Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Pigi žvalgyba – brangi gynyba 

2018 lapkričio 9 d. 08:00
Naujojo VSD pastato statybos ir šiandien nėra visiškai baigtos, nors įstaiga jau persikraustė./
Naujojo VSD pastato statybos ir šiandien nėra visiškai baigtos, nors įstaiga jau persikraustė./
Romo Jurgaičio nuotrauka

Menkas visuomenės dėmesys žvalgybos tarnybų finansavimui lemia Vyriausybės politikos nenuoseklumą ir kelia grėsmę Lietuvos saugumo sistemos tvarumui. Taip tvirtina ekspertai, pabrėžiantys, kad būtina nuosekliai stiprinti tris gynybos linijas: žvalgybą, diplomatinę tarnybą ir kariuomenę.

Lietuvos politinės partijos ir visuomenė sutaria, kad valstybės gynybą ir konkrečiai kariuomenę būtina stiprinti. Jau pasiektą 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo lygį 2018 metų partijų susitarimas pakeitė dar ambicingesniu tikslu – nuo 2030-ųjų gynybai skirti 2,5 proc. BVP.

Tačiau šis sutelkto ir nuoseklaus augimo planas, regis, neliečia žvalgybos tarnybų. Nors popieriuje Vyriausybė deklaruoja skambius žvalgybos ir kontržvalgybos stiprinimo siekius, viešai prieinamų pagrindinės šios srities įstaigos – Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžeto duomenų analizė verčia daryti kitokias išvadas.

Įstrigęs Vyriausybės planas

2017-ųjų pavasarį tuo metu dar nauja Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė patvirtino savo programos įgyvendinimo planą. Jame, be kita ko, svarbi vieta skirta ir žvalgybos bei kontržvalgybos pajėgumams stiprinti. Pagal planą jie turėjo būti stiprinami dviem būdais: labiau motyvuojant žvalgybos tarnybų personalą ir atliekant technologijų šuolį.

Vyriausybė įsipareigojo pakelti žvalgybos pareigūnų atlyginimus, pagerinti jų darbo sąlygas, modernizuoti žvalgybos ir kontržvalgybos technologijas, kad jos atitiktų bendrą technologijų pažangą ir žvalgomų šalių bei priešiškų saugumo ir žvalgybų tarnybų technologines galimybes. Taip pat numatyta modernizuoti įprastas žvalgybos tarnybų telekomunikacines ir informacines sistemas.

Iš dalies šis planas buvo įgyvendintas. 2018 metų pavasarį Seimas patvirtino įstatymų pataisas, kuriomis numatytas dviejų etapų atlyginimų didinimas žvalgybos pareigūnams. Tačiau kita Vyriausybės plano dalis – žvalgybos ir kontržvalgybos technologijų šuolis – atrodo rimtai įstrigusi.

Kur žvalgybos pinigai?

Visavertė šios srities valstybės išlaidų analizė neįmanoma, nes dalis duomenų yra įslaptinta. Vis dėlto bendrieji VSD biudžeto duomenys – viešai prieinami. Išsamesnė jų analizė atskleidžia įdomų faktą. Ne tik šios Vyriausybės valdymo laikotarpiu, bet ir pastarąjį dešimtmetį VSD infrastruktūros vystymo išlaidos beveik neaugo.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Biudžeto asignavimai VSD, kaip ir kitoms įstaigoms, skirstomi į tris kategorijas. Pirmiausia nurodoma bendra asignavimų veiklai suma, tada iš jos išskiriama darbo užmokesčio dalis. Trečia asignavimų kategorija – lėšos turtui įsigyti. Būtent jos yra naudojamos infrastruktūrai plėtoti, taip pat – technologijoms modernizuoti.

2018 metais VSD turtui įsigyti buvo skirta 6,14 mln. eurų. Galima palyginti: 2007-aisiais šioms reikmėms atseikėta 5,79 mln. eurų. Taip lyginant būtina įvertinti visą praėjusį dešimtmetį trukusias naujojo VSD pastato statybas. Beje, jos ir šiandien nėra visiškai baigtos, nors įstaiga jau persikraustė. Reikėtų atsižvelgti ir į kainų augimą bei VSD išlaidų turtui įsigyti „duobę“, atsiradusią dėl krizės ir trukusią nuo 2009 iki 2016 metų. Blogiausiais – 2013 metais – VSD išlaidos turtui įsigyti buvo smukusios iki 1 mln. eurų. Kitaip tariant, pastaraisiais metais VSD infrastruktūros plėtros išlaidos tiesiog grįžo į ikikrizinį lygį.

Vyriausybės atstovai nesiėmė paaiškinti, kaip čia galima įžvelgti suplanuoto technologijų šuolio įgyvendinimą. Premjero patarėjas nacionalinio saugumo ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis atsisakė nurodyti žvalgybos technologijoms įsigyti skirtas sumas, nes šie duomenys esą nevieši.

