Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Prezidentės laivas renkasi ramius vandenis 

Tai, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės apsukos sulėtėjo, pripažįsta ir politikai – tiek valdantieji, tiek opozicijos atstovai, ir politologai.
Tai, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės apsukos sulėtėjo, pripažįsta ir politikai – tiek valdantieji, tiek opozicijos atstovai, ir politologai.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pastarieji prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo mėnesiai S. Daukanto aikštės rūmuose yra gerokai ramesni nei visas ankstesnis jos prezidentavimo laikotarpis. Priblėsusi šalies vadovės veikla, mažesnis aktyvumas politiniame lauke rodo ne tik tai, kad netrukus jai teks paleisti valstybės vairą iš savo rankų, bet ir nenorą veltis į ginčus.

Tai, kad D. Grybauskaitės apsukos sulėtėjo, pripažįsta ir politikai – tiek valdantieji, tiek opozicijos atstovai ir politologai. Nors visi sutaria, kad griežtesnis prezidentės žodis galėtų skambėti dažniau, kartu akcentuoja, jog, senkant jos laikui svarbiausiame valstybės poste, jį girdėsime dar rečiau. Juolab kad dėmesį vis labiau kaustys aktyvėjanti prezidento rinkimų kampanija.

Iniciatyvos išblėso

Didžiausios Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Agnė Širinskienė mato tendenciją, kad D. Grybauskaitė, jos patarėjų komanda į antrosios kadencijos pabaigą tapo pasyvesnė. „Seimo kadencijos, kuri prasidėjo prieš dvejus metus, pradžioje prezidentės atstovų, patarėjų aktyvumas komitetuose, įvairių pasiūlymų teikimas buvo labai matomas ir ryškus. Teisėkūros procese bandyta dalyvauti gana aktyviai ir labai konstruktyviai. Dabar situacija gerokai pasikeitusi. Tarkime, prezidentės patarėjus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete matome itin retai. Iniciatyvų, pasiūlymų beveik nesulaukiame. Esama tam tikro neveikimo“, – pažymėjo parlamentarė.

A. Širinskienės teigimu, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai prezidentės patarėjams minėjo, kad norėtų, jog būtų bendraujama ne veto kalba, kaip pastaruoju metu esą tapo beveik įprasta, o pasiūlymų kalba. „Labai gerai išgirsti pasiūlymus arba pastabas dėl teisės aktų, kai jie yra rengiami ar priimami, o ne tada, kai jie jau priimti išsiunčiami iš Seimo į prezidentūrą pasirašyti. Vis dar tikiuosi, kad tas aktyvumas atsinaujins. Daug pasiūlymų prezidentė teikė Seimo rudens sesijoje. Tačiau kalbantis su premjeru Sauliumi Skverneliu paaiškėjo, kad su Vyriausybe jie nebuvo derinti, nors ir yra susiję su valstybės biudžetu. Kaip žinote, Vyriausybė – subjektas, atsakingas už biudžeto formavimą. Tokių nesklandumų yra“, – pasakojo ji.

Agnė Širinskienė: "Prezidentės patarėjus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete matome itin retai. Iniciatyvų, pasiūlymų beveik nesulaukiame.Esama tam tikro neveikimo."/ Romo Jurgaičio nuotrauka
Agnė Širinskienė: "Prezidentės patarėjus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete matome itin retai. Iniciatyvų, pasiūlymų beveik nesulaukiame.Esama tam tikro neveikimo."/ Romo Jurgaičio nuotrauka

Anot A. Širinskienės, galima svarstyti, kokios priežastys tai lemia. Pavyzdžiui, prezidentės kadencijos pabaiga arba tai, kad D. Grybauskaitei pastaruoju metu sunkiai sekasi rasti bendrą sutarimą su Seimu. „Matyt, šiuo atveju susidėjo daug nepalankių veiksnių. Tačiau visada, kai kalbi apie politikus, ypač – labai aukšto rango, tikiesi, kad jie negyvena asmeniškumais, o bando kurti tam tikrą dialogą. Vis dar viliuosi, kad per pavasario sesiją situacija pasikeis. Manau, ir mums svarbu, kaip atsiminsime valstybės vadovą, ir jam pačiam yra svarbu išlaikyti tam tikrą bendradarbiavimą. Į dabartinę situaciją žiūriu turėdama lūkesčių ir pripažindama, kad yra tam tikrų netobulumų. Gal ir Seimas ne visada buvo konstruktyvus. Tiesiog nereikėtų dairytis į praeitį, o žiūrint į ateitį, į tai, kad dar liko pusė bendro darbo metų, norėtųsi, kad jis būtų maksimaliai sėkmingas“, – kalbėjo „valstiečių“ atstovė.

