ir paragino panaikinti nuostatą, draudžiančią per apkaltą pašalintiems politikams visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, siekti premjero ir ministro kėdės. KT yra išaiškinęs, kad teisė dalyvauti Seimo rinkimuose R. Paksui gali būti atverta tik pakeitus Konstituciją.

Žada pats išsikelti

Buvęs „tvrakiečių“ lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas sako, kad nepaisant jokių aplinkybių sieks kelti savo kandidatūrą kitų metų prezidento rinkimuose.

„Ar partija kels mano kandidatūrą į prezidentus, ar ne, aš bet kokiu atveju pats išsikelsiu. Nes man vis dėlto atrodo, kad mūsų valstybė pernelyg ilgai ignoruoja tarptautinių institucijų sprendimus. Manau, kad atsiras 10, 20 ar 50 tūkstančių žmonių, kurie iškels mano kandidatūrą į prezidentus, ir jeigu jų valia balsuoti už norimą kandidatą nebus patenkinta, tokie rinkimai gali būti laikomi neteisėtais“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė R. Paksas.

Jis taip pat kritikavo dabartinio partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio vadovavimą partijai ir neatmetė galįs kandidatuoti į partijos vadovus. „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko rinkimai vyks rugsėjo pabaigoje.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"