Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Premjero vangumas kelia klausimų opozicijai 

2017 lapkričio 8 d. 09:20
Situacija, kai Ūkio ministerija bemaž mėnesį dirba be nuolatinio vadovo, nėra gera.
Situacija, kai Ūkio ministerija bemaž mėnesį dirba be nuolatinio vadovo, nėra gera.
Alinos Ožič nuotrauka

Opozicija piktinasi Vyriausybėje susiklosčiusia situacija – Ūkio ministerija beveik mėnesį dirba be nuolatinio ministro, o premjeras Saulius Skvernelis nesiverčia per galvą ieškodamas naujo institucijos vadovo.

Ūkio ministerija be vadovo liko spalio 13 dieną, kai Socialdemokratų partijai paskelbus apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos pareigas paliko šios politinės jėgos į postą deleguotas Mindaugas Sinkevičius. Ūkio ministro pareigas laikinai pavesta eiti energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui. Jam išvykus, ūkio ministrą pavaduoja teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Pavardes atskleisti per anksti

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė S. Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas, naujojo ūkio ministro ieškoma „nesiverčiant per galvą“. „Viena vertus, tai svarbios ir atsakingos pareigos, potencialiems kandidatams keliami dideli reikalavimai bei lūkesčiai. Kita vertus, šis procesas tam tikra dalimi susijęs ir su politiniais procesais bei jėgų persiskirstymu, vykstančiais Seime. Premjeras bet kokiu atveju turi kelis galimus kandidatus, tačiau atskleisti jų pavardes ir kitus duomenis, priklausymą ar nepriklausymą politinėms jėgoms dėl jau minėtų ir kitų priežasčių kol kas kiek per anksti“, – aiškino jis.

Dainius Kreivys: „Premjeras yra neteisus ir, mano manymu, jam reikėtų kuo skubiau ieškoti ministro. Stipraus ministro.“

Vienu realiausių kandidatų į ūkio ministrus laikomas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Tačiau kai kurie „valstiečių“ atstovai neoficialiai kalba, kad ši pozicija gali būti pasiūlyta, pavyzdžiui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) deleguotam žmogui, taip užsitikrinant šios politinės jėgos paramą valdančiajai koalicijai, kuri šiuo metu dirba neturėdama daugumos Seime.

T. Beržinskas tikino, kad kokių nors ypatingų sunkumų dėl to, jog nėra nuolatinio ūkio ministro, nekyla nei ministerijai, nei Vyriausybei. „Pirma – pavaduojantys ministrai tinkamai atlieka savo darbą, antra – Ūkio ministerijoje darbą laikinai (kaip bus toliau – nuspręs naujas ministras) tęsia ir viena viceministrė bei patarėja“, – teigė premjero patarėjas.

Atleidžia ir priima atgal

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo konservatoriaus Dainiaus Kreivio nuomone, labai keista, kad beveik mėnesį viena svarbiausių ministerijų dirba be nuolatinio vadovo. Jam teko girdėti, kad į šį postą kalbinti kai kurie profesionalai atsisakė pasiūlymo. „Kiek žinau, gana sudėtingai vyksta ministro paieška. Tai turbūt viena pagrindinių priežasčių, kodėl ministro nėra. Dar įdomesnis faktas, kad, pagal įstatymą, išėjus ministrui, visa jo politinė komanda atsistatydina. Tačiau iš politinio pasitikėjimo komandos liko viena viceministrė, kuri, kad nebūtų pažeidžiamas įstatymas, rytą priimama į darbą, o vakare atleidžiama. Tam, kad būtų kam vizuoti dokumentus. Tai yra visiškas absurdas“, – piktinosi parlamentaras.

Tiesa, Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė patikslino, kad ūkio viceministrė ir ministro patarėja atleidžiamos ir priimamos į darbą tik kai keičiasi ūkio ministrą pavaduojantys Vyriausybės nariai. Ž. Vaičiūnas buvo išvykęs spalio 18–19 ir spalio 31-lapkričio 1 dienomis, jį pavadavo M. Vainiutė. „Ministras, paskirtas laikinai eiti kito ministro pareigas, gali priimti laikiną politinę komandą. Siekiant užtikrinti darbų tęstinumą laikinai einantys ūkio ministro pareigas ministrai laikinai priima ūkio viceministrę ir patarėją. Keičiantis laikinai einančiam pareigas ministrui asmeninio politinio pasitikėjimo pareigūnai atleidžiami ir priimami iš naujo. Atkreipiame dėmesį, kad jokios išeitinės kompensacijos tokiais atvejais nemokamos“, – aiškino ji.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau
Dainius Kreivys: "Premjeras yra neteisus ir, mano manymu, jam reikėtų kuo skubiau ieškoti ministro. Stipraus ministro.“ Romo Jurgaičio nuotrauka
Dainius Kreivys: "Premjeras yra neteisus ir, mano manymu, jam reikėtų kuo skubiau ieškoti ministro. Stipraus ministro.“ Romo Jurgaičio nuotrauka

D. Kreivys akcentavo, kad Ūkio ministerija yra atsakinga už svarbias sritis: investicijų pritraukimą, eksporto ir turizmo skatinimą. „Drįstu pasakyti, kad šiuo metu ji beveik nekvėpuoja. Mačiau biudžete pateiktus skaičius, kurie skirti agentūroms, skatinančioms eksportą ar investicijas, – ministerija yra nepadariusi savo darbo, nes trūks lėšų kitų metų biudžete. Kadangi ministro nebuvo, net skaičiai nėra normaliai sudėlioti. Tai yra labai blogai. Manau, kad čia premjeras yra neteisus ir, mano manymu, jam reikėtų kuo skubiau ieškoti ministro. Stipraus ministro“, – pabrėžė jis.

