Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Priklausomybės ligos – pačių ligonių reikalas 

2017 lapkričio 8 d. 06:00
Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filiale pirmadienį buvo tuščios ir vaistų spintos, ir lovos palatose.
Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filiale pirmadienį buvo tuščios ir vaistų spintos, ir lovos palatose.
Antano Matulo nuotraukos

Beveik metus trukusi priklausomybės ligų centrų pertvarka gali palikti juos ir be darbuotojų, ir be pacientų. Iš didžiuosiuose miestuose veikusių savarankiškų centrų jau išėjo nemenka dalis medikų, nepatenkintų reforma, mažėja ir juose besigydančių žmonių.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir neseniai įsteigto Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) atstovai ramina, esą tokia situacija laikina, o kitąmet RPLC filialais tapę buvę savarankiški centrai savo veiklą tik plės.

Ties išlikimo riba

Iki šio mėnesio Lietuvoje veikė penki priklausomybės ligų centrai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Nuo lapkričio regionuose esantys centrai buvo prijungti prie Vilniaus priklausomybės ligų centro ir tapo Respublikinio priklausomybės ligų centro filialais. Lietuvos darbo birža vakar pranešė, kad praėjusį mėnesį sulaukta pranešimų apie grupinius darbuotojų atleidimus iš pertvarkomų priklausomybės ligų centrų. Kaune darbo neteko 11 žmonių, Vilniuje – 27, o Klaipėdoje – 29.

Antanas Matulas: „Ši pertvarka – žingsnis priklausomybės ligų centrų regionuose sunaikinimo link.“

„Atliekant reorganizaciją buvo centralizuota buhalterinė apskaita, todėl liko vienas buhalteris. Taip pat centralizuoti viešieji pirkimai ir atsisakyta direktoriaus pavaduotojų. Be to, nebeliko informacinių technologijų specialistų, archyvarų, sumažėjo valytojų, slaugytojų padėjėjų, gydytojų etatų“, – „Lietuvos žinioms“ vakar aiškino RPLC Klaipėdos filialo direktorius Liudas Andrikis. Tačiau skaudžiausia, anot jo, kad sumažėjo medicinos personalo. Dalis Klaipėdos PLC medikų pasinaudojo galimybe išeiti į pensiją, kiti susirado naują darbą. Todėl šiuo metu RPLC Klaipėdos filiale dirba trys gydytojai psichiatrai, turintys po pusę etato. Kartu jie vadovauja ir trims skyriams. „Balansuojame prie rizikos išlikti ribos, nes tiek gydytojų, ypač dirbančių ne visu etatu, Klaipėdai neužtenka“, – tvirtino L. Andrikis. RPLC Klaipėdos filialo vadovas teigė, jog dabar tenka iš naujo burti komandą – ieškoti naujų darbuotojų. Kol ji nebus suformuota, filialas negalės priimti visų pacientų.

Neturi kuo gydyti

Dar blogesnė padėtis susiklostė Šiauliuose. Apie tai viešai prabilo Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) ir Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos (PPK) narys Antanas Matulas. Parlamentaras, lankęsis RPLC Šiaulių filiale pirmadienį, rado ten tik budinčią slaugytoją ir jos padėjėją, psichologę, registratorę bei maistą dalijančią darbuotoją, o palatoje – vieną ligonį. Likusi vienintelė gydytoja, dirbanti 0,125 etato, turėjo ateiti vakare vienai valandai. Tiesa, ji pasirodė darbe kur kas anksčiau – apie 15 valandą.

„Nėra net valytojų etatų. Pusė etato priskirta maisto tvarkytojai, kuri valo ir patalpas viename aukšte, o kitą aukštą valo slaugytojos padėjėja, nors žmonės, dirbantys su pacientais, medicinos įstaigoje negali tvarkyti patalpų“, – piktinosi Seimo SRK ir PPK narys. Pasak A. Matulo, RPLC Šiaulių filialas likęs ne tik be gydytojų, bet ir be medikamentų – vaistų spintos beveik tuščios. Jose tėra kelių rūšių raminamųjų, švirkštų, tirpalų lašelinių. Medicinos personalas, paklaustas, kuo gydo pacientus, prisipažino nebeturintis kuo gydyti.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Šiaulių apskrityje priklausomybės ligomis sergančių žmonių yra ne mažiau nei kitur. Tačiau valstybė nesudaro sąlygų jiems padėti. Praėjusią savaitę į RPLC Šiaulių filialą atvykę Anoniminių alkoholikų klubo nariai, padedantys ligoniams sveikti, rado šio centro duris uždarytas“, – pabrėžė parlamentaras. Vakar ir „Lietuvos žinioms“ nepavyko gauti konkrečios informacijos iš Šiaulių filialo darbuotojų.

