Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Prieš Lietuvą – platus frontas iš Rytų 

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje tradiciškai figūruoja Rusija, o Kinija jame išskirta pirmą kartą.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje tradiciškai figūruoja Rusija, o Kinija jame išskirta pirmą kartą.
Reuters/Scanpix nuotrauka

Mūsų šalis susiduria su dideliais iššūkiais nacionaliniam saugumui, kylančiais tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Nors aktyviausiai prieš Lietuvą nukreiptą veiklą vykdo mūsų didžioji kaimynė, grėsmės ateina ir iš Tolimųjų Rytų.

Vakar mūsų šalies žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos – pristatė kasmetį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Jame analizuojami įvykiai, procesai ir tendencijos, darančios didžiausią įtaką nacionalinio saugumo situacijai. Taip pat įvertintos artimiausiu metu galinčios kilti grėsmės ir rizika.

Ekspertų nuomone, tokia analizė yra gera visuomenės edukacijos priemonė. Tačiau, jų akimis, Lietuvos žvalgybos institucijos galėtų būti dar bent mažumėlę atviresnės.

Priešiškos operacijos – ir trečiosiose šalyse

Tarnybų parengtame dokumente teigiama, kad pernai Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus, taip pat ir Kaliningrado srityje. Čia artimiausioje perspektyvoje ketinama dislokuoti papildomą puolamąją ginkluotę, oro gynybos ir aviacijos pajėgumus. „Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24–48 valandas nuo įsakymo gavimo. Didėja karinės jėgos, kaip vieno pagrindinių Rusijos užsienio ir saugumo politikos instrumentų, reikšmė. Vis dėlto didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti NATO kariniai pajėgumai labai mažina tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“, – dėstoma vertinime.

Rusijos žvalgybos operacijų prieš Lietuvą geografija yra išplėsta. Nors šios šalies žvalgybos tarnybos prieš mūsų šalį vis plačiau taiko technines priemones, žmogiškosios žvalgybos, t. y. piliečių verbavimo, intensyvumas išlieka didelis. Anot mūsų specialiųjų tarnybų, Lietuvai vis labiau ribojant Rusijos žvalgybų veiklos su diplomatine priedanga galimybes, kaimynės valstybės žvalgai prie to prisitaiko pasinaudodami nediplomatine priedanga ir itin dažnai operacijas prieš Lietuvą perkelia į Rusiją ar trečiąsias šalis.

Rusijos žvalgybos tinklas pasaulyje yra platus, o operacijos orientuotos į ilgą laikotarpį, todėl Lietuvos piliečiams, patekusiems į Rusijos žvalgų akiratį, ištrūkti yra sudėtinga. Pavyzdžiui, Rusijos žvalgybos tarnybos analizuoja Sovietų Sąjungos karinėse pajėgose tarnavusių asmenų sąrašus ir ieško juose šiuo metu Lietuvos teisėsaugoje, kariuomenėje, politikoje ar versle dirbančių mūsų šalies piliečių. Nustačius tinkamus taikinius, randami kartu tarnavę Rusijos ar Baltarusijos kariškiai, jiems nurodoma tiesiogiai ar nuotoliniu būdu atnaujinti draugystę. Taikiniais tapusius mūsų šalies piliečius Rusijos žvalgybos siekia „išvilioti“ į Rusiją ir Baltarusiją, ten juos bandoma įtraukti į žvalgybinę veiklą, nukreiptą prieš Lietuvą.

Dokumente taip pat nurodoma, kad Rusijos žvalgyba naudojasi Baltarusijos žvalgybos tarnybomis. Baltarusijos teritorijoje Rusijos specialiosios tarnybos netrukdomai verbuoja Vakarų šalių piliečius. Įspėjama, kad dėl to Lietuvos piliečiai, dažnai besilankantys Baltarusijoje, gali tapti tiek Baltarusijos, tiek Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniais.

Dominame ir kinus

Anot mūsų šalies žvalgybos institucijų, siekdama menkinti mūsų šalies valstybingumą, Rusija plėtoja istorijos politikos projektus: neigia Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir propaguoja teigiamą sovietų įtakos Lietuvos raidai įvaizdį. Į tokius projektus itin stengiamasi įtraukti jaunimą.