Gali turėti blogų pasekmių

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio, padėtis, kai Ūkio ministerija bemaž mėnesį dirba be nuolatinio vadovo, nėra gera. „Akivaizdu, kad nesant ministro dėl daugelio sprendimų gali susidaryti situacija, kai nebus atsakingo asmens arba atsakomybė bus išdalyta taip, jog net nežinosime, kas, kodėl nusprendė. Tai iš tikrųjų gali turėti blogų pasekmių“, – perspėjo politologas.

L. Bielinio nuomone, užsitęsęs naujo ūkio ministro skyrimas yra politinio proceso pasekmė. Anot jo, S. Skvernelio žodžiai, kad jis turi kandidatų ar neskuba, nes reikia parinkti patį geriausią žmogų, yra tiesiog kalbėjimas. „Svarbiam postui tuoj pat surandamas atsakingas asmuo. Šiuo atveju šis postas pirmiausia yra politiškai svarbus. Tai reiškia, jog premjeras turi būti tikras, kad vienas ar kitas kandidatas gaus politinės daugumos Seime, prezidentūros palaikymą. Tai gana sudėtingas politinis žaidimas, už kurį atsakingas ne pats premjeras, o visa politinė viršūnė“, – kalbėjo jis.

Lauras Bielinis: „Naujo ūkio ministro skyrimas – sudėtingas politinis žaidimas, už kurį atsakingas ne pats premjeras, o visa politinė viršūnė.“

L. Bielinis neatmetė tikimybės, kad S. Skvernelis mainais į politinę paramą ūkio ministro postą gali pasiūlyti LLRA-KŠS. „Čia nėra nieko blogo. Vis dėlto manyčiau, kad pirmiausia asmuo, kuris bus pasiūlytas ir patvirtintas ministru, turi būti žmogus, sugebėsiantis išspręsti tas valstybėje kilusias problemas, už kurias atsakinga Ūkio ministerija“, – įsitikinęs politologas.

Svarsto sujungimą

Vakar S. Skvernelis prakalbo apie galimybę sujungti Ūkio ir Energetikos ministerijas. Siūlyti sujungti kai kurias ministerijas įgyvendinant kompleksinę valstybės valdymo reformą Vyriausybė yra numačiusi savo programoje. Didžiausia valdančioji jėga – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dar prieš rinkimus žadėjo panaikinti Energetikos ministeriją, o jos funkcijas perduoti atskiram Ūkio ministerijos departamentui.

Lauras Bielinis: "Naujo ūkio ministro skyrimas - sudėtingas politinis žaidimas, už kurį atsakingas ne pats premjeras, o visa politinė viršūnė.“ Alinos Ožič nuotrauka
Lauras Bielinis: "Naujo ūkio ministro skyrimas - sudėtingas politinis žaidimas, už kurį atsakingas ne pats premjeras, o visa politinė viršūnė.“ Alinos Ožič nuotrauka

„Vyriausybės viena iš nuostatų tokia ir buvo, jeigu kalbėsime apie Energetikos ministeriją. Tačiau mes matome, kokia situacija su energetikos projektais. Yra tokia sistema, ir politinė, ir biurokratinė. Europoje reikia turėti energetikai atstovaujantį ministrą, tai visai kiti kontaktai, visai kitas lygmuo. Šiandien tikrai ne laikas sujungti, bet kad šios dvi ministerijos galėtų būti vėl sujungtos, yra vienas iš svarstomų variantų“, – sakė premjeras.

Daug iššūkių

D. Kreivys neprieštarautų, kad ilgainiui Energetikos ministerija būtų prijungta prie kitos ministerijos. Tačiau apie tai, jo manymu, turėtų būti svarstoma tik atliktus svarbiausius darbus energetikos sektoriuje: sinchronizavus elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklais, įgyvendinus įstatymą dėl Astravo atominės elektrinės pripažinimo nesaugia ir keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, užtikrinus sinchronizacijai reikalingus gamybos ir rezervavimo pajėgumus. „Tai – didžiuliai klausimai, kurie guli ant Energetikos ministerijos pečių. Padarius tai, tikrai galbūt geriausia ministeriją būtų jungti. Tačiau vėlgi mes, Tėvynės sąjunga, manome, kad turbūt protingiausia būtų jungti prie Susisiekimo ministerijos ir turėti rimtą infrastruktūros ministeriją, nes tai yra strateginė infrastruktūra – ar tai būtų keliai, ar elektros linijos, ar generavimo pajėgumai“, – kalbėjo politikas.

D. Kreivys mano, kad Energetikos ministerijos galėtų nelikti nuo 2022–2023 metų. Jei elektros tinklų sinchronizacijos procesas būtų baigtas anksčiau, ministerijų sujungimą galima būtų ir paankstinti.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"