Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Ramūnui Karbauskiui virš galvos – keli tyrimai 

2018 sausio 18 d. 08:40
Gabrielius Landsbergis ir Ramūnas Karbauskis / 
Gabrielius Landsbergis ir Ramūnas Karbauskis / 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Didžiausios valdančiosios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – pirmininko Ramūno Karbauskio elgesys, klausimai dėl jam priklausančio verslo bei jo šeimos narių valdomų žemių pateko į teisėsaugos, tarnybinės etikos sargų ir politikų akiratį. Seime norima atlikti specialų tyrimą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje.

Interneto portalas 15min.lt paskelbė, kad R. Karbauskiui priklausanti bendrovė „Agrokoncernas“ gali naudotis papildomais žemės plotais ir apeiti įstatyme numatytus apribojimus turėti ne daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Kaip rodo 15min.lt surinkti duomenys, su šia bendrove oficialiai nesusijusios įmonės supirktą žemę kartais nuomoja tam pačiam „Agrokoncernui“.

Gabrielius Landsbergis: „Tikiuosi, kad šiai iniciatyvai pritars ir Ramūnas Karbauskis, taip įrodydamas, jog laikosi nuoseklios pozicijos, kad reikia atsakyti į visus visuomenei kylančius klausimus.“

Atsižvelgdama į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, tyrimą ginant viešąjį interesą inicijavo Generalinė prokuratūra. R. Karbauskio elgesiu dėl laiku nedeklaruotų milijoninių dovanų pradėjo domėtis Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Vakar parlamentinį tyrimą dėl nerimą keliančios padėties žemės ūkio sektoriuje paskelbė inicijuojanti opozicija.

Šokiruojantys faktai

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pranešime teigiama, kad parlamentinis tyrimas inicijuojamas į viešumą nuolat kylant faktams, kaip stambūs žemės ūkio koncernai ir juos valdantys asmenys, apeidami įstatymus, superka ir valdo daugiau žemės ūkio paskirties žemės, nei leistina 500 ha riba.

„Faktai, kurie kyla į viešumą, yra šokiruojantys ir atskleidžia didžiules sistemines problemas, kuriomis naudojasi nesąžiningi veikėjai. Manome, kad visa tai reikia išsamiai ištirti, ir esame parengę klausimus Seimo laikinajai tyrimo komisijai. Pradedame konsultacijas su kitų Seimo frakcijų atstovais dėl dokumento teksto, papildomų klausimų bei parašų rinkimo. Tikiuosi, jog šiai iniciatyvai pritars ir R. Karbauskis, taip įrodydamas, kad laikosi nuoseklios pozicijos, jog reikia atsakyti į visus visuomenei kylančius klausimus, o ne tik į tuos, kurie patogūs jam asmeniškai“, – aiškino Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

Nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos projekte pažymima, kad, Europos Sąjungos (ES) duomenimis, 3 proc. žemvaldžių mūsų šalyje valdo beveik 50 proc. žemės ūkio paskirties žemės, ir Lietuva vis labiau panašėja į stambiomis latifundijomis pagarsėjusias trečiojo pasaulio valstybes.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Domina stambieji žemvaldžiai

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Inicijuojamai parlamentinei tyrimo komisijai konservatoriai norėtų pateikti beveik 30 klausimų. Tiesa, G. Landsbergis taip pat kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, ragindamas į visus juos atsakyti dar iki komisijos sudarymo.

Norima, kad parlamentinė tyrimo komisija iki lapkričio mėnesio nustatytų, kurie fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje valdo daugiau nei 200 ha žemės ūkio paskirties žemės, kaip pasikeitė jų valdomos žemės plotai nuo 2005 metų, kiek jų yra traktuotini kaip susiję. Taip pat raginama nustatyti atvejus, kai didelius žemės ūkio paskirties žemės plotus įsigyja ir sukaupia asmenys, nevykdantys žemės ūkio veiklos ir negyvenantys Lietuvoje. Siekiama ištirti, kiek žemės ūkio paskirties žemės yra įsigijusios įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla, žemės ūkio produktų supirkimu, trąšų, žemės ūkio technikos prekyba ar kita su žemės ūkiu susijusia komercine veikla.

Tarp komisijai norimų kelti uždavinių – nustatyti, kokios schemos yra naudojamos žemės ūkio paskirties žemę įsigyjančių fizinių ir juridinių asmenų, siekiant apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 ha galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tokiu būdu realiai valdant ir dirbant didesnius žemės ūkio paskirties žemės plotus, nei tai leidžia įstatymas.

Atsižvelgiant į žiniasklaidos priemonių pateiktus faktus ir kreipiantis į gyventojus prašant pagalbos, būtų siekiama ištirti ir nustatyti atvejus bei schemas, kai stambūs žemvaldžiai ir žemės ūkio įmonės, pasinaudodamos dominuojančia padėtimi, savo finansine ir kitokia įtaka, yra įstūmusios ūkininkus į skolas, o jiems negebant skolų grąžinti – nusavinusios ūkininkų nuosavybės teise valdytą žemę. Be to, nustatyti, ar šiuo metu galiojanti institucinė sąranga, kuri turėtų užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymąsi ir garantuoti, kad Lietuvoje nebūtų vykdomas žemės ūkio paskirties žemės užgrobimas iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose, yra tinkama ir efektyvi. Taip pat kokią įtaką žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo iš šeimos ūkių schemos ir koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose turi šeimos ūkiams ir Lietuvos kaimo gyventojų socialinei bei ekonominei raidai.

