Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Reforma senamiesčio širdyje: KAM iš istorinio pastato guja biblioteką 

2017 liepos 18 d. 06:00
Pagrindinį LTB pastatą sostinės senamiestyje, Šv. Ignoto gatvėje, KAM ketina perimti pati pagal panaudos sutartį.
Pagrindinį LTB pastatą sostinės senamiestyje, Šv. Ignoto gatvėje, KAM ketina perimti pati pagal panaudos sutartį.
Romo Jurgaičio nuotraukos

Krašto apsaugos ministerija (KAM) rengiasi panaikinti 60 metų veikiančią valstybinės reikšmės specialiąją Lietuvos technikos biblioteką (LTB), o tuos jos fondus, kurių niekas nenorės priglausti, – tiesiog nurašyti. Baiminamasi, kad po tokios pertvarkos ilgainiui bus užvertas dabar visuomenei laisvai prieinamas renesansinis buvusio jėzuitų noviciato ansamblio pastatas.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis jau pasirašė įsakymą, kuriuo per pusmetį turi būti padėtas taškas didžiausios šalies specialiosios bibliotekos istorijoje. Nuo 1957 metų veikiančią ir patentinius dokumentus, standartus, profilinius mokslo, technikos, ekonomikos, architektūros bei gretutinių sričių knygų, periodikos fondus kaupiančią LTB ketinama reorganizuoti – prijungti prie Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bibliotekos (LKAB).

Planuojama išformuoti daugiau kaip pusšimtį metų rinktus LTB fondus. Krašto apsaugos sistemai netinkamus išteklius žadama perduoti kitoms bibliotekoms, o šioms atsisakius juos priimti – išmesti.

KAM aiškina, kad lankytojų skaičius Lietuvos technikos bibliotekoje ir jos padaliniuose 2014–2016 metais susitraukė beveik 46 procentais.

Dėl pertvarkos gali tekti atleisti dalį LTB darbuotojų. Taip pat rengiamasi privatizuoti bibliotekos filialų Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje pastatus. Pagrindinį LTB pastatą sostinės senamiestyje, Šv. Ignoto gatvėje, KAM ketina perimti pati pagal panaudos sutartį. Taip ministerija gerokai išplėstų savo valdas.

Tokiems planams prieštaraujantys LTB darbuotojai kreipėsi į prezidentę, Seimo pirmininką, premjerą, kitas institucijas, tačiau jų balso valstybės vadovai, regis, neišgirdo.

KAM atstovai aiškina, kad LTB informacijos išteklių ir paslaugų aktualumas skaitytojams pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo, o bibliotekų sujungimas ne tik sukurs modernias sąlygas informacijos ištekliams kaupti, vartoti, bet ir leis racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas.

Įžvelgia siekį užvaldyti pastatus

LTB Darbo kolektyvo taryba raštu kreipėsi į valdžios atstovus, nes mano, jog lengva ranka naikinama didžiausia šalies specialioji biblioteka praranda keliasdešimt metų kauptus fondus ir unikalias tikslinių informacijos vartotojų grupes. „LTB kolektyvas nuogąstauja, kad šiemet 60-metį švenčianti biblioteka yra likviduojama. Ji praranda ne tik savo statusą, bet ir ilgus metus komplektuojamus fondus“, – teigiama laiške atsakingiems pareigūnams.

Iki 2015-ųjų biblioteka priklausė Valstybiniam patentų biurui, o tais metais Vyriausybė jos steigėjo statusą suteikė KAM. 2016 metų pradžioje, kaip rašo LTB kolektyvas, prasidėjo didysis virsmas: buvo reorganizuoti skyriai, dalis jų funkcijų perduota ministerijai, atleista darbuotojų. „Visa tai supratome kaip logišką veiklos optimizavimo būtinybę. Tačiau norime pabrėžti akis badančią šio LTB perdavimo KAM aplinkybę – LTB perduota šiai žinybai pagal teritorinį principą, žinybai, suinteresuotai užvaldyti LTB pastatus, sudarančius vientisą senamiesčio pastatų kvartalą su KAM“, – rašoma bibliotekos darbuotojų kreipimesi.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Jame sakoma, kad KAM vadovybė dar 2012 metais kreipėsi į LTB siūlydama parūpinti bibliotekai tinkamas patalpas ir perleisti esamas patikėjimo teise. Tačiau tąsyk to padaryti nepavyko.

Liepos pradžioje R. Karoblio parašu patvirtintame krašto apsaugos sistemos bibliotekų pertvarkymo priemonių plane numatyta iki 2020 metų pastatyti naują LKAB, į kurią bus įtraukta ir naikinama LBT, pastatą. KAM pašonėje, Šv. Ignoto gatvėje, esantis LTB namas atsidurs ministerijos žinioje. Tam taip pat priešinasi reorganizuojamos bibliotekos darbuotojai. „LTB kolektyvas dėjo daug pastangų, kad sutelktų informacinį turinį ir perkeltų jį į bibliotekai pritaikytą kultūros paveldo pastatą. Tapome patrauklūs visuomenei. Yra sudarytos visuomeninių kolektyvų ir organizacijų, kurios naudojasi bibliotekos erdvėmis, sutartys su LTB. Čia vyksta daugybė visuomenę traukiančių renginių. Tačiau siekiama visą šį senamiesčio kvartalą paversti uždara žinybine teritorija, o šešis dešimtmečius kauptą informacinį valstybės paveldą ruošiamasi sunaikinti“, – piktinosi LTB darbuotojai.

KAM aiškina, kad lankytojų skaičius Lietuvos technikos bibliotekoje ir jos padaliniuose 2014-2016 metais susitraukė beveik 46 procentais.
KAM aiškina, kad lankytojų skaičius Lietuvos technikos bibliotekoje ir jos padaliniuose 2014-2016 metais susitraukė beveik 46 procentais.

Sujungimas kelia abejonių

LTB Darbo kolektyvo taryba pripažino, kad krašto apsaugos sistemos bibliotekų pertvarkymo projektas, kurio idėja – sukurti modernią ir dinamišką Karo mokslų ir technologijų biblioteką, iš pradžių juos nuteikė optimistiškai ir viltingai. Tačiau, kaip netrukus paaiškėjo, jokių LTB pasiūlymų niekas neketino svarstyti. „Blogiausia, kad esame negirdimi. Nėra jokio dialogo su LTB bendruomene, jokių diskusijų ar bendradarbiavimo“, – apgailestavo bibliotekos atstovai.

Kolektyvui abejonių kelia siūlomas susijungimas su LKAB, nes tai dviejų skirtingų paskirčių bibliotekos. „LKAB užtikrina konkrečios akademinės bendruomenės informacinius poreikius (spaudinių fondas – 250 tūkst. egzempliorių). LTB yra specialioji viešojo naudojimo biblioteka, turinti 53 mln. egzempliorių įvairių rūšių spaudinių (knygų ir periodinių leidinių – beveik 1 mln.). Ji atvira visuomenei ir užtikrina laisvą informacinio turinio prieigą“, – aiškino bibliotekininkai.

Fondai – kitoms bibliotekoms

LTB darbuotojai taip pat skundžiasi, kad KAM sudarytai darbo grupei buvo formuluota užduotis ne tik įvertinti LTB informacinius fondus, bet ir juos a priori išsidalyti. „Siekiama įrodyti LTB informacinių fondų neefektyvumą, motyvuojant tuo, jog didelė fondų dalis yra rusų kalba. Tačiau nutylima, kad tai išskirtinai technikos tematikos leidiniai, ir gana paklausūs“, – tikino jie.

Pagal KAM planą LTB informacijos ištekliai, netinkami krašto apsaugos sistemai pagal numatomas fondų formavimo kryptis, bus perduoti viešosioms, apskričių, aukštųjų mokyklų ar kitoms bibliotekoms, o šioms atsisakius priimti – nurašyti. Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai rengiamasi perduoti Lietuvos standartus ir norminius dokumentus, kaip sudedamąją nacionalinio publikuotų dokumentų archyvo fondo dalį.

LTB sukauptus užsienio šalių standartus ir norminius dokumentus, kurie yra laisvai prieinami duomenų bazėse, taip pat neaktualius, nusidėvėjusius, vartotojų sugadintus ir kitoms bibliotekoms neperduotus periodinius leidinius bei knygas, išliekamosios vertės neturinčius firmų katalogus ketinama nurašyti.