Pernai vienas pagrindinių Rusijos istorijos politikos taikinių buvo Lietuvos partizaninis judėjimas, neatitinkantis Rusijos plėtojamų ir Lietuvos valstybingumą menkinančių istorijos naratyvų. „Rusija kuria nuolatinį prieš Lietuvą nukreiptą propagandos srautą. Jis ypač suintensyvėja Lietuvai pradedant atsakomuosius veiksmus prieš agresyvią Rusijos užsienio politiką“, – aiškinama tarnybų parengtame dokumente. Jame teigiama, kad siekdama paveikti mūsų šalies vidaus procesus Rusija ardomojo pobūdžio veiklai panaudoja demokratijos laiduojamas žmogaus laisves ir teises. „Prisidengdama siekiu rūpintis savo diaspora, ji bando skaldyti Lietuvos visuomenę, o kultūrinių ryšių plėtrą pasitelkia pateisindama agresyvią užsienio politiką. Rusija siekia paveikti Lietuvos politinius sprendimus, tačiau šiuo metu nėra pagrįstų prielaidų teigti, kad jai yra pavykę įgyti norimą įtaką“, – pažymima ataskaitoje.

Pirmą kartą vertinant grėsmes nacionaliniam saugumui išskirta Kinija. Pasak mūsų saugumo tarnybų, augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos bei saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO, Europos Sąjungos (ES) šalyse, bet ir Lietuvoje. „Užsienio šalyse Kinijos žvalgyba tradiciškai veikia su diplomatine priedanga, taip pat išnaudoja Kinijos vyriausybės finansuojamus Konfucijaus institutus, Kinijos įmones ir naujienų agentūras, naudojasi užsienyje studijuojančiais kinų studentais“, – pažymima VSD ir AOTD dokumente.

Kinijos žvalgyba veiklą Lietuvoje daugiausia orientuoja į Kinijos vidaus politinių problemų sprendimą, pavyzdžiui, siekia, kad mūsų šalis neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu. Be to, Kinijos žvalgyba turi platesnių interesų Lietuvoje – ją domina mūsų vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus ir pan.

Pastangos supriešinti neslops

Mūsų saugumo sergėtojai pažymi, kad sąlygos Rusijai didinti įtaką Lietuvoje yra nepalankios, tačiau Kremlius neatsisako siekių paveikti mūsų šalies vidaus politinius procesus ir visuomenę. 2019–2020 metais vyksiantis rinkimų ciklas, VSD ir AOTD atstovų teigimu, tikėtina, taps pagrindiniu Rusijos domėjimosi objektu. Neatmestina tikimybė, kad ji bandys paveikti rinkimų eigą turimomis informacinėmis ir kibernetinėmis priemonėmis.

„Artimoje perspektyvoje Rusija, vykdydama agresyvią informacinę ir istorijos politiką, sieks supriešinti visuomenę ir menkinti Lietuvos valstybingumą. Kremlius, tikėtina, didins istorijos politikai įgyvendinti skirtų projektų įvairovę ir apimtį. Labai tikėtina, kad vienu pagrindinių taikinių Lietuvoje taps 2019 metais planuojamas priimti teismo nuosprendis Sausio 13-osios byloje. Tikėtina, kad šia proga suintensyvės Kremliaus propagandinės kampanijos, skleidžiančios „savi šaudė į savus“ naratyvą. Neatmestinos provokacijos prieš buvusius ar esamus Lietuvos valdžios ir teisėsaugos institucijų pareigūnus, susijusius su Sausio 13-osios byla. Kremlius imsis ir į ilgalaikę perspektyvą nukreiptų propagandinių veiksmų, siekdamas stabdyti NATO ir Lietuvos saugumo stiprinimo iniciatyvas“, – perspėjama grėsmių vertinimo ataskaitoje.

Žinia – pernelyg optimistinė

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narės konservatorės Rasos Juknevičienės požiūriu, tradicija tampanti VSD ir AOTD bendra metinė grėsmių analizė yra vertinga priemonė atkreipti visuomenės dėmesį į aplinką, kurioje gyvename.