A. Pikžirnis nesutiko paaiškinti ir to, kodėl neauga VSD turtui įsigyti skiriamų asignavimų suma. Premjero patarėjo teigimu, žvalgybos tarnybų biudžeto sandaros duomenys taip pat yra nevieši. Tai tik iš dalies tiesa, nes, kaip minėta, informacija apie VSD skirtus biudžeto asignavimus turtui įsigyti yra vieša ir nesunkiai prieinama.

Dar įdomiau, kad A. Pikžirnis apskritai neigė žvalgybos technologijų šuolio būtinybę. „Žvalgybos tarnybos nuosekliai investuoja į technologinius pajėgumus, o šiandien turimos techninės galimybės užtikrina sėkmingus žvalgybos tarnybų veiklos rezultatus“, – dėstė jis.

Kol kas sunku vertinti, ar tai reiškia esminį Vyriausybės pozicijos pokytį žvalgybos technologijų raidos klausimu ir jų modernizavimo planų atsisakymą.

VSD sunerimęs

Prielaidą, kad Vyriausybė nustojo matyti žvalgybos tarnybų infrastruktūros raidą ir apskritai veiklos stiprinimą kaip problemą, iš dalies patvirtina tai, kad 2019 metų valstybės biudžeto projekte asignavimus VSD siūloma reikšmingai sumažinti. Motyvuojant naujojo pastato statybų pabaiga, numatomos net 6,7 mln. eurų mažesnės tarnybos išlaidos. Vertinant tikrąsias šio taupymo pasekmes, būtina dar kartą pažvelgti į ilgametes VSD biudžeto raidos tendencijas.

Tikrąją tarnybos veiklos kainą nesunku apskaičiuoti iš bendrų asignavimų veiklai sumos atimant darbo užmokesčiui skirtą dalį. Ši paprasta analizė rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį VSD veikla vidutiniškai kainavo 6–7 mln. eurų kasmet.

Kadangi Vyriausybės siūlomas asignavimų VSD mažinimas sutampa su žvalgybos pareigūnų darbo užmokesčio pakėlimu, planuojamas taupymas reikšmingai atsilieptų tarnybos veiklos finansavimui. Atėmus darbo užmokestį, VSD veiklai 2019 metams liktų vos 2,76 mln. eurų. Kitaip tariant, 2019 metų valstybės biudžeto projekte numatoma perpus sumažinti VSD veiklos pagrindą sudarančių žvalgybos ir kontržvalgybos operacijų finansavimą.

VSD strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Katkuvienė teigė, kad biudžeto mažinimas skaudžiai paveiktų įstaigos veiklą. „Plėtotume veiklą turėdami paskirtą biudžetą, tačiau žvalgybos užduočių vykdymas taptų sudėtingas: stabdytume plėtros projektus, susitelktume tik į didžiausias grėsmes, skirdami mažiau dėmesio kitoms sritims. Susidurtume su rizika laiku nepastebėti grėsmių, nes jų pobūdis, mastai ir sudėtingumas auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – sakė departamento atstovė.

Iš NSGK – prieštaringi signalai

Reikšmingą įtaką svarstant 2019 metų VSD biudžetą turėsiančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas pripažino, kad dabartinis Vyriausybės pasiūlymas neužtikrina pakankamo VSD veiklos finansavimo. „Biudžeto svarstymai dar nesibaigė. Mūsų komitetas neseniai svarstė Vyriausybės pasiūlymus ir dabar savo išvadas pateiksime Biudžeto ir finansų komitetui bei Vyriausybei. Mėginsiu įtikinti premjerą ir savo kolegas, kad asignavimai VSD turėtų būti didesni“, – kalbėjo jis.

tautas Bakas: „Mėginsiu įtikinti premjerą ir savo kolegas, kad asignavimai VSD turėtų būti didesni.“Romo Jurgaičio nuotrauka
tautas Bakas: „Mėginsiu įtikinti premjerą ir savo kolegas, kad asignavimai VSD turėtų būti didesni.“Romo Jurgaičio nuotrauka

V. Bakas tvirtino siūlysiąs 4,2 mln. eurų padidinti VSD skiriamą finansavimą. Tai esą sugrąžintų tarnybos išlaidas į praėjusių metų lygį, jo pakaktų ne tik įprastai veiklai vykdyti, bet ir kokybiniam šuoliui atlikti. „Praėjusiais metais įvykdyta darbo užmokesčio reforma ir pradėti tam tikri technologinio proveržio projektai. Dabar mums reikia viso labo išsaugoti tą patį finansavimo lygį“, – sakė Seimo NSGK pirmininkas.

Jo teigimu, NSGK gerai žino specialiųjų tarnybų poreikius. „Komitete esame išklausę, kokios pagalbos reikėtų žvalgyboms ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, kad įvykdytume kokybinį šių institucijų veiklos šuolį. Kita vertus, svarbu ir tai, kad Lietuvos tarnybos technologiniu ir kitais požiūriais prilygtų atitinkamoms Vakarų valstybių struktūroms“, – aiškino V. Bakas.

Opozicijai NSGK atstovaujantis konservatorius Arvydas Anušauskas skeptiškai vertino Vyriausybės paramą žvalgybos technologijų šuoliui. „Pastarųjų dvejų metų Vyriausybės veiklą ir tai, kas numatoma kitų metų biudžete, galima apibendrinti taip: žmogiškiesiems ištekliams skirta gerokai daugiau pinigų, bet žmonės be technologijų šiais laikais negali efektyviai dirbti“, – sakė jis.

A. Anušausko nuomone, Lietuvos tarnybų technologinis atsilikimas nekelia jokių abejonių, bet valdantieji neskiria pakankamo finansavimo technologijų proveržiui sukurti. „Jei pasižiūrėsime į bendrus tarnybų biudžetus, atrodys, kad pinigų yra pakankamai. Bet didelė tų pinigų dalis skirta dengti kylančiam darbo užmokesčiui. Technologijoms pinigų skiriama, bet poreikis yra kur kas didesnis“, – teigė parlamentaras.

A. Anušauskas atkreipė dėmesį, kad VSD padėtis šiuo požiūriu sunkesnė negu karinę žvalgybą vykdančio Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento. „Dėl VSD nėra partijų susitarimo, kuris numatytų, pavyzdžiui, siekiamą VSD padėtį 2020 metais pagal tam tikrus kriterijus. Krašto apsaugai tikrai paprasčiau“, – pažymėjo jis.

Valdžiai trūksta nuoseklumo

Valdžios sutarimo ir politikos nuoseklumo stiprinant žvalgybą trūkumą mato ir ekspertai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, technologijų proveržiui reikalingos papildomos investicijos turėtų siekti dešimtis milijonų eurų.

„Profesionalūs žvalgybos ir kontržvalgybos instrumentai kainuoja tikrai daug. Tai nėra buitinė kompiuterinė technika, kurią naudojame savo kasdienėje veikloje. Net versle naudojama speciali įranga ne visada savo kaina prilygsta žvalgybos technologijoms“, – dėstė politologas.

Jis taip pat tvirtino, kad žvalgybos augimo klausimas neturėtų būti atsiejamas nuo visos gynybos sistemos stiprinimo. „Jei kasmet didiname gynybos biudžetą, tai akivaizdu, kad ir žvalgybos sistemai reikia nuoseklaus augimo. Nepakanka išlaikyti status quo ar adaptuoti išlaidas atsižvelgiant į infliaciją. Reikia juntamų investicijų kiekvienais metais, tai negali būti vienkartinės priemonės“, – sakė T. Janeliūnas.

Tomas Janeliūnas: „Reikia juntamų investicijų kasmet, tai negali būti vienkartinės priemonės.“Romo Jurgaičio nuotrauka
Tomas Janeliūnas: „Reikia juntamų investicijų kasmet, tai negali būti vienkartinės priemonės.“Romo Jurgaičio nuotrauka

Anot jo, VSD biudžeto mažinimas – prastas sumanymas, nes grėsmės ir iššūkiai nemažėja. Žvalgyba esanti integrali saugumo sistemos dalis ir jos silpninimas mažina bendrą valstybės gynybos galią.

„Žvalgyba, diplomatinė tarnyba ir karinės struktūros yra to paties fronto trys linijos. Iš jų žvalgyba yra pirma, o karinių priemonių imamės tik tada, kai nesuveikia nei žvalgyba, nei diplomatija. Esame pafrontės valstybė, ir šių trijų sričių finansavimas turėtų būti tolygus. Jei žvalgybos biudžetas mažinamas, tai atveriama skylė pirmoje gynybos linijoje. Dėl to brangsta trečia linija – dar labiau auga kariuomenės poreikiai“, – tvirtino ekspertas.

Jis sakė Lietuvoje pasigendantis strateginio požiūrio ir suvokimo, kad grėsmių prevencija visada kainuoja pigiau negu karinė gynyba. Be to, dėl žvalgybos finansavimo Vyriausybė esą nepatiria išorinio spaudimo ir vidinio lobizmo. „Šioje srityje mūsų nespaudžia nei NATO, nei Europos Sąjunga. Niekas visuomenėje nesiima ginti VSD ar diplomatinės tarnybos poreikių, todėl jiems patiems yra sunku atsilaikyti tarp visų žinybinių interesų ir įtikinti Vyriausybę, kad taupymas šioje srityje labai brangiai kainuoja“, – apibendrino T. Janeliūnas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"