Antanas Matulas: "Ši pertvarka - žingsnis priklausomybės ligų centrų regionuose sunaikinimo link." Romo Jurgaičio nuotrauka
Antanas Matulas: "Ši pertvarka - žingsnis priklausomybės ligų centrų regionuose sunaikinimo link." Romo Jurgaičio nuotrauka

Problemų neįžvelgia

SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius netiesa vadino teiginius, jog po priklausomybės ligų centrų reorganizacijos Klaipėdoje ir Šiauliuose beveik nebeliko darbuotojų. Esą šiuose centruose ir toliau teikiamos tokios pat paslaugos, žmonės gali gauti jiems reikalingą gydymą. „Iki reorganizacijos Šiaulių priklausomybės ligų centre buvo įsteigtos 23 pareigybės. Po reorganizacijos iš darbo išėjo šeši žmonės. Šiuo metu ten dirba du gydytojai, tad teikiamų paslaugų nesumažėjo“, – tikino A. Ščeponavičius.

RPLC direktorius Emilis Subata „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad per priklausomybės ligų centrų reorganizaciją darbą paliko šeši gydytojai, iš kurių trys buvo pensinio amžiaus, taip pat 14 slaugytojų. Šiandien RPLC filialuose visoje Lietuvoje dirba 24 gydytojai ir 78 slaugytojos. Esą šių medikų pastangų pakanka užtikrinti, kad skyrių veikla Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje nenutrūktų. Vis dėlto dar ieškoma 7–10 gydytojų, kurie galėtų dirbti visu arba daliniu darbo krūviu. Vilniaus ir Kauno filialuose medicinos specialistų pakanka.

Emilis Subata: „Priklausomybės ligų centrai daug metų nesulaukė tinkamo dėmesio, o reorganizavimas šias spragas tik išryškino.“

„Vienas pagrindinių reorganizacijos tikslų – suvienodinti paslaugas ir gerinti jų kokybę. Kai kuriuose filialuose – Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos – planuojama pradėti psichosocialinės reabilitacijos programas, todėl dirbs daugiau psichologų ir socialinių darbuotojų. Priklausomybės ligų centrai daug metų nesulaukė tinkamo dėmesio tiek dėl mažų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų, tiek dėl skurdžios materialinės bazės. Reorganizavimo procesas šias spragas tik išryškino“, – aiškino E. Subata.

Tiesa, jis pripažino, kad dėl gydytojų trūkumo Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje iš tiesų sumažėjo pacientų. Tačiau RPLC vadovas tiki, kad priėmus daugiau medikų besigydančių žmonių daugės. Juk, kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos priklausomybių psichiatrijos asociacijos tarybos pirmininkas Darius Jokūbonis, priklausomybės ligomis sergančių gyventojų Lietuvoje kol kas nemažėja. „Norintiesiems gydytis visuomet reikia laukti eilėse“, – pridūrė jis.

Emilis Subata: "Priklausomybės ligų centrai daug metų nesulaukė tinkamo dėmesio, o reorganizavimas šias spragas tik išryškino.“ LŽ archyvo nuotrauka
Emilis Subata: "Priklausomybės ligų centrai daug metų nesulaukė tinkamo dėmesio, o reorganizavimas šias spragas tik išryškino.“ LŽ archyvo nuotrauka

Nenori girdėti

Pasak A. Matulo, beveik prieš mėnesį Seimo PPK rekomendavo Vyriausybei stabdyti priklausomybės ligų centrų reformą, nes visos Lietuvos centrus koordinuojančią įstaigą ketinta kurti ne Vilniaus priklausomybės ligų centro pagrindu, o steigiant naują instituciją (joje turėjo būti 30 etatų). „Jau tada buvo aišku, kad reorganizacija vykdoma ne taip, kaip turėtų. Akivaizdžiai matėme, jog bus sukurta nauja biurokratinė įstaiga, kuri valdys vos kvėpuojančius ir ties sunaikinimo riba esančius filialus. Tačiau reorganizacija nebuvo sustabdyta. Ir tai – žingsnis priklausomybės ligų centrų regionuose sunaikinimo link“, – tvirtino A. Matulas.

Seimui buvo pateiktas ir kitas pasiūlymas optimizuoti priklausomybės ligų centrų veiklą. Raginta juos prijungti prie respublikinių ligoninių. Esą taip būtų ne tik sumažintos administracinės išlaidos, bet ir išspręsta aktualiausia – medicinos personalo – problema. Be to, tokia pertvarka būtų priimtinesnė ir pacientams – jie galėtų gydytis ne priklausomybės ligų centre, o ligoninėje. Tačiau į šį pasiūlymą taip pat neįsiklausyta.

„Nors SAM skelbia, kad Priklausomybės ligų centro filialai Lietuvoje veikia sklandžiai, realybė yra visiškai kitokia. Kovą su alkoholizmu deklaravęs ministras Aurelijus Veryga, matyt, baigė ją vien padidinęs alkoholio akcizą ir pažėręs įvairių draudimų. O realios pagalbos priklausomybės ligomis sergantiems žmonėms galimybė naikinama“, – pažymėjo Seimo narys.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"