Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Redakcijos paštas. Ar tvirtas mūsų kalbos paminklas? 

2018 kovo 26 d. 16:25
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Didis kalbininkas, norminęs literatūrinę lietuvių kalbą Jonas Jablonskis, kadaise yra sakęs, jog kalba yra didis tautos statytas paminklas. Kaip tasai paminklas šiandien laikosi, ar jis stovi kaip uola, ar jis neskeldėja, neeižėja, ar nereikia jam „remonto“? 

Taip, kai kada jį bandoma remontuoti, įmūryti po vieną kitą plytą, kartais net nekondicinę, kad kalba būtų modernesnė, šiuolaikiškesnė. Taigi ar logiškas ir tas šio mano rašinėlio klausimas, kai, rodos, lietuviškai kalbame, susikalbame, rašome gan padoriai? Turiu nuolatinį diskusijų dabartinės lietuvių kalbos klausimais dalyvį, kuris neigiamai žiūri į šiuolaikinių kalbininkų rekomendacijas, esą lietuvių kalbai nereikia jokių korekcijų. Bet...

Iškilo naujų „putų“ kalbos virale: randasi (čia mano randasi ne rusicizmas!) derbis, dredai, naratyvas, jau ir Seimo pirmininkas spikeris, bet koks ilgesys – nostalgija ir t.t.

Įdėmiai paklausykime per visus Lietuvos radijo bei TV kanalus pokalbių. Dažniausiai į kiekvieną korespondento ar laidos vedėjo klausimą kalbantysis pirmiausia atsako žodeliais iš tikrųjų, iš tiesų, o vedėjas dar pagilina klausimą žodelyčiu ane lyg ir be klaustuko. Tas ane kai kada taip įsiėdęs į pokalbių vedėjų leksikoną, kad, pavyzdžiui, labai gerą LNK laidą „Valanda su Rūta“ taip ir norisi pervadinti „Valanda su ANE“, nes tasai klausimas-neklausimas yra tapęs vedėjos kalbos yda. Panašių ydų yra ir daugiau. Daugelyje pokalbių laidų, kai vedėjas pašnekovo ko nors klausia, pastarasis dažniausiai atsakymą pradeda žodelyčiu na tarsi vežėjas arkliui. Tuo na beveik kasryt prognozes pradeda dažnas sinoptikas. Įprotis? Taip, blogas įprotis!

Juokina ir net piktina žodžių perpus ir dvigubai varojimas apskritai visose žiniasklaidos srityse. Štai pavyzdžiai, paimti ne iš lubų: Donaldo Trampo inauguracijoje žmonių buvo dvigubai... mažiau; greitųjų kreditų išduota perpus... daugiau; moksleivių sumažėjo beveik... dvigubai; kainos didėjo... perpus; Gardine prekės dvigubai... pigesnės; ištekėjo už perpus... vyresnio mylimojo; pakuočių taromatuose surinkta perpus... daugiau. Tokių pavyzdžių daugybė, jų galima išgirsti ar skaityti beveik kasdien. Dabar mes nebekalbame, nebešnekame, bet komunikuojame, bet koks atnaujinimas būtinai renovacija, visoks pristatymas – prezentacija. Iškilo naujų „putų“ kalbos virale: randasi (čia mano randasi ne rusicizmas!) derbis, dredai, naratyvas, jau ir Seimo pirmininkas spikeris, bet koks ilgesys – nostalgija ir t.t. Laimė, iš mūsų kalbos dingo šaltas atsinešimas, girtame stovyje, beveik nebesigirdi ko pasėkoje, nors vis dar girdime ta prasme, tad dažnai norisi paklausti – kokia ta prasmė, didžioji dauguma, o mažoji dauguma ar galima? Čia paminėti „naujadarai“ (kai kam jie modernina gražbyliavimą) nepuošia mūsų gimtosios kalbos. Stebina dar ir tai, kad puikus apžvalgininkas ir šmaikščių, aštrių komentarų autorius R. V. pernelyg mėgaujasi rusicizmais, kalbą „paskanina“ žodžiais kolchozas, kniazius, žulikas ir t.t. Nemanau, kad jo ryškūs komentarai nublanktų be tų rusicizmų.

Neseniai sutikau mano jaunystės draugę, Nusipelniusią mokytoją lituanistę, kuri prisiminė anuos laikus, kai prie Lietuvių kalbos paminklo tarsi sargybiniai stovėjo Juozas Balčikonis, Jonas Balkevičius, Juozas Pikčilingis, Kazys Ulvydas, Zigmas Zinkevičius, Aldonas Pupkis, kiti. Ėjo periodinis leidinys „Mūsų kalba“, kalbos praktikos patarimų sąsiuviniai, dabar, kai sąlygos turėtų būti gerokai palankesnės, daug ko pasigendama. Net Vilniaus universitete lituanistikos dalykų dėstymas bei moksliniai tyrimai sulaukė visuomenės kritikos. Prisimenu, bet nepacituosiu tiksliai kažkurio vieno pirmųjų lietuvių raštijos pradininko žodžius: „Lietuviai ir žemaičiai, ar galvijai esame, kad savo gimtosios kalbos nebmokėsime!“

Prisimenu, bet nepacituosiu tiksliai kažkurio vieno pirmųjų lietuvių raštijos pradininko žodžius: „Lietuviai ir žemaičiai, ar galvijai esame, kad savo gimtosios kalbos nebmokėsime!“

Garsi Žemaitijos šviesuolė literatė ir režisierė Stasė Niūniavaitė kadaise buvo užrašiusi tokią sentenciją: „Aš tik žinau viena: kas bevaldytų Lietuvą, o žemė, upeliai, kalneliai, gojai liks tie patys – jų nesurusins, nesuvokietins... Taip. Bet žmonės! Ar bekalbės lietuviškai po šimto metų?“

Verta apie visa tai pamąstyti, diskutuoti! Mane stebina, glumina, net piktina vadinamųjų plunksnos brolių (dabar kompiuterinių klavišų virtuozų) rašysena ir kalbėsena: jie prie mikrofonų ar prieš TV kameras greitakalbe mala tarsi niekada neišklausę paskaitų kalbos kultūros klausimais universitetuose, nieko gero neatsinešę net iš vidurinės mokyklos lietuvių kalbos pamokų. Lietuvoje, deja, tarsi vajai rengiamos kalbos, tarmių savaitės, dekados, metai, o rezultatas? Todėl manau, jog reikėtų nuolatinio, masiškesnio visų mūsų – rašančiųjų, viešai kalbančiųjų, kalbos tvarkytojų, kurių, rodos, dar yra savivaldybėse, taip pat kalbininkų žygio už gerą, švarią brangią mūsų gimtąją lietuvių kalbą.

Apolinaras JUODPUSIS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"