Pasigedo kritiškų įžvalgų

Didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio ir parlamentinės frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio akimis, prezidentės pastarojo meto veikla iš tiesų tapo kiek pasyvesnė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Politinių vertinimų, kurių anksčiau sulaukdavo Vyriausybė ir jos nariai, dabar yra kur kas mažiau. Temperatūra dėl daugelio ministrų, pirmiausia – dėl Jurgitos Petrauskienės ir Lino Kukuraičio, yra gerokai įkaitusi, o prezidentės įžvalgų, to, kaip ji mato padėtį, pasigendame“, – sakė Seimo narys.

Jo nuomone, pakitusį D. Grybauskaitės veiklos tempą būtų galima sieti su kadencijos pabaiga. „Matyt, mintys krypsta kitur. Bet aš raginčiau prezidentę prisiminti, kad pareigos niekur nedingo. Didelį visuomenės palaikymą turinčio vadovo žodis kartais labai reikalingas“, – teigė G. Landsbergis.

Gabrielius Landsbergis: "Raginčiau prezidentę prisiminti, kad pareigos niekur nedingo. Didelį visuomenės palaikymą turinčio vadovo žodis kartais labai reikalingas.”/ Romo Jurgaičio nuotrauka
Gabrielius Landsbergis: "Raginčiau prezidentę prisiminti, kad pareigos niekur nedingo. Didelį visuomenės palaikymą turinčio vadovo žodis kartais labai reikalingas.”/ Romo Jurgaičio nuotrauka

Įžvelgiantis D. Grybauskaitės veiklos pokyčių teigė ir opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir Seimo frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. „Kadencijos pabaigoje išpuolių nėra, proveržių negirdėti. Matyt, žmogus padarė, ką galėjo, o dabar supranta, kad kokių nors revoliucijų nepadarysi“, – svarstė parlamentaras. Jis neatmetė galimybės, kad tokį prezidentės pasyvumą lemia būsimasis pasiūlymas dirbti europinėse struktūrose.

„Aš visada už tai, kad Lietuvos politikai gautų vienokias ar kitokias pozicijas tarptautinėse institucijose. Tokiais atvejais reikalingas ir valstybės pritarimas, galbūt todėl ir neieškoma konfliktų“, – spėjo E. Gentvilas. Kita vertus, „įstatymų vetavimas taip pat yra prezidentės pozicijos pareiškimas“. Jis pats lauktų griežtesnio D. Grybauskaitės žodžio vertinant tiek Seimo, tiek Vyriausybės darbą. „Nors po kelių mėnesių ji jau nebus prezidentė, norėtųsi stiprios, aiškios pozicijos, vedančios į priekį, tolesnę ateitį“, – dėstė liberalas.

Išskaičiavimas: laimės ar pralaimės

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas sakė, kad į pastaruosius D. Grybauskaitės veiklos mėnesius pažvelgus su humoru, būtų galima teigti, kad „Dviračio žinių“ personažo Virgio (prezidentės budelio) kirvis jau seniai neturėjo darbo. „Neskaičiuojant kai kurių teisėjų, kurie arba patenka į eismo įvykius, pavyzdžiui, vairuoja neblaivūs, arba dėl kokių nors kitokių pažeidimų susilaukia sankcijų iš prezidentės, daugiau to aktyvumo personalo klausimais nematyti. Tai jau galima stebėti keletą metų. Mano nuomone, palyginti su pirmąja kadencija, antrosios kadencijos metu aktyvumas, susijęs su paskyrimais į pozicijas, kurios priklauso nuo prezidentės sprendimo, arba apskritai bendraujant su ministrais, tarkime, reiškiant savo nuomonę, yra sumažėjęs. Sakyčiau, kad šiuo atžvilgiu prezidentė yra santūresnė“, – aiškino jis.

Tačiau kalbant apie D. Grybauskaitės užsienio vizitus, atvykstančių valstybių, tarptautinių organizacijų vadovų priėmimą, dalyvavimą svarbiuose renginiuose, anot R. Vilpišausko, padidėjusio pasyvumo nejusti. Lygiai taip pat politologas nemato ir sumažėjusio aktyvumo teisėkūros srityje.

Padidėjusį šalies vadovės santūrumą tam tikrais vidaus politikos klausimais, VU TSPMI vadovo nuomone, lemia keletas dalykų: pradedant susiklosčiusia politine situacija, baigiant tuo, kad jos kadencija priartėjo prie pabaigos. D. Grybauskaitės aktyvumą riboja Seimo ir Vyriausybės sudėtis. „Tiksliau ji pati riboja savo aktyvumą, nes, manau, kad skaičiuoja, kokiose situacijose jos nuomonė galėtų būti ignoruojama. Kai kuriuos jos veto buvo bandyta atmesti ir kai kuriais klausimais jos pozicijos skiriasi nuo LVŽS frakcijos Seime ar Vyriausybės pozicijų. Manau, kad čia svarbiausias yra prezidentės išskaičiavimas, ar susikirtus nuomonėms su Seimo valdančiaisiais konkrečiais klausimais, ji galiausiai viešai būtų matoma kaip laimėtoja ar kaip pralaimėtoja. Kitaip sakant, ar jos nuomonę Seimas galėtų ignoruoti. Tai – svarbi aplinkybė“, – įsitikinęs jis.

Neatmetama ir galimybė, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės pasyvumą lemia būsimasis pasiūlymas dirbti europinėse struktūrose./ Alinos Ožič nuotrauka
Neatmetama ir galimybė, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės pasyvumą lemia būsimasis pasiūlymas dirbti europinėse struktūrose./ Alinos Ožič nuotrauka

R. Vilpišauskas prognozavo, kad likusį antrosios kadencijos laikotarpį D. Grybauskaitė stengsis pernelyg nesikišti į diskusijas tarp kandidatų į prezidentus ir nedemonstruoti aiškios paramos kuriam nors jų. „Manau, šiuo požiūriu ji stengsis išlikti neutrali, ir vien dėl to gali atrodyti, kad ji mažiau reiškiasi vidaus politikos diskusijose. Ar dar pasyvesnė ji galėtų būti teisėkūros srityje, sunku pasakyti. Tai turbūt priklausys ir nuo aktualijų. Tačiau bent jau deklaruojamų prioritetų požiūriu ji išliko gana nuosekli abi kadencijas. Turbūt daugiausia veiklos ir toliau matysis tose srityse, kurios įpareigoja prezidentę dalyvauti, nes tai yra reguliarūs susitikimai tiek Europos Vadovų Taryboje, tiek kitur, kur Lietuvai paprastai atstovauja prezidentas. Manau, čia tikrai niekas neturėtų keistis, ir ji iki kadencijos pabaigos turėtų atlikti savo, kaip prezidentės, pareigą“, – teigė VU TSPMI vadovas.

Paleido vadeles

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, D. Grybauskaitės pastarojo meto veikla iš tiesų yra priblėsusi. „Į pabaigą vadeles paleido“, – pažymėjo politologas. Jo požiūriu, tokį pokytį lėmė supratimas, kad D. Grybauskaitė neturi jokio instrumento suvaldyti „dažnai prezidentės atžvilgiu vieningai nusiteikusią“ Seimo daugumą. „Akivaizdu, kad čia ji yra visiškai bejėgė“, – įsitikinęs ekspertas.

Anot L. Bielinio, Lietuvoje prezidentas yra stiprus, kai jaučia Seimo daugumos palaikymą. Savo pirmąją kadenciją ir dalį antrosios – iki parlamento rinkimų D. Grybauskaitė buvo saugi, nes Seimas buvo fragmentuotas, nebuvo aiškios daugumos. „Ji galėjo manipuliuoti frakcijomis ir dominuoti. Susiformavus daugumai, savo galią prezidentė prarado“, – sakė politologas. Dar viena priežastis, dėl kurios D. Grybauskaitė „pararado norą reikštis viduje“, – „nuolatinis dirginantis kalbėjimas apie tolesnę jos ateitį Europos struktūrose“. „Manau, tokios kalbos yra daugiau iš fantastikos srities. Jos šansai labai maži“, – dėstė L. Bielinis.

Politologas atkreipė dėmesį, kad per dešimtmetį pasikeitė ir pati prezidentė. Pasak jo, pirmos kadencijos pradžioje tai „buvo naivi, savimi pasitikinti, apie savo galimybes mananti daugiau, nei iš tikrųjų realiai sugeba“ vadovė. „Iš čia buvo tas jos savotiškas politinis pasipūtimas“, – pažymėjo L. Bielinis.

Baigiantis antrajai kadencijai prezidentė jau kitokia –“kartais būdavo visiškai diplomatiška, suvokianti politinių jėgų santykius ir savo vaidmenį, jai visai neblogai pavykdavo manevruoti“. Politologas sakė visada pasigesdavęs ir ypač dabar pasigendantis D. Grybauskaitės konstruktyvumo, nes „neretai jos aštrus žodis kaip širma uždengia nekonstruktyvią mąstyseną“.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"