Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Per rinkimus neįgalieji nebeliks užribyje 

2017 gruodžio 20 d. 11:00
Linas Kukuraitis: „Neįgaliaisiais pripažintiems rinkėjams turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti galimybe lygiai su kitais balsuoti tinkamai pritaikytose balsavimo patalpose.“
Linas Kukuraitis: „Neįgaliaisiais pripažintiems rinkėjams turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti galimybe lygiai su kitais balsuoti tinkamai pritaikytose balsavimo patalpose.“
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimui siūloma priimti prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų bei parlamento rinkimų pataisas, kurios įpareigotų savivaldybes iki artimiausių rinkimų 2019 metais pasirūpinti, kad per balsavimą neįgalieji nejaustų diskriminacijos, jiems būtų pritaikytos visos balsavimo vietos.

Merijų atstovai piktinasi tokiu įpareigojimu aiškindami, esą kai kurios rinkimų apylinkės, ypač kaimo vietovėse, yra įsikūrusios senuose pastatuose ir nėra galimybių patalpas visiškai pritaikyti neįgaliesiems. Neva tai pareikalautų labai didelių lėšų, be to, neįgaliesiems visada užtikrinama galimybė balsuoti namie.

Per praėjusius Seimo rinkimus iš 1996 rinkimų apylinkių tik 699-iose balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenų, turinčių judėjimo ar regos negalią, poreikiams.

Tik trečdalis rinkimų apylinkių – prieinamos

Lietuvos neįgalieji diskriminuojami tiek renkant Seimo, Europos Parlamento, tiek savivaldybių tarybų narius ar prezidentą, nes daugelis rinkimų apylinkių jiems neprieinamos. Per praėjusius Seimo rinkimus iš 1996 rinkimų apylinkių tik 699-iose balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenų, turinčių judėjimo ar regos negalią, poreikiams.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas 2016 metų balandį Lietuvai rekomendavo paspartinti rinkimų įstatymų pataisų priėmimą, kad būtų užtikrinta ir teisiškai įgyvendinama neįgaliųjų teisė balsuoti, jiems būtų prieinami rinkimų biuleteniai, rinkimų medžiaga bei rinkimų apylinkės, užtikrinta laisvai pasirenkama tinkama pagalba. Mat šiuo metu įstatymuose, reglamentuojančiuose slaptą balsavimą, numatyta, kad „rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai, kad draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save, išskyrus atvejus, jei rinkėjas dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti“. Būtent ši nuostata atskleidžia socialinę nelygybę ir pažeidžia Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimą, kuris nurodo, kad turi būti apsaugota neįgaliųjų teisė rinkimuose balsuoti slaptai, be įbauginimo. Be to, neįgaliesiems turi būti sudaroma galimybė rinktis, kokiu būdu jie nori įgyvendinti pilietines rinkimų teises.

Siūlo sudaryti sąlygas

Dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo keisti šiuo metu galiojančius rinkimų įstatymus ir juose numatyti, kad netinkamai pritaikyta balsavimo aplinka yra diskriminacijos dėl neįgalumo forma. Todėl siūloma praplėsti iš savivaldybės biudžeto apmokamų išlaidų sąrašą, įtraukiant į jį balsavimo patalpų įrengimą, taip pat numatyti galimybę merijoms ne tik įsigyti inventorių ar pritaikyti balsavimui skirtas patalpas, bet ir jas išsinuomoti.

Be to, siūloma ir aiškesnė balsuoti skirtų patalpų vertinimo sistema – merijos ne vėliau kaip per 20 dienų nuo rinkimų paskelbimo dienos privalės įvertinti rinkimams suteikiamų balsavimo patalpų tinkamumą ir jų įrengimą pagal neįgaliųjų poreikius. Jei rinkimams suteikiamos balsavimo patalpos bus pripažįstamos netinkamomis, savivaldybės administracija privalės jas pritaikyti arba išsinuomoti kitas, pritaikytas neįgaliųjų poreikiams. Likus dviem mėnesiams iki rinkimų, balsavimo patalpų tinkamumas bus vertinamas pakartotinai. Tai darys jau ne tik merijos, bet ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.

„Neįgaliaisiais pripažintiems rinkėjams turi būti sudarytos sąlygos laisvai pasirinkti, kaip jiems balsuoti: padedamiems kitų asmenų, kuriais jie pasitiki, arba pasinaudoti galimybe lygiai su kitais balsuoti tinkamai pritaikytose balsavimo patalpose“, – teikdamas įstatymų pataisas pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Didelės investicijos

Artimiausi savivaldybių tarybų, prezidento rinkimai bei rinkimai į Europos Parlamentą planuojami 2019 metais. Todėl SADM siektų, kad iki to laiko visos balsavimo patalpos jau būtų pritaikytos negalią turintiems žmonėms. Daugiausia tokiems rinkėjams pritaikytų patalpų turi Šalčininkų, Anykščių, Klaipėdos, Skuodo, Akmenės rajonų bei Kazlų Rūdos, Pagėgių savivaldybės. Mažiausiai – Šilutės rajono ir Panevėžio miesto savivaldybės.

„Iki 2019 metų dar yra laiko, tačiau jau dabar vertėtų pradėti galvoti apie balsavimo patalpų pritaikymą negalią turintiems žmonėms. Suprantame, kad visos patalpos negali būti pritaikytos neįgaliesiems, tačiau nemažai jų tikrai galėtume pakeisti, pavyzdžiui, iš antro aukšto persikelti į pirmą, pasitelkus seniūnus pastatyti laikinus statinius ar nuolydžius“, – susitikusi su Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Kiek tai kainuotų, kol kas niekas tiksliai neskaičiavo. Vien visų šalies balsavimo patalpų pritaikymo akliesiems išlaidos gali viršyti 100 tūkst. eurų, o nuolydžių įrengimas – kur kas brangesnis. Todėl ne visos savivaldybės pritaria SADM sumanymui. „Reikėtų būti realistais. Vienu ypu pritaikyti visas patalpas būtų sudėtinga“, – pabrėžė Varėnos rajono meras Algis Kašėta. Jis minėjo, kad kai kurios balsavimo patalpos, ypač kaimuose, įkurtos senuose pastatuose, tad jas pritaikyti neįgaliesiems būtų labai sudėtinga.

„Savivaldybės iš tiesų nėra prieš tai nusistačiusios, tačiau reikėtų atsižvelgti į realias aplinkybes. Kai kurioms savivaldybėms tam gali prireikti ir 600 tūkst. eurų. Todėl šis procesas neturėtų būti skubinamas“, – teigė ir LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"