Neklauso darbuotojų nuomonės

LTB atstovai reikalauja KAM nelikviduoti per dešimtmečius kauptų fondų, kad kuriamoje bibliotekoje atsispindėtų ir technologinis turintys, nenukentėtų visuomeninis interesas, LTB vartotojai nebūtų palikti už durų, taip pat – išsaugoti darbo vietos ir užtikrinti darbuotojams socialines garantijas.

„Biblioteka – tai žmonės, t. y. darbuotojai, kurie dešimtmečius kūrė, puoselėjo savo instituciją, ir skaitytojai, kurie metų metus čia rasdavo mokslui, darbui, savišvietai reikalingus leidinius, brandindavo idėjas, skatinančias techninį bei ekonominį šalies progresą, todėl būtų etiška atsižvelgti ir į jų nuomonę“, – sakoma LTB Darbo kolektyvo tarybos kreipimesi.

LTB direktoriaus pareigas laikinai einantis Arvydas Kažukauskas neslėpė, kad KAM, pertvarkydama jai priklausančių bibliotekų tinklą, nelabai įsiklauso į LTB poziciją, pasiūlymus, planuoja gerokai sumažinti bibliotekos fondus. „Ministerija orientuojasi grynai į karinę fondo tematiką. Ta techninė literatūra nelabai ir reikalinga. Tikriausiai optimizavimo ir taupymo tikslais norima atsisakyti daug standartų, patentinių dokumentų, firmų katalogų“, – svarstė jis.

Pasak A. Kažukausko, biblioteka turi ištikimų lankytojų, kurie ne tik domisi technine literatūra, bet ir dalyvauja parodose, renginiuose.

Sumažėjo lankytojų

KAM Visuomenės informavimo skyrius informavo, kad Vyriausybė dar 2015 metų lapkritį pritarė pasiūlymui sukurti bendrą krašto apsaugos sistemos biblioteką, kurioje būtų kaupiama medžiaga karo mokslo, nacionalinio saugumo ir gynybos, taip pat krašto apsaugai svarbiomis mokslo bei technologijų temomis.

Aiškinama, jog LTB fondų ir paslaugų aktualumas gerokai sumažėjęs. Pavyzdžiui, lankytojų skaičius bibliotekoje ir jos padaliniuose 2014–2016 metais susitraukė beveik 46 procentais. Tokio mažėjimo neužfiksuota jokioje šalies bibliotekoje. „Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad LTB sukauptų fondų panaudojimas labai menkas, tesiekia 0,3 proc. per metus“, – pabrėžė KAM atstovai. Be to, tarp LTB lankytojų populiariausi – dienraščiai ir laisvalaikio bei pramogų žurnalai, o ne techninė literatūra.

Esą KAM sudaryta darbo grupė visapusiškai įvertino bibliotekų veiklos optimizavimo alternatyvas ir nustatė, kad geriausia alternatyva – LTB prijungimas prie LKAB. „Taip būtų įsteigta moderni, dinamiška Karo mokslų ir technologijų biblioteka. Ji būtų specializuota, vadovaujama kvalifikuotų specialistų, turinti vieną veiklos kryptį ir specializuotus karybos bei karo mokslo, technologijų, karo istorijos, pilietiško ugdymo, gynybos ir saugumo fondus, atvira visuomenei, užtikrinanti mokymosi visą gyvenimą principą, skatinanti civilinių institucijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų, prisidedančių prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo, ir kariuomenės bendradarbiavimą, turinti padalinius Lietuvos kariuomenės vienetuose“, – dėstė KAM atstovai.

Darbo grupė rekomendavo KAM bibliotekoje kaupti literatūrą, tinkamą pagal numatomas fondų formavimo kryptis. Leidinius, priskiriamus nacionaliniam publikuotų dokumentų archyviniam fondui, – perduoti saugoti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, o literatūrą, neatitinkančią KAM bibliotekos fondų formavimo krypčių, atiduoti kitoms bibliotekoms ir taip papildyti jų fondus.

Skaityklą perleis naujai agentūrai

KAM teigimu, LTB filialų Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje žadama atsisakyti. Jiems priklausantys pastatai bus perduoti Turto bankui. „Filialų pastatai yra ne idealios būklės, nugyventi. Reikia daug investicijų jiems atnaujinti. Pavyzdžiui, Klaipėdos filialui priklausantis namas (720 kv. m iš 915 kv. m pastato, kita dalis – privatizuota) neremontuotas nuo 1988 metų. Yra didelių pagrindinių konstrukcijų defektų, matyt, dėl pamatų problemų. Tiek vidaus interjeras, tiek pagrindiniai konstrukcijų elementai, vidaus komunikacijų įrenginiai susidėvėję, pastatas – avarinės būklės. Panevėžio filialui priklauso 230 kv. m iš 3235 kv. m, kitas patalpas valdo Panevėžio kolegija. Kauno filialas – 158 kv. m – pagal panaudos sutartį įsikūręs Turto banko valdomame pastate“, – nurodė ministerija.

LTB veikia kultūros paveldo pastate, kuris nėra remontuotas nuo 1985 metų, todėl patalpų išlaikymas ir atnaujinimas reikalauja didelių sąnaudų. „LTB patalpos naudojamos ne efektyviai ir racionaliai. Pradiniu etapu dalis jų bus skirta naujai įsteigtos Gynybos resursų agentūros funkcijoms vykdyti. O kuriant modernią, dinamišką, visuomenei atvirą Karo mokslų ir technologijų biblioteką, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos teritorijoje planuojama statyti naują bibliotekos pastatą, kuris atitiktų šiuolaikiškos bibliotekos viziją ir jungtų abi bibliotekas vienoje erdvėje“, – pranešė ministerijos atstovai. Kol bus pastatytas naujas pastatas, likviduojama LTB dirbs Šv. Ignoto gatvėje. Žadama, kad istorinis pastatas toliau bus prieinamas visuomenei.

Turėtų neigiamą atspalvį

Seimo Kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis nėra susipažinęs su planais reorganizuoti LTB. Nors bibliotekos darbuotojai siuntė raštą ir komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui, jo kolegos apie susiklosčiusią situaciją nebuvo informuoti. V. Juozapaitis priminė „valstiečių“ lyderio pažadą visuose vaikų darželiuose įsteigti bibliotekas. „Tai, kad bus naikinamos bibliotekos, niekas nežadėjo. Apie tai nesame nei kalbėję, nei kokia nors oficiali informacija buvo mus pasiekusi. Iš jūsų pirmąkart apie tai girdžiu“, – pažymėjo parlamentaras.

Anot V. Juozapaičio, sužinojus apie ketinimus naikinti biblioteką, „šiurpas perėjo per kūną“. Jis nori išgirsti aiškius argumentus, kodėl tai daroma. Seimo narys teigė suprantantis norą taupyti, bet pridūrė, kad KAM – viena institucijų, kuriai netaikomas diržų veržimosi režimas. Todėl tokio kultūros židinio kaip biblioteka naikinimas esą turėtų neigiamą atspalvį. „Tačiau reikėtų susipažinti su argumentais, išklausyti ministro nuomonę ir išsiaiškinti, kieno iniciatyva tai vyksta“, – kalbėjo jis.

Į klausimus, kodėl naikinama LTB, ar esame pajėgūs išspręsti bibliotekininkų, kurie neteks darbo, likimą, pasak V. Juozapaičio, turėtų atsakyti ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. „Be abejo, visada jautrus ir nekilnojamojo turto klausimas, ypač esančio tokioje vietoje: ar nėra kokių nors užslėptų negeranoriškų ketinimų. Tikiuosi, taip nėra, bet vis dėlto turime paklausti tų žmonių ir jie privalo atsakyti visuomenei“, – įsitikinęs politikas.

Argumentas, jog pastaruoju metu gerokai susitraukė LTB lankytojų skaičius, jo neįtikina. V. Juozapaičio nuomone, naudojimosi bibliotekos fondais sumažėjimas neparodo, kad juose esančias knygas reikia naikinti arba kur nors iškelti.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"