Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Referendumai tautai neįdomūs 

2019 vasario 19 d. 10:14
Skaičiuojama, kad surengti referendumą drauge su rinkimais atsieina apie 2 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad surengti referendumą drauge su rinkimais atsieina apie 2 mln. eurų.
BNS nuotrauka

Per 29-erius atkurtos nepriklausomybės metus Lietuvoje surengta 12 referendumų, tačiau įvykusiais laikomi 5 iš jų. Likusius sužlugdė pernelyg menkas rinkėjų aktyvumas arba siūlytas sprendimas buvo nepriimtas nesulaukus pakankamo palaikymo.

Gegužę kartu su prezidento rinkimais planuojami du referendumai – tautos nuomonės bus klausiama dėl dvigubos pilietybės ribų išplėtimo ir dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Tačiau jų gali ir nebūti. Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį užsiminė, kad Seimas referendumų organizavimo tvarką galėjo pakeisti nesilaikydamas numatytų procedūrų.

Tiesa, kol kas KT teigė negalintis pasakyti, ar naujasis įstatymas atitinka Konstituciją. Seimo opozicijos atstovai pareiškė, jog toks išaiškinimas kelia abejonių, ar minėti referendumai galės vykti gegužę. KT pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad Seimas yra įsipareigojęs priimti konstitucinį Referendumo įstatymą – aukštesnės galios teisės aktą, kuris priimamas ir keičiamas didesne balsų dauguma nei paprastas įstatymas. Valdantieji pernai gruodį naujos redakcijos

Referendumo įstatymą priėmė kaip paprastą įstatymą. Jis įsigaliojo nuo metų pradžios. Opozicija dėl šio teisės akto priėmimo aplinkybių netrukus ketina kreiptis į KT. Penktadienį KT taip pat konstatavo, kad referendumai negali vykti kelias dienas.

Dvi rūšys

Lietuvoje gali būti rengiami privalomieji arba patariamieji referendumai. Privalomieji inicijuojami, kai norima keisti Konstitucijos nuostatą, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Šie referendumai dar rengiami dėl dviejų Konstitucijos skirsnių – „Lietuvos valstybė“ ir „Konstitucijos keitimas“ – nuostatų pakeitimo. Privalomieji referendumai taip pat organizuojami dėl 1992 metų birželio 8 dienos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo bei Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su valstybės institucijų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai. Minėti referendumai gali būti inicijuojami ir dėl kitų nuostatų, kurias siūlo svarstyti Seimas arba 300 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Patariamieji referendumai rengiami kitais svarbiausiais valstybės ir tautos gyvenimo klausimais, dėl kurių pagal įstatymą nėra būtinybės rengti privalomojo referendumo, tačiau juos siūlo svarstyti 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių arba Seimas.

Referendumų apžvalga

Didžiausias piliečių aktyvumas buvo per pirmąjį po nepriklausomybės atkūrimo paskelbtą referendumą 1991 metų vasarį. Jame dalyvavo 84 proc. rinkėjų. Daugiau kaip 90 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą. Itin svarbus buvo 1992-aisiais vykęs referendumas, kai priimta Lietuvos Konstitucija. Prie reikšmingiausių apklausų priskiriamas ir 2003 metų referendumas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES).

Pastarąjį kartą referendumas sėkmingai surengtas 2012-aisiais kartu su Seimo rinkimais. Tuomet tauta pareiškė nepritarianti naujos atominės elektrinės statyboms Lietuvoje. 2008 metais organizuotas referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo neįvyko. Trys referendumai žlugo 1996 metais. Tuomet tautai buvo siūloma mažinti Seimo narių skaičių, perkelti Seimo rinkimų datą į pavasarį ir nurodyti valdžiai ne mažiau kaip pusę biudžeto lėšų skirti socialinėms reikmėms. Taip pat raginta pasisakyti dėl gyventojų indėlių kompensavimo teisingai privatizuojant valstybės turtą.

Be 12 referendumų, per tris dešimtmečius daugiau kaip 20 kartų buvo kilusios iniciatyvos rengti visuotines apklausas renkant piliečių parašus. Tačiau per numatytą laiką – tris mėnesius – gauti 300 tūkst. gyventojų parašų pavykdavo itin retai (dabar terminas pailgintas iki 6 mėnesių). Be to, net ir surinktas skaičius parašų sėkmės negarantuodavo. 1994 metais referendumą dėl neteisėto privatizavimo, nuvertintų indėlių ir akcijų bei pažeistos teisėsaugos ragino rengti 300 tūkst. piliečių, bet balsuoti jų atėjo rekordiškai mažai – vos 36,8 procento. Panašus likimas ištiko ir 2014 metų iniciatyvą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams.

Rezultatų nustatymas

Tiek privalomasis, tiek patariamasis referendumai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Sprendimas dėl Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, taip pat 1992 metų birželio 8 dienos Konstitucinio akto pakeitimo laikomas priimtu, jeigu tam pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Sprendimas dėl Konstitucijos I ir XIV skirsnių nuostatų pakeitimo laikomas priimtu, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, dėl kurių buvo sprendžiama per privalomąjį referendumą, laikomas priimtu, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip vienas trečdalis piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Kai patariamajame referendume dalyvauja daugiau kaip pusė piliečių ir sprendimui priimti pritaria ne mažiau kaip pusė jame dalyvaujančių piliečių, sprendimas laikomas priimtu.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika