Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Politologai: tiesioginiai merų rinkimai gali nuvilti visuomenę 

2014 rugsėjo 26 d. 13:45
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Tiesioginiai merų rinkimai ilgainiui gali sukelti visuomenės nusivylimą, jei nebus keičiami miestų vadovų įgaliojimai, perspėja politikos ekspertai.

Šie nuogąstavimai išsakyti Kaune penktadienį vykstančioje kasmetinėje Vytauto Didžiojo universiteto politologų diskusijoje apie kovo mėnesį vyksiančius pirmuosius Lietuvoje tiesioginius merų rinkimus.

Politologas Antanas Kulakauskas sakė, kad nors tiesioginiai mero rinkimai įteisinti atsižvelgiant į dabartinį gyventojų nepasitenkinimą, realių vykdomosios valdžios įgaliojimų neturintis tiesiogiai išrinktas meras ateityje gali vėl sukelti nusivylimą.

„Yra per didelis žmonių nusivylimas esama situacija. Tačiau jeigu nieko nebus daroma ir liksime prie pirmo žingsnio, nusivylimas ir vėl bus didelis. Tas dabartinis perėjimo laikotarpio, hibridinis meras, pusiau vykdomoji, pusiau atstovaujamoji valdžia, daugelio klausimų jis negalės išspręsti“, – diskusijoje kalbėjo A.Kulakauskas.

Su tuo sutiko ir konferencijos dalyvius sveikinęs Kauno miesto meras konservatorius Andrius Kupčinskas, sakydamas, kad mero rinkimai tiesiog bus „vieno tarybos nario rinkimas kitaip“.

Į renginį atvykęs socialdemokratų premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad mero ir tarybos santykis atskleis politikų regionuose brandą.

„Pasidalinimas tarp mero, tarybos narių ir administracijos yra svarbus, juk būtent administracija yra mero paruoštos strategijos vykdytojas“, - pabrėžė premjeras.

Pirmieji tiesioginiai merų rinkimai vyks kovo 1 dieną.

A.Kulakauskas, remdamasis patirtimi kitų Europos valstybių, prognozavo, kad pirmieji rinkimai greičiausiai sulauks gausesnio rinkėjų dalyvavimo, bet vėliau aktyvumas grįš į prieš tai buvusį lygį.

Kauno technologijos universiteto politologas Algis Krupavičius teigė manantis, kad daugiausia balsų rinkimuose Lietuvoje gaus socialdemokratai, o antroje vietoje bus Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai. Antrajam partijų blokui ekspertas priskyrė Darbo partiją, „Tvarką ir teisingumą“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei Liberalų sąjūdį.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika