Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Politikai susikirto Konstituciniame Teisme dėl dvigubos pilietybės referendumo 

2019 sausio 29 d. 12:09
Socialdemokratas Julius Sabatauskas ir konservatorius Stasys Šedbaras 
Socialdemokratas Julius Sabatauskas ir konservatorius Stasys Šedbaras 
BNS nuotrauka

Seimo valdančiųjų ir opozicijos politikai antradienį Konstituciniame Teisme pristatė skirtingas pozicijas, ar referendumas dėl dvigubos pilietybės gali vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka.

Konservatorius Stasys Šedbaras ir socialdemokratas Julius Sabatauskas teisme sakė, kad paskelbus referendumą su pertrauką pirmą ir antrą dieną balsuosiantys piliečiai turės nevienodas sąlygas, be to, bus pažeistas nepertraukiamumo principas.

J. Sabatauskas: „Kas vyks tas dvi savaites iki kito balsavimo dienos? (...) Nebegalėsi sustabdyti socialinės medijos, nei „Instagramo“, nei feisbuko, nei „Youtube“, kur nuomonę gali reikšti kiekvienas pilietis. Tai bus masinė agitacija, vienaip ar kitaip.“

S. Šedbaras sakė, kad Konstitucijos kūrėjai referendumui suteikė „ypatingai svarbią vietą“, o dėl to reikia laikytis įprastos jų tradicijos.

Visi referendumai Lietuvoje iki šiol vyko vieną dieną, išskyrus dvi dienas iš eilės vykusį balsavimą dėl narystės Europos Sąjungos.

„Ar vieną dieną, ar dvi dienas iš eilės vyko referendumas, jis įvyko, jeigu tai buvo svarbus klausimas ir jeigu su tauta buvo aiškiai kalbama“, – tvirtino parlamentaras.

Pasak jo, referendumas su dviejų savaičių pertrauka rodytų, kad jo organizavimui ir tautos valios nustatymui skiriama ne tokia didelė reikšmė.

„Koks tada būtų tokio balsavimo būdo skirtumas nuo balsavimo parlamente?“, – kalbėjo S. Šedbaras.

J. Sabatauskas teigė, kad referendumo procedūros turi būti „aiškios ir skaidrios“, kad pareikšta tautos valia nekiltų abejonių.

„Kas atsitinka, kada padaroma pertrauka? Ar draudimas agituoti galioja? Galioja. Kaip užtikrinti tokio draudimo įgyvendinimą praktikoje?“, – kalbėjo politikas.

„Kas vyks tas dvi savaites iki kito balsavimo dienos? (...) Nebegalėsi sustabdyti socialinės medijos, nei „Instagramo“, nei feisbuko, nei „Youtube“, kur nuomonę gali reikšti kiekvienas pilietis. Tai bus masinė agitacija, vienaip ar kitaip“, – pridūrė jis.

Socialdemokratas taip pat pareiškė, kad valdančiųjų sprendimas referendume sąmoningai siekti didesnio aktyvumo rodo, jog siekiama ne išsiaiškinti tautos valią, o bandoma pasiekti norimą rezultatą.

Konstitucija referendumo trukmės nenusako

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pabrėžė, kad pati Konstitucija nenusako, kiek laiko turi vykti referendumas.

Ji tvirtino, kad todėl abejonės dėl referendumo trukmės ar pertraukos kyla ne iš Konstitucijos normų, o ankstesnių referendumų organizavimo praktikos ir patirties.

Politikė pabrėžė, kad tikslą referendumo trukmę šiandien nusako tik Seimo nutarimai dėl jų paskelbimo.

„Keltinas klausimas, (...) ar tradiciją ir referendumo nepertraukiamumo principą formuojantis žemesnės teisinės galios aktas – Seimo nutarimas – yra pakankamas suformuoti konstituciniam principui“, – kalbėjo A. Širinskienė.

„Valstietė“ taip pat atmetė opozicijos argumentus dėl to, kad referendumo su pertrauka atveju piliečiai turės nevienodas sąlygas.

Pasak jos, šiandieninėje visuomenėje nevienodos sąlygos teoriškai sudaromos ir tuo atveju, jeigu referendumas vyksta viena dieną.

„Natūralu, kad informacijos, įvairių pasisakymų net tada, kai referendumas vyksta tą pačią dieną, yra labai daug“, – kalbėjo parlamentarė.

Ji taip pat tvirtino, kad šalies institucijos turės galimybę dvi savaites saugoti pirmą referendumo dieną balsavusių žmonių biuletenius.

Ar Seimas gali numatyti refendumo trukmę?

Konstitucinio Teismo teisėjai daug klausinėjo Seimo narių apie tai, kas suteikia teisę Seimui numatyti skirtingas referendumų trukmes.

„Ar pačių Lietuvos piliečių atžvilgiu yra sąžininga skelbti arba vieną dieną, arba dvi dienas?“, – klausė teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

„Kas Seimui suteikia teisę spręsti, kuris klausimas yra svarbus? (...) Vienus referendumus skatiname, o kitus ne, nes galbūt Seimui tas klausimas nepatinka?“, – kalbėjo jis.

S. Šedbaras tvirtino, kad referendumo trukmei gali turėti įtakos „valstybės padėtis geopolitinėje sistemoje“.

„Seimui iškyla pareiga ieškoti būdų, kaip pritraukti tuos žmones balsuoti“, – kalbėjo parlamentaras.

Teisėjai taip pat klausė, ar Seimas šiuo metu turi objektyvius kriterijus nustatyti konkretaus referendumo trukmei.

„Ar gali būti objektyvūs kriterijai, kodėl atominės elektrinės referendumo ar žemės pardavimo užsieniečiams referendumo klausimai yra skirtingi?“, – sakė teisėjas Gediminas Mesonis.

A. Širinskienė svarstė, kad Seimas galėtų nustatyti referendumų trukmes pagal tai, ar tai yra patariamasis, ar privalomas referendumas.

Visgi ji pabrėžė, kad Konstitucija parlamentarams numato teisę nustatyti referendumo trukmę.

„Ir Konstitucijos tėvai, ir tauta, priimdama Konstituciją, suprato, kad reguliavimas tiek referendumo atveju, tiek rinkimų atveju yra skirtingas“, – kalbėjo politikė.

Pasak jos, nustatydamas įvairias referendumų trukmes Seimas ne agituoja, o „sudaro galimybes piliečiams aktyviau reikšti savo valią“.

Seimas spalį priėmė nutarimą gegužės 12 ir 26 dienomis skelbti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, tačiau jo galiojimas sustabdytas, iki kol pasisakys Konstitucinis Teismas.

Konstitucinis Teismas žada sprendimą vėliausiai paskelbti vasario 28 dieną.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo aktyvumo.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika