Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Profesinių mokyklų pertvarka: penki pasikeitimai, kuriuos turėtų žinoti mokiniai 

2017 rugpjūčio 30 d. 15:00
LŽ archyvo nuotrauka

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo įstatymų pataisas profesinio mokymo pertvarkai. Pataisas siekiama priimti skubiai, nes profesinis mokslas atsiliko nuo aukštojo mokslo ir neatitinka valstybės ir verslo poreikių. 

Pokyčiai apims mokymo sistemą, valdymo ir finansavimo tvarką bei kokybinius reikalavimus.

1. Bus siekiama apriboti galimybę daug kartų valstybės lėšomis mokytis profesinėse mokyklose – pirminis profesinis mokymas nemokamas būtų tik du kartus.

2. Nebaigus mokslų (metus studijas vėliau nei po pusės metų) gali tekti valstybei grąžinti lėšas, kurias ji sumokėjo už profesijos studijas. Šiuo pakeitimu, siekiama, kad į profesinę mokyklą nebūtų stojama tik dėl socialinių garantijų (draudimo, transporto lengvatų, bendrabučio).

3. Du kartus įgijus profesiją – trečias ar ketvirtas kartas būtų nemokamas tik tokiu atveju, jei tai – tęstinis profesinis mokymas, skirtas perkvalifikavimui ir trunkantis trumpai. Tik tęstinis profesinis mokymas būtų nemokamas ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą.

4. Profesines mokyklas numatoma pertvarkyti į viešąsias įstaigas, greičiausiai tai bus padaryta nuo 2020 metų (dabar šios mokymo įstaigos daugiausia yra biudžetinės), į mokyklų valdymą tikimasi įtraukti darbdavius, savivaldos atstovus.

5. Profesinių mokyklų mokinių rengimas bus labiau susietas su praktika realioje darbo vietoje, skatinama pameistrystė. Siekiama, kad profesinę kvalifikaciją mokinys galėtų įgyti vien už kompetencijas, praktiškai įgyjamas pas darbdavį.

Pasak prezidentės atstovų, pataisos rengtos bendradarbiaujant su Seimu, ministerijomis, verslo atstovais. Profesinio mokymo pertvarka turėtų apimti ir mokymo įstaigų tinklo peržiūrą, mokymo kokybės ir atskaitomybės įtvirtinimą, valdymo ir finansavimo pokyčius.

Šiuo metu Lietuvoje yra 70 valstybinių profesinių mokyklų, per metus valstybė profesiniam ugdymui išleidžia 85 mln. eurų, bet profesinių mokyklų rengiamos profesijos neatitinka rinkos poreikių, mokiniai neįgauna pakankamai realių darbo įgūdžių. Lietuvos profesinėse mokyklose mokosi 29 proc. mokinių, ES vidurkis siekia 50 procentų.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika