Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Premjeras studentų nesudomino 

2018 gegužės 23 d. 06:00
Net patys susitikimo organizatoriai prisipažino nustebę ir dėl negausaus susidomėjimo, ir dėl "nesikandžiojančių" klausimų Sauliui Skverneliui.
Net patys susitikimo organizatoriai prisipažino nustebę ir dėl negausaus susidomėjimo, ir dėl "nesikandžiojančių" klausimų Sauliui Skverneliui.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tik apie 40 iš 700 Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentų ir iki tuzino dėstytojų panoro susitikti su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu bei pasinaudoti proga pateikti jam klausimą.

Pirmasis TSPMI inicijuoto renginių ciklo „Klausiate? Atsakau“ susitikimas žadėjo duoti toną, juk svečias – pats Vyriausybės vadovas. Tačiau net organizatoriai prisipažino nustebę ir dėl negausaus susidomėjimo, ir dėl „nesikandžiojančių“ klausimų S. Skverneliui.

Tarptautinėje erdvėje populiariu rotušės susitikimų (townhall meeting) ciklu TSPMI siekia prisidėti prie politikos lyderių atskaitomybės didinimo, politinio skaidrumo puoselėjimo, sudaryti jaunimui galimybę pasikalbėti su aukščiausiais šalies vadovais, pateikti aktualius klausimus, skatinti politines diskusijas, o politikams – pasitikrinti savo idėjas ir įsiklausyti į visuomenės nuomonę.

Tačiau šįsyk diskusijos neužvirė. Premjeras pasidžiaugė, kad prieš dvejus metus TSPMI pristatė savo rinkimų programą, ir papasakojo, kaip sekasi ją įgyvendinti.

S. Skvernelis per susitikimą gavo dovanų dvi knygas. Viena – Harvardo universiteto dėstytojų įžvalgos apie politinę lyderystę („Gal rasite laiko paskaityti, knyga nestora“, – įteikdamas ją tarė TSPMI direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas). Kita – TSPMI dėstytojų tyrimas apie Andriaus Kubiliaus Vyriausybės reformas, kurių dauguma taip ir netapo pokyčiais.

Kas trukdo reformoms?

Studentai pirmiausia klausė, ko reikia, kad reformos virstų pokyčiais. Premjeras aiškino, jog šešios jo vadovaujamos Vyriausybės struktūrinės reformos (mokesčių, pensijų, švietimo, sveikatos apsaugos, inovacijų skatinimo ir kovos su „šešėliu“) susijusios tarpusavyje tarsi dėlionė. Viena sąlygų joms įgyvendinti – „profesionalų Vyriausybė, matanti plačiau nei savo sritį“. S. Skvernelis, lygindamas ją su ankstesne, kurioje ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, sakė, kad anoji buvo suformuota „pagal politines kortas“. Partijos savo atstovams buvo sukalusios aiškius kuoliukus ir nurodžiusios matyti tik savo sritį, o taip integralių reformų neįmanoma įgyvendinti.

Politikos mokslus dėstanti ir jų besimokanti auditorija nesileido į diskusijas, kad profesionalų vyriausybė demokratinėse šalyse buriama tik kriziniais atvejais, nes be politinės patirties ir partijų paramos reformų neįvykdysi. Pasak premjero, didžiausia rizika – mentalitetas. Esą į politiką atėję nauji žmonės tikino nevertinsią sprendimų per rinkimų prizmę, tačiau jau dabar žiūrima, ar kokios mokyklos, ligoninės uždarymas neatsilieps jų apygardos rinkėjų nuotaikoms.

S. Skvernelis neslėpė, kad Vyriausybė siūlė radikalesnę aukštojo mokslo pertvarką, bet nutarė reformuoti sistemą programų skaičiaus mažinimu, nauju finansavimo mechanizmu. Taip pat nusprendė labiau įtraukti bendruomenes, atsižvelgti į jų nuomonę. Ministras pirmininkas pripažino – kai kas juda ne taip, kaip buvo sumąsčiusi Vyriausybė, kai kur prasidėjo kalbos, esą „baigiau šį universitetą, tad jis turi veikti toliau“. Taip, Vilniuje neplanuotai liks du universitetai, kuriuose bus dėstomos teisės mokslų programos. Tačiau, kaip svarstė S. Skvernelis, galbūt ne taip ir blogai, jei bylose susitiks „ne kurso draugai“.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Premjeras piktinosi pasipriešinimu mokesčių, „Sodros“ reformai, stebėjosi, kad užvirė „mirk-gyvenk“ karas dėl 2 proc. „Sodros“ pervedimų. S. Skvernelio teigimu, anksčiau priimti mokesčių pokyčiai buvo skirti sunkiausiai besiverčiantiesiems atsispirti nuo skurdo, o dabartiniai – tiems, kas pasitiki kaupimu pensijai. Jis mitu vadino ir tai, jog pokyčiai gali nuskriausti dabartinius pensininkus.

S. Skvernelis žadėjo nepasiduoti artėjančiai rinkimų bangai ir tęsti Vyriausybės žadėtas reformas. Tačiau dabar, kai įvairiais skandalais „užkelta politinė temperatūra“, anot jo, šalutiniai procesai gali užgožti pagrindinius dalykus.

Gal ne į prezidentus, o į merus?

Bet ar prezidento rinkimai netaps veiksniu, galinčiu paveikti ir premjero išskaičiavimus? Į šį klausimą S. Skvernelis atsakė pajuokaudamas, kad niekas neklausia, kuo jis norėtų tapti: gal ne prezidentu, o europarlamentu ar Vilniaus meru. Juk kitąmet – treji rinkimai. „Jei pradėčiau galvoti apie Vyriausybės darbus per prezidento rinkimų prizmę, būtų galas“, – tikino S. Skvernelis ir žadėjo iki pat kito pavasario, kai prasidės rinkimų kampanija, susitelkti vien į premjero darbą. Esą jam įdomesnis Lietuvos valstybės vadovo, o ne prezidento vaidmuo.

Savo sprendimo – kandidatuoti ar ne – premjeras kol kas neatskleidė. „Tegul pasinervina galimi konkurentai“, – šmaikštavo S. Skvernelis kalbėdamas su TSPMI studentais ir dėstytojais.

Valdininkija nepasikeitė

Norint įgyvendinti pokyčius reikia ir žmogiškųjų išteklių. Kaip ministras pirmininkas vertina valstybės tarnautojus, ar jų teikiamos paslaugos kokybiškos? Kai išgirdo šį klausimą, S. Skvernelio iškalbingumą trumpam „ištiko“ pauzė. Jis pasidžiaugė, kad po Vyriausybės kanceliarijos reformos galėjo pasisamdyti rinkoje vertinamų žmonių, taip pat buvo įdiegtas projektinis valdymas, ir tai iškart davė rezultatų. „Tačiau, kalbant apie visą biurokratinį aparatą, nė kiek nepasistūmėjome į priekį, nors Valstybės tarnybos įstatymas – vienas Vyriausybės prioritetų“, – prisipažino premjeras.

S. Skvernelis papasakojo apie atvejus, kai ministrams pateikiami nekokybiškai parengti dokumentai arba vėluojama juos parengti, tačiau ministerijų vadovai beveik neturi jokių instrumentų prieš valdininkus, net negali nurėžti jiems atlyginimo. Premjeras atskleidė vieną savo tikslų – suteikti galimybę valdžios įstaigų vadovams patiems spręsti, kiek turėti tarnautojų: gal sumažinti jų skaičių, bet pakelti atlyginimus.

Galiausiai jaunimas pateikė Vyriausybės vadovui „jauną“ klausimą: ar šis pritartų, kad balsavimo teisė būtų suteikta nuo šešiolikos metų? S. Skvernelio manymu, ši teisė turi galioti nuo aštuoniolikos. Tačiau, anot jo, jau aštuoniolikos, o ne dvidešimties, kaip dabar, žmogus galėtų tapti savivaldybės tarybos nariu.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"