Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Realūs ir tik savo fantazijų prezidentai 

2018 birželio 12 d. 09:00
Kas taps naujuoju prezidentūros šeimininku, taps aišku po kitų metų gegužę vyksiančių rinkimų.
Kas taps naujuoju prezidentūros šeimininku, taps aišku po kitų metų gegužę vyksiančių rinkimų.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Vargu ar kas prisimena, kas yra Alfredas Aliukevičius, Jonas Lašinis ar Antanas Mickevičius. Šie žmonės buvo įsitikinę, kad gali valdyti Lietuvą. Tokių politinių naivuolių prezidento rinkimuose veikiausiai atsiras ir kitąmet. Tačiau vakar apie galimą kandidatavimą paskelbęs Arvydas Juozaitis dabartiniame politiniame kontekste gali būti stiprus varžovas vis ilgėjančioje galimų konkurentų voroje.

Daugiau kaip pusšimtis rašytojų, aktorių, kitų menininkų, mokslininkų, signatarų ir Sąjūdžio dalyvių vakar viešu laišku paragino filosofą, vieną Sąjūdžio pradininkų A. Juozaitį kandidatuoti prezidento rinkimuose. Galutinį sprendimą jis žada paskelbti rudenį. Nors apie A. Juozaičio šansus kalbėti ankstoka, rinkimų kovai jis gali suteikti svarios intrigos.

Arvydas Juozaitis: „Svarstau, nes palaikymas yra labai stiprus. Žinoma, svarstau.“

Padės sisteminė krizė politikoje

„Pagrindinė A. Juozaičiui palanki aplinkybė – sisteminė krizė Lietuvos politikoje. Jei jos dabar neišgyventume, sakytume, taip, galbūt tai grįžimas atgal, vargu ar jam pasiseks. Tačiau dabar partijos, dauguma sisteminių politinių jėgų lyderių patiria akivaizdžią krizę, jais nepasitikima. A. Juozaitis nėra dabartinės politinės klasės atstovas, bet jo negalime vadinti ir antisisteminiu, kaltinti populizmu. Tokiame kontekste jis tampa įdomiu kandidatu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Algis Krupavičius. Jis mano, kad dabar daug veiksnių A. Juozaičiui yra palankūs, o politikoje labai svarbu pasinaudoti galimybių langu.

Ką tik minėto Sąjūdžio 30-mečio renginiuose A. Juozaitis su Vytautu Landsbergiu dalijosi dėmesiu kaip pagrindiniai to meto įvykių atstovai. Aktyvesni rinkėjai – vyresnio amžiaus žmonės, o dauguma jų prisimena Sąjūdžio laikus, ir A. Juozaitis jiems nėra atstumiantis kandidatas. Be to, A. Juozaitis, A. Krupavičiaus vertinimu, yra santūrus, kompromiso siekiantis asmuo, gebantis ieškoti dialogo su įvairiomis visuomenės grupėmis. Tokios savybės labai svarbios šiuo politinių isterijų ir viešųjų ryšių laiku. Jis – ir buvęs plaukikas, 1976 metų Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalininkas, tad jam būdingas atkaklumas. Dar vienas pliusas A. Juozaičiui – netikėtumo efektas, mat rinkėjai linkę paremti nenusibodusias ir nesusitepusias personalijas.

A. Juozaičiui neabejotinai pravers ir patirtis dirbant su Artūru Paulausku jo prezidentinėje kampanijoje 1997-aisiais, kai šiam iki pergalės pritrūko vos 0,75 proc. balsų. Nors nuo tų rinkimų praėjo nemažai laiko, politinės virtuvės pažinimas neabejotinai naudingas.

Tiesa, Sąjūdžio laikų populiarumas prezidento rinkimuose nepadėjo Zigmui Vaišvilai. Anot A. Krupavičiaus, A. Juozaitis – kurs kas „didesnio svorio“ kandidatas. Tai žmogus, su kuriuo gimė Sąjūdis, su Romualdu Ozolu jis buvo tarp pirmųjų Sąjūdžio ideologinių lyderių, formavo jo politinę kryptį.

Galiausiai, nors A. Juozaitis buvo pasitraukęs iš aktyvaus politinio gyvenimo, jo karjera puiki: dėsto Klaipėdos universitete, 2001–2003 metais patarinėjo švietimo klausimais tuomečiam premjerui Algirdui Brazauskui, 2004–2009 metais buvo Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiaus krašte, 2012–2017 metais – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas.

Žinoma, A. Juozaičio šansai prezidento rinkimuose išryškės tik paaiškėjus visam kandidatų sąrašui. Iš potencialių stipriausių konkurentų tik ambasadorius Vygaudas Ušackas yra viešai kalba apie kandidatavimą. Ekonomistas Gitanas Nausėda vengia viešinti savo apsisprendimą. Premjeras Saulius Skvernelis, A. Krupavičiaus prognozėmis, kol kas stebės, kaip keisis jo reitingai. Pastaruoju metu jų kreivė pajudėjusi žemyn, ir klausimas, ar sustos tinkamame taške, kad būtų galima svarstyti apie pergalę prezidento rinkimuose. Seimo narys Naglis Puteikis, A. Krupavičiaus nuomone, sugebėjo pasiekti savo galimybių ribą ankstesniuose prezidento rinkimuose.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Nenustebčiau, jei protesto kandidatai šįsyk paremtų A. Juozaitį. Jis gali patraukti ir protesto, ir nuosaikesnius rinkėjus“, – prognozavo VDU profesorius.

Arvydas Juozaitis: „Svarstau, nes palaikymas yra labai stiprus. Žinoma, svarstau.“
Arvydas Juozaitis: „Svarstau, nes palaikymas yra labai stiprus. Žinoma, svarstau.“

Rekordas – 17 kandidatų

Neabejojama, kad kitąmet prie prezidento rinkimų starto išsirikiuos nemažai pretendentų. Dalia Grybauskaitė trečiai kadencijai kandidatuoti negali, labai ryškaus lyderio kol kas nematyti, tad laimę pabandyti gali ne vienas politikas ar šiaip valdžios piramidės viršūnėje save matantis pilietis.

Daugiausia – net 23 – pretendentai atsirado prieš 2002-ųjų rinkimus, 19 – 2014 metais. Tiesa, ne visi pretendentai sugebėjo tapti kandidatais – dažniausiai pritrūkdavo paramos rinkdami 20 tūkst. rėmėjų parašus ar kokių nors būtinų dokumentų. Tad iki šiol rekordiniai pagal besivaržančių kandidatų skaičių buvo 2002-ieji, kai dėl rinkėjų balsų kovojo 17 asmenų. Mažiausia konkurencija buvo pirmuose rinkimuose atkūrus prezidento instituciją – 1993-aisiais. Algirdui Brazauskui reikėjo nugalėti vieną konkurentą – Stasį Lozoraitį.

19 iš 25 metų, kai atkurta prezidento institucija, valstybės vadovai – nepartiniai V. Adamkus ir D. Grybauskaitė. Tai rodo ne tik partijų nepopuliarumą, bet ir jų negebėjimą išugdyti visuomenės daugumos paramą galinčio užsitarnauti charizmatiško lyderio.

Kai kurios didžiosios partijos, pavyzdžiui, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai jau kelinti rinkimai net nekelia savo kandidato. Bet yra ir kitas kraštutinumas – savo kandidatus yra kėlusios mažos nepopuliarios partijos – gal dėl noro pasireklamuoti, o gal dėl savo lyderių negebėjimo įžvelgti, kokios visuomenės dalies paramą jie turi. Tad mažiausiai rinkėjų paramos per visą prezidento rinkimų istoriją pelnė dabar nebeegzistuojančios partijos „Socialdemokratija 2000“ tuometis lyderis Rimantas Jonas Dagys, surinkęs vos 0,09 proc. rinkėjų balsų. Tais pačiais metais laimę bandęs Laisvės sąjungos lyderis, „ubagų karaliumi“ tituluotas Vytautas Šustauskas tepelnė 0,37 proc. rinkėjų balsų. Tiesa, tai buvo tie rekordiniai 2002 metų rinkimai, kai kandidatavo 17 asmenų.

2014-aisiais kaip prezidentę save matė pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo prezidento A. Brazausko našlė Kristina Brazauskienė, bet ji nesurinko reikiamo rėmėjų parašų skaičiaus.

Prezidento rinkimai yra sulaukę ir tikro humoristo, ne tik tų, kurie apsijuokia netyčia. 2002-aisiais į rinkimų kovą stojo garsus humoristas Vytautas Šerėnas. Nors neslėpta, kad prezidentauti jis neketina, tarp 17 varžovų jis buvo ketvirtas, aplenkė būrį patyrusių politikų.

Autogreiderio mašinistas, bedarbis, pensininkas

Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvius sąlyginai galima suskirstyti į kelias grupes: populiarūs politikai ar visuomenės veikėjai; neadekvačiai gerai save vertinantys politikai; save ar savo partiją pareklamuoti norintys politikai; politikoje nedalyvaujantys asmenys – dažniausiai ir kitose srityse ne itin pasižymėję ir visuomenei mažai žinomi, dažnai tiesiog keistuoliai.

2014 metų rinkimuose į prezidentus veržėsi autogreiderio mašinistas iš Kaišiadorių rajono daugiavaikis tėvas Jonas Lašinis, nepasvėręs, ar tokiam postui užtektų Balbieriškio „proftechninėje“ įgytos vairuotojo traktorininko kvalifikacijos.

Kitas prezidento rinkimų kampanijos dalyvis buvo bedarbis iš Kaišiadorių rajono Alfredas Aliukevičius. Jam atstovaujantis 33 metų vidurinio išsilavinimo neturintis Mindaugas Filipavičius teigė, kad tai jis per A. Aliukevičių dalyvausiantis prezidento rinkimuose, mat pats esąs per jaunas kandidatuoti. Intencijų tapti prezidentu turėjo pensininkas Antanas Mickevičius. Nebe pirmą kartą kandidatuoti į prezidentus buvo pasišovęs Jurijus Subotinas, pagarsėjęs interneto komentaruose padėkomis Stalinui, Antanui Sniečkui ir tarybų valdžiai bei pasiūlęs tiems, kuriems nepatinka būti kartu su Rusija, palikti Lietuvą pagal principą „čemodan-vokzal-Amerika“ (lagaminas-stotis-Amerika).

Galima sakyti, kad yra labiau juokinga, nei kenksminga, jei koks nors keistuolis nutaria kelioms savaitėms tapti šiokia tokia įžymybe. Tokia demokratijos grimasa: jei atitinki Konstitucijoje įtvirtintus reikalavimus pretenduoti į prezidentus, gali eiti į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pareikšti, kad nori vadovauti valstybei. Jei surinksi parašus, sumokėsi rinkimų užstatą, pristatysi kitus reikiamus dokumentus, tu – kandidatas. Vis dėlto kodėl ant rinkimų scenos lipa net tie, kurie turėtų suvokti neturintys nė mažiausio šanso?

Gerai būtų, jei toks neįmanomas rinkimų nugalėtojas šia geriausiai matoma politine scena pasinaudotų kokiai svarbiai idėjai iškelti, atkreipti į ją dėmesį. Bet kartais į rinkimus einama dėl savo verslo ir savo personos reklamos. 2009 metais Kauno bankininkas Vladimiras Romanovas pareiškė norą pretenduoti į prezidentus, nors iš anksto buvo žinoma, kad pagal Konstituciją jis negali to daryti, nes pagal kilmę nėra Lietuvos pilietis. Bet bankininkas džiaugėsi televizijos kamerų šviesa, o jo atstovas nė neslėpė, kad tokio masto reklama žiniasklaidoje kainuotų didžiulius pinigus.

Kiek bus kandidatų septintųjų po nepriklausomybę atkūrimo Lietuvos prezidento rinkimų tiesiojoje, sunku prognozuoti. Bet, anot politologo A. Krupavičiaus, tiems, kurie ketina kandidatuoti, jau artimiausiu laiku, ne vėliau kaip rudens pradžioje, reikėtų apsispręsti.

Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužę.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"