Komisijai, be kita ko, siekiama pavesti surinkti duomenis, kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 proc., apimtis. Taip pat reikėtų pateikti informaciją, kaip per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje keitėsi teisinis kokybės reikalavimų reglamentavimas į vidaus rinką iš trečiųjų šalių importuojamoms trąšoms nuo įvežimo iki sunaudojimo, dėl kokių priežasčių tie reikalavimai keitėsi, ir nustatyti, ar jie atitinka kitose ES šalyse trąšoms taikomus kokybės reikalavimus. Norima ištirti ir nustatyti, kas valdo grūdų elevatorius Lietuvoje, ar nėra susidariusi oligopolinė arba monopolinė padėtis grūdų saugojimo elevatoriuose rinkoje.

Tyrimo metu nustačius galimos neteisėtos veiklos atvejus, būtų nedelsiant kreipiamasi į teisėsaugos institucijas. Jeigu būtų atskleistos įstatymų spragos ir netinkamas teisinis reguliavimas, Seimui turėtų būti pateiktos reikiamos įstatymų pataisos ir rekomendacijos keisti kitus teisės aktus.

Akmuo į konservatorių daržą

R. Karbauskis tvirtino, kad jam ir jo šeimos nariams priklausančios įmonės žemę įsigijo pagal galiojančius įstatymus. Konservatorių inicijuotą parlamentinį tyrimą „valstiečiai“ esą palaikytų, jeigu taip pat būtų aiškinamasi ir TS-LKD vadovautos Vyriausybės atsakomybė. „Viešojoje erdvėje prisiskaičiau daug nesąmonių. Jeigu bus rašomos nesąmonės apie trąšas žmonių, kurie išvis nesupranta, kas tai yra, iš ko jos gaminamos ir kaip, kas jas importuoja ir kokia tvarka importuoja, tokiu atveju bus abejojama, ar palaikyti. Bet jeigu ketinimas yra normalus – išsiaiškinti, kodėl valstybėje yra vienokia ar kitokia tvarka, – pasakysiu, kad tą tvarką nustatė patys konservatoriai. Atitinkamai, matyt, tirs patys save. Mes tokiu atveju palaikysime, bet išplėsime klausimus, kodėl konservatorių valdymo laikotarpiu buvo priimti sprendimai, kurie nesukūrė kontrolės sistemos“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

Ramūnas Karbauskis: „Tą tvarką nustatė patys konservatoriai. Atitinkamai, matyt, tirs patys save.“

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis priminė įstatymo nuostatas, kad laikinosios parlamentinės tyrimo komisijos kuriamos svarbiais valstybei klausimais. „Tad jeigu tai svarbus valstybei klausimas, tegu būna sukurta ta komisija. Iki to laiko gal ir prokuratūra atsakys, nes ir ji inicijuoja tyrimą. Kadangi tai yra lyg privačios įmonės veiklos tyrimas, prokuratūra yra tinkamas subjektas, kuris gali tai tirti“, – teigė jis.

Premjeras S. Skvernelis iš principo palaikytų parlamentinį tyrimą, bet mano, kad jis turėtų būti platesnis. „Pradėti reikėtų galbūt į visumą žiūrint. Iš tikrųjų, kokiomis aplinkybėmis ir kada nekilnojamasis turtas – žemė – Lietuvoje tapo kilnojamuoju turtu, kas ir kokios naudos iš to turėjo, kokią žalą patyrė žemių savininkai dėl tos reformos, ir toliau nuosekliai eiti. Norima įvertinti ankstesnių Seimų ir vyriausybių darbus, susijusius su žemės ūkio sektoriumi, o ten baltų dėmių, man atrodo, yra gana daug“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto į kai kuriuos opozicijos keliamus klausimus, S. Skvernelio nuomone, neįmanoma atsakyti. „Yra ir klausimų, kokios įmonės ar parduotuvės Lietuvoje pardavinėja ūkininkams sėklas, kas jų savininkai ir panašiai. Į klausimus, kurie yra susiję su teisiniu reguliavimu, Vyriausybė, žinoma, atsakys“, – tikino premjeras.

Pripažino kaltę

Po žiniasklaidos paskelbtos informacijos ir žurnalisto kreipimosi, teigiant, kad R. Karbauskis dviem savo sūnums padovanojo kelis milijonus eurų, tačiau dovanojimo sandorių nenurodė privačių interesų deklaracijoje, VTEK pradėjo tyrimą dėl parlamentaro elgesio. „Aš pavėlavau deklaruoti gal tris savaites, kaltas dėl to, kad pavėlavau. Kaltas, kaltas, kaltas“, – prisipažino jis.

Antradienį R. Karbauskis papildė privačių interesų deklaraciją. Joje nurodoma, kad praėjusių metų pabaigoje politikas su sutuoktine neviešinamiems asmenims dviejų sandorių metu padovanojo 2 mln. 400 tūkst. ir 1 mln. 250 tūkst. eurų. Taip pat jis deklaracijoje nurodė asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konflikas. Tarp jų – R. Karbauskio sūnūs Mantas ir Justinas, pastarojo žmona Agnė Karkalaitė, tėvas Česlovas Vytautas Karbauskis, sesuo Jurga Karbauskytė, brolis Mindaugas Karbauskis.

Priminsime, kad antradienį dėl informacijos apie atvejus, kai keli juridiniai asmenys galbūt bendrai valdo didesnius nei teisės aktuose nustatyti 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotus, tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra. Bus tikslinama dabar žinoma pradinė informacija, renkami dokumentai bei papildomi duomenys. Atlikus tyrimą ir įvertinus gautus duomenis bus priimtas sprendimas, ar yra įstatyme įtvirtinti pagrindai kreiptis į teismą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"