Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Reitingų karalių sparnai – sunkiai pakerpami 

2018 gruodžio 18 d. 10:00
Jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį, už Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamus konservatorius balsuotų 18,3 proc., už Ramūno Karbauskio "valstiečius" - 14,8 proc. apklaustųjų.
Jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį, už Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamus konservatorius balsuotų 18,3 proc., už Ramūno Karbauskio "valstiečius" - 14,8 proc. apklaustųjų.
Alinos Ožič nuotrauka

Ilgą laiką visuomenės nuomonės apklausose pirmaujančių pozicijų neužleidžia dvi partijos – opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), toli už nugarų palikusios kitas politines jėgas. Nors partijos kaišo viena kitai pagalius į ratus, vargu ar tai artimiausiu metu gali lemti didelius pokyčius reitingų lentelėse.

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa, šeštadienį paskelbta dienraščio „Lietuvos rytas“, parodė, kad gyventojų favoritai tarp politinių partijų nesikeičia. Daugiausia simpatijų pelno konservatoriai ir „valstiečiai“. Jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį, už TS-LKD balsuotų 18,3 proc., už LVŽS – 14,8 proc. apklaustųjų.

Šių politinių jėgų lyderiai sako žinantys populiarumo receptus. Konservatoriai save regi kaip alternatyvą buldozerinei „valstiečių“ politikai. Šie mano, kad visuomenės simpatijas pelno, nes valstybėje sugeba tvarkytis geriau nei iki tol buvusieji valdžioje. Politologų vertinimu, šios partijos kol kas ir toliau dominuos tarp daugiausia rinkėjų simpatijų pelnančių politinių jėgų.

Jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį, už Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamus konservatorius balsuotų 18,3 proc., už Ramūno Karbauskio „valstiečius“ – 14,8 proc. apklaustųjų.

Socdemų neišgelbėjo

TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis svarstė, kad jo vadovaujama partija visuomenės nuomonės apklausose pirmauja, nes siekia parodyti alternatyvą ganėtinai arogantiškai „valstiečių“ politikos varymo mašinai. „Ją kartais pavadiname buldozeriu. Ja stumiamos abejotinos reformos, neatsiklausiama visuomenės nuomonės, nesiekiama sutarti su skirtingomis visuomenės grupėmis. Manau, būtent tai ir lemia, jog šiai valdžiai reikalinga alternatyva. Alternatyva yra TS-LKD, pasirengusi ir teikti siūlymus, ir kitaip žiūrinti į viešąjį gyvenimą“, – aiškino jis.

„Valstiečiai“, pasak G. Landsbergio, dabar yra mobilizavę ir aplink save subūrę vadinamąjį protesto elektoratą. Tačiau, jo teigimu, gali būti, kad tokie rinkėjai net nukenčia nuo LVŽS priimamų sprendimų. „Žmonių pajamos neauga, imituojama kova su kainomis baigėsi tuo, kad elektros ir dujų kainos kils 15 ar daugiau procentų. Regis, žmonės, kurie dabar yra pasirengę remti „valstiečius“ ir balsuoti vyksiančiuose rinkimuose, vis dėlto bus tie, kurie galbūt nesijaus gerai, kai gaus sąskaitas sausio mėnesį“, – dėstė konservatorius.

Nors „valstiečiai“ giriasi priėmę sprendimus, didinsiančius gyventojų pajamas, G. Landsbergis priminė, kad ir praėjusios kadencijos socialdemokratų Vyriausybė didino pensijas, kėlė neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau partija pralaimėjo 2016 metų Seimo rinkimus. „Mūsų turimi tyrimai, kuriuose yra analizuojamos potencialios Seimo rinkimų antrojo turo situacijos, rodo, kad jeigu pasikartotų 2016-ųjų situacija ir joje atsirastų LVŽS bei TS-LKD kandidatai, vaizdas būtų kiek kitoks nei tąsyk. Tai reiškia, kad naujumo arba trečios jėgos faktorius, veikęs 2016 metais, visiškai nebeveiktų. Dabar žmonės tikėtųsi daugiau stabilumo, kitokio bendravimo su visuomene, mažiau buldozerio, arogancijos, pompastikos dėl „valstiečių“ vadinamųjų reformų“, – kalbėjo TS-LKD lyderis.

Vertina už darbus

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis pažymėjo, kad viešojoje erdvėje skelbiamų visuomenės nuomonės apklausų rezultatai kiek skiriasi nuo apklausų, kurias užsako partija. „Jas užsakome ne tose agentūrose, kurios yra labai garsios. Jos atitinkamai dažnai atlieka tam tikrą darbą, kuris panašus į propagandą, o ne į apklausas. Pavyzdžiui, vertinant Vyriausybės vadovo veiklą, kartais labai keista vienoje apklausoje matyti vienus rezultatus, o kitoje – kitus, vertinant partijos reitingus – vienus skaičius, o asmeniškai žmones – visai priešingus. Tai net neatitinka logikos“, – sakė jis.

R. Karbauskis akcentavo, kad balsuoja ne reitingai, o žmonės. „Kaip rodo istorija, LVŽS reitingai niekada neatitiko apklausų rezultatų. Realiai rinkėjų balsų gaudavome gerokai daugiau“, – teigė jis.

Anot R. Karbauskio, „valstiečiai“ yra valdančioji partija, atsakinga už padėtį šalyje, reformas, gyventojų gerovę. „Jeigu žmonės yra, būtų arba bus nepatenkinti, jie ir nebalsuos už mus. Jeigu jie bus patenkinti valstybėje vykstančiais pokyčiais, palaikys mus. Kol kas nėra dėl ko išgyventi. Turime daryti darbus, kuriuos esame pažadėję, daryti juos gerai, stengtis išvengti klaidų, o jeigu jų pasitaiko – taisyti. Atitinkamai žmonės ir nuspręs. Mūsų situacija yra daug lengvesnė nei žmonių, kurie yra opozicijoje, arba, sakykime, nematomi. Mus vertins pagal mūsų darbus“, – tikino LVŽS lyderis.

R. Karbauskio teigimu, valdančioji koalicija su „valstiečiais“ priešakyje priėmė daug gyventojams svarbių sprendimų. „Žinoma, viešojoje erdvėje mus labai kritikuoja. Tačiau žmogus sprendžia pagal tai, ką jaučia ir mato. Pasirinkome kelią daryti tai, ką esame pažadėję. Kaip įvertins mūsų darbus, taip ir bus. Reitingai mums čia nelabai aktualūs ir svarbūs, nes realiai viskas gali pasikeisti per dieną. Jeigu sausio mėnesio pabaigoje žmonės gaus dėl mokesčių reformos padidėjusius atlyginimus, pensijas, gali būti, kad didelė jų dalis – 15 proc. ar panašiai – pasakys: „Gera valdžia.“ Tai būtų papildomi procentai prie tų žmonių, kurie jau dabar mus vertina teigiamai. Žmonės turės labai aiškų pasirinkimą iš to, kas buvo, – tų žmonių, kurie savo pažadų niekada neįvykdė, ir tų, kurie bando kažką daryti“, – sakė jis.

Vertindamas aukštus politinių konkurentų konservatorių reitingus R. Karbauskis pabrėžė, kad tai – gana pastovus jų rezultatas visuomenės nuomonės apklausose ir kartu esą TS-LKD „lubos“. „Jie tiek balsų ir gavo per Seimo rinkimus. Jų rinkėjai yra labai stabilūs – apie 20 proc., nuo partijos jie tikrai nepasitrauks. Šioje situacijoje jiems kažkiek gali pakenkti tik vienas dalykas. Jeigu žmonės pradėtų analizuoti vertybinius dalykus, pamatytų, kad jie yra liberalai, nebe konservatoriai. Žmonės, kurie yra krikščioniškų, konservatyvių pažiūrų, toje partijoje yra opozicijoje. Tačiau kol partija neskyla, matyt, tai nebus labai akivaizdžiai pastebima ir neturės įtakos“, – svarstė „valstiečių“ vedlys.

Populiarumas nestebina

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio visuomenės nuomonės apklausų rezultatai, rodantys, kad populiariausios partijos šalyje – TS-LKD ir LVŽS, nestebina. Šios politinės jėgos yra aktyviausios informaciniame lauke, kuria daug vadinamųjų pseudoįvykių, kaltindamos viena kitą ir taip užgoždamos kitas partijas.

Politologo manymu, „valstiečiai“ ir konservatoriai yra nuveikę nemažai naudingų darbų. „Galima kritikuoti, nesutikti su jomis, bet reformos, pertvarkos buvo reikalingos, mes visi jų laukėme. Tai, kad „valstiečiai“ pradėjo reformas, sakykime, švietimo sistemoje, yra pozityvus veiksmas. Tai, kad jie ne iki galo jas įvykdė, padarė klaidų, – jau kitas klausimas. Bet klaidų daro visi. Lygiai taip pat ir konservatoriai, kurie yra opozicijoje, atlieka savo vaidmenį labai stipriai ir energingai. Už tai juos reikėtų sveikinti. Kitaip sakytume, kad opozicijos nėra“, – komentavo jis.

L. Bielinis mato galimybių dviem kitoms politinėms jėgoms ilgainiui pasistiebti reitingų lentelėje ir galbūt mesti iššūkį dabartiniams favoritams. Tarkime, liberalai, jeigu jie sugebėtų išsiaiškinti problemas, nesutarimus, susitelkti tarpusavyje ir veikti kartu. Kaip pabrėžė politologas, esama nemažai liberalių rinkėjų ir stiprios liberalios politinės jėgos poreikis. „Žinoma, prieš šiuos savivaldos rinkimus jie nespės susitelkti, bet, mano galva, iki Seimo rinkimų jie padarys viską, ką reikia, ir turėsime vieną ryškią liberalų politinę organizaciją“, – prognozavo jis. Taip pat L. Bielinis nenurašė suskilusios Lietuvos socialdemokratų partijos. Esą egzistuoja tikimybė, kad socialdemokratai ir nuo jų atskilę „socialdarbiečiai“ kada nors susivienys.

Raumenis augina ir kitų sąskaita

Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė pažymėjo, kad partijos veikia ne vakuume, o bendroje partinėje sistemoje ir yra priklausomos nuo savo konkurenčių. „Būtent susilpnėjusi partinė konkurencija lemia tai, kad stiprėja kitų pozicijos. Socialdemokratai, ypač – po susiskaldymo, liberalai po nesibaigiančių bylų, korupcijos skandalų yra labai nukraujavę. Tai reiškia, kad šių partijų svorio sumažėjimas natūraliai leidžia sustiprinti pozicijas kitoms politinėms jėgoms. Dabar tos partijos yra būtent konservatoriai ir „valstiečiai“. Matome, kad jos ir viešojoje erdvėje yra faktiškai pagrindinės dominuojančios partijos. Natūraliai rinkėjai tarsi bando prie jų šlietis, o kitos partijos dalijasi likučius“, – aiškino politologė.

Vis dėlto R. Urbonaitė atsargiai vertino kai kurių ekspertų prognozes, esą judame prie dvipartinės sistemos. Anot jos, tam turime ne visai palankias sąlygas. „Tikrai nebus visiškos dvipartinės sistemos, tiesiog turėsime didesnį dviejų partijų dominavimą. Tai nėra naujiena mūsų partinėje sistemoje. Prisiminkime socdemų ir konservatorių laikus, kai dažnai matėme „švytuoklę“. Vienus rinkimus laimėdavo vieni, kitus – kiti. Kokių nors didelių pokyčių neįvyko, tiesiog konservatorių oponentu tapo kitas politinis darinys – „valstiečiai“, pakeitę stiprią konkurenciją anksčiau sudariusią Socialdemokratų partiją, kuri dėl savo ydingų sprendimų ir veiklos susiduria su dabartine situacija“, – dėstė ji.

TS-LKD populiarumą iš dalies paaiškina tai, kad ji yra patogioje politinėje pozicijoje, t. y. opozicijoje, o LVŽS susiduria su nemažai problemų ir iššūkių: pradedant mėnesį besitęsiančiu mokytojų streiku, baigiant konfrontacija su prezidente Dalia Grybauskaite. R. Urbonaitė sakė, kad viena neblogo „valstiečių“ pasirodymo visuomenės nuomonės tyrimuose paslaptis yra minėtas politinių konkurentų susilpnėjimas. Taip pat, kaip pabrėžė politologė, konservatoriai daro labai daug klaidų ir nepakankamai pasinaudoja „valstiečių“ klaidomis.

„Tai irgi jiems padeda. Mano požiūriu, opozicija galėtų būti ir konstruktyvesnė, ir labiau pasinaudojanti situacijomis. Dėl mokytojų streiko konservatoriai praleido nemažai galimybių, bandydami parodyti savo politinius raumenis ir tai, kad jie gali teikti alternatyvius pasiūlymus, kaip tą situaciją išspręsti. Viso to nepamatėme“, – kalbėjo politologė.

Kartu ji pridūrė, jog „valstiečiams“ naudinga, kad mokytojų streikas pradeda išsikvėpti. To, ką kai kurie žmonės vertina kaip šios valdžios klaidas ar ydingą požiūrį, pavyzdžiui, atvejį dėl Registrų centro, dalis visuomenės nemato kaip žalingo dalyko, grėsmės demokratijai. Be to, „valstiečiams“ palanki ir ekonominė situacija – fiksuojamas ūkio augimas, pajamų didėjimas. Tačiau jiems koją kiša kainų augimas, mat daug žmonių mano, kad valdžia turėtų būti kur kas aktyvesnė siekdama jas pažaboti.

R. Urbonaitės tikinimu, visuomenės nuomonės apklausose lyderiaujančios partijos pakirpti sau sparnus gali darydamos klaidas, „šaudydamos sau į kojas“. „Ar konkurentai gali labai stipriai pakenkti? Jeigu konservatoriai labiau galvotų, kaip konstruktyviai ir tikslingai dirbti, galbūt galėtų pakaišioti pagalių į ratus. Tačiau, matote, „valstiečiai“ konservatoriams irgi kaišioja pagalius į ratus. Neatrodo, kad iškiltų kitas politinis darinys, kuris pradėtų stiprinti savo pozicijas, kad ir tie patys socialdemokratai. Iš to, kaip elgiasi konkurentai, nematyti, kad jie galėtų pakirpti sparnus šioms dviem partijoms. Priešai galėtų būti arba jos pačios sau, arba būtent konservatoriai gali kenkti „valstiečiams“, o šie – konservatoriams. Tai, beje, ir pavyksta. Manau, ateityje didelių pokyčių reitingų lentelėse galime neišvysti. Nebent įvyks koks force majore, netikėtas šokas, nenumatytos aplinkybės“, – prognozavo politologė.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika