Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Reformos verpetuose – ir seimūnai 

2019 sausio 8 d. 09:50
Agnė Širinskienė: "Žmonės turėtų labai įdėmiai susiskaičiuoti, gal pasitarti ir su savo bankų konsultantais, o tada įvertinti visas galimybes."
Agnė Širinskienė: "Žmonės turėtų labai įdėmiai susiskaičiuoti, gal pasitarti ir su savo bankų konsultantais, o tada įvertinti visas galimybes."
BNS nuotr.

Įsigaliojusi pensijų reforma numato tam tikras pensijų kaupimo naujoves ir suteikia galimybę gyventojams apsispręsti dėl taupymo senatvei II pakopoje. Galvas dėl to, kaip elgtis, suka ne tik paprasti žmonės, bet ir Seimo nariai.

Nuo šių metų startavusi pensijų reforma nustato kaupimo senatvei pasikeitimus. Pagal svarbiausius jų kiekvienas II pakopos pensijų fonde netaupantis gyventojas iki 40 metų bus automatiškai įtraukiamas į šią sistemą. Tiesa, paliekama galimybė to atsisakyti. Jeigu asmuo nepraneš, jog nenori kaupti, jis atsitiktine tvarka bus priskiriamas vienai iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir pradės taupyti savo pensijai.

Žmonėms, kaupiantiems II pakopos pensijų fonde, bet nebenorintiems toliau to daryti, suteikiama vienkartinė galimybė dar sykį pagalvoti ir priimti sprendimą. Yra du pasirinkimo variantai: su visa pinigų suma grįžti į „Sodrą“ arba stabdyti kaupimą pensijų fonde ir atsiimti lėšas sulaukus pensinio amžiaus.

Kaip toliau taupyti senatvei, mąsto ir parlamentarai. „Lietuvos žinių“ kalbinti politikai dėl to žada elgtis skirtingai.

Prarado pusę pinigų

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Privačiame pensijų fonde senatvei keliolika metų taupęs parlamentaras prarado bemaž pusę pinigų.

II pakopos pensijų fonde J. Sabatauskas kaupė tik „Sodros“ lėšas, t. y. į privatų pensijų fondą buvo pervedami 2 proc. jo draudžiamųjų pajamų. Seimo narys turėjo pasirinkęs didelės rizikos pensijų fondą, kurie paprastai rekomenduojami jaunesnio amžiaus žmonėms. Fondas daugiausia finansinių nuostolių patyrė pasaulinės ekonominės krizės, prasidėjusios 2008 metais, laikotarpiu.

Per visus kaupimo metus į J. Sabatausko pasirinktą privatų fondą buvo pervesta 28,640 tūkst. eurų, o dabartinis likutis siekia tik 14,448 tūkst. eurų. „Pinigėlių yra perpus mažiau, nei investuota per 14 metų“, – akcentavo politikas.

Tiems žmonėms, kurių pajamos nedidelės, Julius Sabatauskas pataria nekaupti senatvei II pakopos pensijų fonduose.

Parlamentaras labai nusivylęs tokiais rezultatais. „Kaupiama yra tam, kad gyvenimas senatvėje būtų oresnis. Kad pajamos tiek iš „Sodros“ pensijos, tiek iš pensijų fondų būtų tokios, kad galėtum oriai gyventi. Tenka būti užsienyje, pagaliau čia, Lietuvoje, matome turistų, kurių didžioji dalis – vyresnio amžiaus žmonės. Išėję į pensiją jie važinėja po visą pasaulį. Kai tokie mūsų pensijų fondų pinigai, mūsų pensijos, vargu ar kiekvienam pensininkui pavyks turėti tokią senatvę, kad dar galėtų ir po pasaulį pasižvalgyti“, – kalbėjo socialdemokratas.

Tiems gyventojams, kurių pajamos nedidelės, J. Sabatauskas pataria nekaupti senatvei II pakopos pensijų fonduose. Jis primena, kad valstybei pervedant pinigų į privačius fondus, atitinkama dalimi mažės ir pensija, kurią mokės „Sodra“. „Aišku, jei žmogus prisidės savo lėšomis, gal kas nors bus ir kitaip. Tačiau vis tiek ne taip, kaip kaupiama vien savo pinigais. Į fondus keliauja dalis sumokėto socialinio draudimo mokesčio ir asmeninių lėšų. Jau nekalbu apie privačių fondų administravimą. Turint omenyje, kad daugumos mūsų tautiečių pajamos nėra didelės, suprantama, jog taip kaupti beveik neapsimoka“, – dėstė jis.

Pensijų reforma nebenorintiems kaupti privačiai atveria kelią grįžti į „Sodrą“. J. Sabatauskas greičiausiai pereis į valstybinio socialinio draudimo sistemą. Jis taip pat dar svarstys, ar palikti privačiame fonde sukauptas lėšas, ar „persinešti“ jas į „Sodrą“. „Šį variantą reikia apmąstyti. Laiko dar turiu“, – pridūrė parlamentaras.

Julius Sabatauskas / BNS nuotrauka
Julius Sabatauskas / BNS nuotrauka

Iš fondų nebėgs

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė II pakopos pensijų fonde kaupia „Sodros“ pervedamas lėšas. Tačiau įsigaliojus pertvarkai ji prie kaupimo galbūt prisidės ir savo pinigais, nes taip labiau apsimoka. „Tiesiog tokia matematika“, – paaiškino parlamentarė.

A. Širinskienė teigė nemažai skaičiavusi, svarsčiusi, kokį sprendimą būtų geriausia priimti. Tą patį ji pataria daryti ir kitiems, galvojantiems apie tai, kaip toliau kaupti pensiją. „Manyčiau, žmonės turėtų labai įdėmiai susiskaičiuoti, gal pasitarti ir su savo bankų konsultantais, o tada įvertinti visas galimybes. Be abejo, patarimas, ką nuolat kartoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, – jeigu žmonės, kuriems jau per 40 metų, dar nėra pradėję kaupti fonduose, jie tikrai turėtų gerai įvertinti, ar šiuo metu tai būtų naudinga“, – pabrėžė parlamentarė.

Iki šiol tik „Sodros“ pervedamas lėšas II pensijų fonde kaupusi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė prie taupymo taip pat planuoja prisidėti iš savo kišenės. „Labiau įsigilinau, supratau, kad vis dėlto apsimoka kaupti. Esu dar gana jauna, galiu sukaupti normaliai pensijai“, – sakė ji.

Nors kai kurie ekonomistai perspėja, kad privačiuose pensijų fonduose nemažai gyventojų gali sukaupti labai nedaug lėšų, G. Skaistė mano, jog tai – vis tiek pinigai, net jei ir visai menka papildoma pensijos dalis. „Tai – normalus pragyvenimo šaltinis. Jei visai nieko nekaupsi, tada ir nesukaupsi. Iš kelių šaltinių po truputį, po truputį ir susidės. Dabartinių pensininkų vidutinė pensija irgi maža“, – kalbėjo politikė.

Kaip turėtų elgtis gyventojai, sprendžiantys dėl tolesnio kaupimo, G. Skaistės teigimu, priklauso nuo įvairių aplinkybių. „Kiekvienam labai individualiai reikia skaičiuoti. Atsižvelgti ir į amžių, ir į gaunamas pajamas, žiūrėti, kiek galima sutaupyti, koks pirminis tikslas – sukaupti anuitetą ar prieš senatvę tiesiog pasiimti sukauptą pinigų sumą“, – vardijo ji.

Klasikinių pažiūrų investuotojas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vicepirmininkas liberalas Kęstutis Glaveckas II pakopos pensijų fonde senatvei nekaupia. Politikas prisiminė, kad įteisinus tokį pensijų kaupimą jis jau buvo per senas pradėti taip taupyti. Be to, parlamentaras tikino esantis daugiau klasikinių pažiūrų nei „kriptovaliutinis“ investuotojas.

K. Glavecko žodžiais, negalima vienareikšmiškai patarti: kaupti II pakopos pensijų fonde ar ne. Vienu laikotarpiu tai tikrai geras dalykas, kitu – rizikingas. „Visas pinigų kaupimas susijęs su fondais, finansine sistema. Jeigu ji pradeda „kosėti“, kaip, pavyzdžiui, neseniai Amerikoje, kai per savaitę biržos kritimas siekė maždaug 15 trln. JAV dolerių, o fonduose – ne Lietuvos, bet Amerikos ir kitų pensinių fondų investicijos, žmonės praranda labai daug pinigų. Gal per kiek laiko ta sistema atsigaus. Tačiau savo įtaką padarys infliacija, ir kai ateis laikas gauti pensiją, perkamoji galia, palyginti su tuo laikotarpiu, kai žmogus mokėjo pinigus, bus gerokai mažesnė. Tokia taisyklė – tai, ką galėjai įsigyti vakar, šiandien ne visais atvejais nusipirksi už tą pačią kainą, – pažymėjo parlamentaras. – Daug pinigų turintys žmonės turbūt išmano, kaip juos išsaugoti. Kas turi mažai pinigų, kaupimas, mokios paklausos atidėjimas į ateitį ne visada yra garantuotas. Kai kas tuo užsiima, bando kaupti ateičiai. Tačiau kartais ateityje iškyla problemų, nes rizika bet kokiu atveju yra didelė. Nenorėčiau sakyti, ar gerai, ar blogai kaupti, nes tai – kiekvieno apsisprendimo reikalas, tik raginčiau įvertinti trumpojo ir ilgojo laikotarpio riziką dėl pinigų nuvertėjimo, finansinio stabilumo, pasaulinių rinkų ir t. t.“

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

„Sodros“ nepaliks

Seimo pirmininko pavaduotojas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis taip pat nekaupia II pakopos pensijų fonde. „Kai buvo formuojami privatūs pensijų fondai, su žmona sprendėme, ką daryti. Pasiūliau: „Vienas einame į privačius, kitas liekame valdiškame.“ Žmona pasirinko privatų, o aš likau valdiškame, nes, sakau, jei karas, maras, valstybė bent jau karstą mums nupirks. Taip visą laiką juokaudavau. Bet kokiu atveju yra menka tikimybė, kad valstybė bankrutuos, taigi tam tikrą pensijos dalį vis tiek gausi“, – dėstė jis.

R. Žemaitaitis nieko keisti neketina. Jis sakė papildomai kaupiantis savarankiškai – kas mėnesį atsidedantis pinigų nenumatytoms išlaidoms. „Net iki santuokos visą laiką kaupdavau. Nuo kiekvienos algos atsidedu pinigų“, – tikino jis.

R. Žemaitaičio nuomone, II pakopos pensijų fonde gali kaupti tik tie gyventojai, kurių mėnesio pajamos siekia daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų į rankas. Kitiems parlamentaras siūlo likti „Sodroje“ ir nesiblaškyti.

Tačiau R. Žemaitaitis neslėpė, kad jo šeimoje yra daugiau žmonių, papildomai kaupiančių senatvei. Kai kurie, investavę į privačius pensijų fondus tiesiogiai JAV ar Europoje, stebi jų rodiklius, balansus ir panašiai. Pavyzdžiui, 15 metų taip kaupęs artimas Seimo nario šeimynykštis neseniai išėjęs į pensiją gavo 80 tūkst. eurų išmoką. „Pažįstu žmogų, kurio atlyginimas buvo gana geras, siekė 5–8 tūkst. litais. Išėjęs į pensiją gruodžio viduryje jis gavo nė daug, nė mažai – 180 tūkst. eurų. Dabar nusipirko butą Amerikoje, Floridoje, ir su žmona išvažiuoja ten gyventi. Žmogus kaupė užsienio fonde, su juo buvo pasirašyta sutartis“, – pasakojo Seimo narys.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"