„Karinė dalis, kaip ir visada, yra konkretesnė. Rusija toliau stiprina pajėgumus prie mūsų sienų, visai netoli Vilkaviškio atsirado tankų pulkas. Tačiau šiandien mūsų situacija kitokia dėl NATO sprendimų ir dėmesio mūsų regionui. Vladimiras Putinas yra oportunistas – eina ten, kur gali eiti ir kur jam leidžiama eiti. Todėl NATO sąjungininkų pajėgų, tegu ir labai nedidelių, palyginti su Rusijos pajėgumais šalia Baltijos valstybių ir Lenkijos sienų, dislokavimas, mūsų pačių susivokimas dėl gynybos yra veiksminga atgrasymo priemonė“, – teigė Seimo narė.

Tačiau jai kilo abejonių, ar iš tiesų kol kas nejusti Rusijos kišimosi į Lietuvoje vyksiančius rinkimus. Anot R. Juknevičienės, mūsų politinė sistema yra labai pažeidžiama, VSD atstovai ne kartą tiek NSGK posėdžiuose, tiek viešose ataskaitose yra teigę, kad Kremlius aktyviai veikia per verslą, ypač tą, kuris yra V. Putino aplinkos oligarchų rankose.

„Gali būti, kad VSD nenori būti apkaltintas kišimusi į politinius procesus. Tai suprantama. Tačiau niekaip negaliu sutikti, kad Lietuva tapo neįdomi Kremliui ir kad jam tas pats, kas taps mūsų šalies prezidentu. Net ir savivaldos rinkimai yra svarbūs“, – mano parlamentarė. Jos akimis, Kremlius gerokai pakeitė savo taktiką – dabar visoje Europoje veikiama per nacionalistines idėjas. „VSD apie tai užsimena, tačiau spaudai paleido pernelyg optimistinę žinią. Kad tik neatsitiktų taip, jog po kokių dešimties metų vėl užsiimsime istoriniais tyrimais, kas bandė užvaldyti Lietuvos politiką“, – nuogąstavo R. Juknevičienė.

Kišimasis nejuntamas

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigė manantis, kad žvalgybų tarnybų ataskaitos yra labai svarbi visuomenės edukacijos priemonė. „Šįkart pateiktas platesnis požiūris į Rusijos veikimo lauką. Tik nežinia kodėl įvardijama, kad tai yra taktikos keitimas. Aš tokio dalyko nematau“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ekspertas.

Jo požiūriu, labai gerai, kad ataskaitoje kalbama apie Rusijos užmačias kurti agentūrinius tinklus. „Tai nėra vien tiesioginiai agentai, o viso tinklo kūrimas, jame gali būti politikų, verslininkų, žurnalistų, mokslininkų, sportininkų. Esu įsitikinęs, kad šis procesas vyksta visur, įskaitant ir Lietuvą“, – kalbėjo M. Laurinavičius. Jis taip pat nesutiko, kad Rusija esą nesikiša į mūsų šalyje vyksiančius rinkimus. Pasak analitiko, kišimosi esama per minėtus tinklus, verslą , tačiau jis nėra pastebimas, pavyzdžiui, nerengiamos kibernetinės atakos. „Akivaizdaus kišimosi į rinkimus nematėme ir Latvijoje, Suomijoje, tiesiog tai daroma kitais būdais. Nemanau, kad mūsų žvalgybos nemato šios grėsmės“, – teigė M. Laurinavičius.

Jis pažymėjo, jog gerai tai, kad ataskaitoje aptariama Kinijos grėsmė, nors ir kiek pavėluotai. „Mano įsitikinimu, ši grėsmė reali, nors Kinija mums labai tolima šalis. Tačiau globaliame pasaulyje „toli“ neegzistuoja. Esame Vakarų pasaulio dalis, o kylantys konfliktai yra civilizaciniai. Vakarai jau seniai susirūpino dėl Kinijos keliamos grėsmės, gaila, kad mūsų Vyriausybė tokio susirūpinimo nedemonstruoja“, – dėstė ekspertas.

M. Laurinavičiaus nuomone, Lietuvos žvalgybos institucijos yra per daug uždaros. „Pavyzdžiui, Estija pasirinko visai kitą taktiką. Informaciją apie įvykius, tendencijas šalies žvalgybos tarnybos stengiasi paviešinti tiek, kiek maksimaliai gali. Jos viešumą naudoja kaip ginklą, pasipriešinimo priemonę. Mano galva, Lietuvos žvalgyba dar nepakankamai naudojasi viešumo ginklu“, – kalbėjo analitikas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika