Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Prezidentė raginama nepamiršti savikritikos 

2018 birželio 6 d. 09:20
Ekspertų akimis, šiųmetis prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimas galėtų tapti išskirtinis. Tačiau su viena sąlyga - ji turėtų būti savikritiška.
Ekspertų akimis, šiųmetis prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimas galėtų tapti išskirtinis. Tačiau su viena sąlyga - ji turėtų būti savikritiška.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kitą savaitę Seime skaitys metinį pranešimą – tradiciškai apžvelgs svarbiausius šalies ir tarptautinius įvykius, akcentuos didžiausias problemas. Politologai spėja, kad šįkart valstybės vadovės įžvalgas turėtų lemti didėjančios politinės krizės atmosfera.

Ateinantį antradienį prezidentė skaitys priešpaskutinį – devintą – savo dviejų kadencijų metinį pranešimą. Šįkart tai teks daryti kasdien vis labiau kylančios politinės temperatūros sąlygomis. Ekspertų akimis, būtent dėl šių aplinkybių D. Grybauskaitės pranešimas galėtų tapti išskirtinis. Tačiau su viena sąlyga – vertindama politinę padėtį prezidentė turėtų būti savikritiška.

Politologų nuomonės išsiskyrė dėl galimų pranešimo temų. Vieni įsitikinę, jog kalbos šerdis bus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo dėl verslo įtakos politikams išvados. Kiti prognozuoja, kad šios temos apskritai nebus, vyraus tradiciniai klausimai. Bet kokiu atveju, kaip pabrėžia politologai, prezidento metinio pranešimo žanras pastaraisiais metais yra praradęs svarbą.

Prezidentė metinį pranešimą Seime tradiciškai skaito birželio mėnesį. Išimtis padaryta tik 2014-aisiais, kai rengiantis valstybės vadovo rinkimams terminas buvo paankstintas ir perkeltas į kovo pabaigą.

Tikisi politinio vertinimo

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius pažymėjo, kad D. Grybauskaitė pranešimą skaitys NSGK tyrimo sukelto „politinio drebėjimo lauke“, kuriam dramatizmo pridėjo „tulpių paštas“ ir panašūs dalykai. „Žinoma, ir anksčiau pasitaikė sudėtingų laikotarpių, pavyzdžiui, 2009–2010 metų ekonomikos ir finansų krizė, kai valdžia buvo nepopuliari. Tačiau dabar, kad ir kur dursi pirštu, pataikysi į diskredituotą politiką, partiją ar valdžios instituciją. Tokios situacijos tikrai nėra buvę, dabartinė krizė yra gerokai didesnė nei ankstesnės“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino jis. A. Krupavičius spėjo, kad būtent šios temos turėtų atsispindėti prezidentės pranešime.

„Būtų gerai, jei valstybės vadovė pateiktų ir politinį vertinimą, ne tik konstatuotų faktus. Ir kad atsirastų vietos pasiūlymams, ką neatidėliotinai reikėtų daryti“, – aiškino politologas. Jo teigimu, būtent strateginės vizijos prezidentės pranešimuose neretai ir trūkdavo. Turint galvoje, kad valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nėra „įklimpusi politinėje pelkėje“, D. Grybauskaitės kritikos ši partija gali išvengti. „Tačiau dėl nesugebėjimo įgyvendinti reformų, užsibrėžtų tikslų nevykdymo tiek LVŽS, tiek Vyriausybė griežto žodžio greičiausiai neišvengs“, – prognozavo ekspertas.

Valdančiųjų nekritikuos

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis abejojo, ar prezidentė sakydama metinę kalbą apskritai užsimins apie pastarojo meto politines peripetijas. „Ji nemėgsta prisipažinti klydusi ar neteisingai pasielgusi, todėl, manau, kalbės ne apie save, o apie kitus“, – spėjo politologas. Jei šalies vadovė vis dėlto prabiltų apie „valstybės užvaldymo problemą“, anot pašnekovo, būtų įdomu pasižiūrėti, „kaip ji šioje situacijoje mato save“.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

L. Bielinis sakė manantis, kad daugiausia dėmesio kalboje bus skirta socialiniams ir ekonominiams klausimams, taip pat užsienio politikai ir nacionalinio saugumo reikalams. O valdantieji „valstiečiai“, anot politologo, tikriausiai išvengs rūstaus prezidentės vertinimo. „Prasidės paskutiniai D. Grybauskaitės valdymo metai. Mąstydama apie asmeninę ateitį vadovė, ko gero, norės baigti juos ramiai, tyliai, be skandalų užverti prezidentūros duris. Juk ryžtingai kritikuojant valdančiųjų veiksmus audringa reakcija būtų neišvengiama. Juolab kad „valstiečiai“ turi pakankamai jėgų prezidentei pasipriešinti. D. Grybauskaitė puikiai supranta, jog valdantieji gali įkąsti, todėl nesiverš jų kritikuoti“, – kalbėjo L. Bielinis.

Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius atkreipė dėmesį, kad kova su korupcija ir oligarchais – tradicinės visų ankstesnių prezidentės pranešimų temos. „Dabar jos pasiekė tam tikrą kulminaciją. Kai vyksta ginčai dėl parlamentinio tyrimo kokybės, įdomu išgirsti prezidentės interpretaciją. Jai tai gera proga sudėti visus taškus ant i, paraginti atskirti grūdus nuo pelų“, – dėstė politologas.

Menka reikšmė

A. Krupavičius priminė, kad prezidentų Algirdo Brazausko ir Valdo Adamkaus laikais metiniai pranešimai tapdavo politinio gyvenimo įvykiu bent kelias dienas ar savaitę, bet pastaraisiais metais šio žanro poveikis gerokai sumenkęs. „Dabar prezidentės kalba komentuojama 4–5 valandas, ir viskas. Priežastis, matyt, ta, kad realus visuomenės ir politinis gyvenimas prasilenkia su pranešimo aktualijomis. Mūsų šalyje apskritai nėra mechanizmo, kaip prezidentas galėtų paveikti vidaus politiką, išskyrus nacionalinį saugumą ir užsienio sritį. Kai tokio mechanizmo stokojama, valstybės vadovo nubrėžti prioritetai labai dažnai lieka politikos paraštėse, nepatenka į vykdomosios valdžios darbotvarkę“, – aiškino A. Krupavičius.

Anot L. Bielinio, metinis pranešimas – tai laisvas kalbėjimas, neįpareigojantis nei paties pranešėjo, nei klausytojų. „Toks ir poveikis – žmonės išklauso, po dienos pamiršta ir daugiau nekreipia dėmesio“, – teigė politologas.

V. Valentinavičius mano, kad prezidento metinis pranešimas, kai susumuojami padaryti darbai ir nubrėžiamos ateities gairės, yra svarbus įvykis. Jis tikino neprisimenantis nė vienos D. Grybauskaitės kalbos, kuri nebūtų sukėlusi vienokio ar kitokio rezonanso.

Pernykščiame pranešime valstybės vadovė kritikavo valdančiuosius dėl užtrukusios valstybės valdymo sumaišties ir kai kurių reformų neapibrėžtumo. Ji tuomet atkreipė dėmesį į itin blogą padėtį socialinėje srityje, kritikavo aukštojo mokslo kokybę, valstybės įmones, pasigedo reformų sveikatos apsaugos sistemoje. Prezidentė pabrėžė būtinybę atsikratyti politinės korupcijos ir oligarchinės savivalės.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"