Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Pasienio punktuose – pertvarkų metas 

2019 vasario 28 d. 06:00
Tikimasi, kad Medininkų pasienio punkte įrengus laikiną infrastruktūrą atsiras galimybių trumpinti vairuotojų pasienyje sugaištamą laiką.
Tikimasi, kad Medininkų pasienio punkte įrengus laikiną infrastruktūrą atsiras galimybių trumpinti vairuotojų pasienyje sugaištamą laiką.
Pasienio kontrolės punktų direkcijos archyvo nuotrauka

Nuo kovo 9 dienos trumpinamas Rusijos Kaliningrado srities pasienyje esančio Ramoniškių punkto darbo laikas. Šalia Baltarusijos sienos įsikūrusio Medininkų pasienio punkto galimybės plečiamos – čia įrengta papildoma infrastruktūra.

Tokia pertvarka vykdoma todėl, kad kinta valstybės sieną šiuose punktuose kertančių asmenų srautai: Rusijos Kaliningrado srities pasienyje jų smarkiai sumažėjo, o Baltarusijos pasienyje kaip tik didėja – ten nuolat driekiasi krovininių automobilių eilės.

Keliautojų beveik neliko

Anot susisiekimo viceministro Ričardo Degučio, keisti Ramoniškių pasienio punkto darbo laiką ketinama sulaukus Rusijos užsienio reikalų ministerijos pritarimo. Ši vasario pradžioje Lietuvai įteiktoje notoje rašo, jog Rusijos institucijos neprieštarauja Lietuvos pasiūlymui dėl asmenų, transporto priemonių ir prekių judėjimo per minėtą punktą darbo grafiko pakeitimo. Jis veiktų ne visą parą, o nuo 8 iki 20 valandos. Numatoma, kad nauju laiku punktas pradės dirbti jau kovo 9 dieną.

R. Degučio teigimu, tokį pakeitimą inicijavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), išanalizavusi asmenų ir transporto priemonių srautus Ramoniškių punkte. Nustatyta, jog nuo 2013 iki 2017 metų transporto priemonių srautai čia sumažėjo nuo 181 tūkst. iki 51 tūkst., asmenų – nuo 61,7 tūkst. iki 38 tūkst. per metus. Nuo 8 iki 20 val. valstybės sieną kirsdavo iki 136 žmonių, nuo 20 iki 8 val. – tik 2–4. Todėl, pasak VSAT Prevencijos skyriaus viršininko Giedriaus Mišučio, laikyti visą pasieniečių ir muitinės pareigūnų pamainą tiesiog neapsimoka.

G. Mišutis yra aiškinęs „Lietuvos žinioms“, kad Ramoniškių pasienio punktas – vietinės reikšmės. Per jį valstybės sieną gali kirsti vien Lietuvos ir Rusijos piliečiai. Be to, per šį punktą leidžiama važiuoti tik lengviesiems automobiliams. Krovininiai turi būti tušti.

Ramoniškių pasienio punktas, anuomet vadintas netoliese esančio Sudargo miestelio vardu, savo veiklą pradėjo 1991 metų lapkričio pabaigoje. Nuolat didėjant per jį valstybės sieną kertančiųjų srautams, buvo nuspręsta punktą modernizuoti. Darbai, kainavę daugiau kaip 5,5 mln. eurų, baigti 2009 metų vasarą. Projektinis punkto pralaidumas per parą – 500 transporto priemonių. Numatyta ir galimybė prireikus išplėsti punkto infrastruktūrą bei pritaikyti ją krovininio transporto judėjimui. Tačiau gali būti, jog tolesnės modernizacijos nebeprireiks.

Tikimasi, kad Medininkų pasienio punkte įrengus laikiną infrastruktūrą atsiras galimybių trumpinti vairuotojų pasienyje sugaištamą laiką. / Pasienio kontrolės punktų direkcijos archyvo nuotrauka
Tikimasi, kad Medininkų pasienio punkte įrengus laikiną infrastruktūrą atsiras galimybių trumpinti vairuotojų pasienyje sugaištamą laiką. / Pasienio kontrolės punktų direkcijos archyvo nuotrauka

Gelbsti laikina infrastruktūra

Tuo metu Baltarusijos pasienyje beveik nuolat driekiasi automobilių eilės. Itin ilgai tenka laukti krovininių automobilių vairuotojams, kartais – net daugiau kaip parą. Labai sudėtinga situacija klostosi prie Medininkų pasienio kontrolės punkto. Lietuvos pusėje būna apie 100–200 laukiančių vilkikų, Baltarusijos – dažnai ir dvigubai daugiau. Dėl to vežėjai ne kartą skundėsi įvairioms institucijoms, nes, įvairiais skaičiavimais, dėl eilių pasienyje jie kasdien praranda apie 100 tūkst. eurų.

Vasarį imtasi priemonių situacijai šiek tiek sušvelninti – Pasienio kontrolės punktų direkcija Medininkuose įrengė papildomų darbo vietų pasienio kontrolės tikrinimą atliekantiems VSAT pareigūnams.

„Pasieniečiams persikėlus į du laikinus namelius, pastatytus arčiau valstybės sienos, pagrindinėse patalpose atsirado daugiau vietos dirbti muitininkams. Todėl tikimės, kad krovininių transporto priemonių faktinis pralaidumas gerokai padidės. Taip sutrumpės ir vairuotojų pasienyje praleidžiamas laikas“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė Pasienio kontrolės punktų direkcijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Šatkauskas.

Pasak pašnekovo, didesnių pertvarkų 1998 metais įrengtame Medininkų punkte imtis neketinama, nes jo laukia rekonstrukcija. Tikimasi, kad atnaujinimo darbai bus baigti apie 2023 metus. Tuomet punkto pralaidumas padvigubės.

Lemia žmonės

Medininkų punktą per parą viena kryptimi kerta maždaug 300–400 krovininių automobilių, tačiau jo projektinis pajėgumas (500 krovininių transporto priemonių) dar nepasiekiamas. Vežėjai jau ne vienus metus nurodo, jog svarbiausia eilių priežastis – ne punkto pralaidumas, o čia dirbančių Lietuvos pareigūnų trūkumas. Todėl gali nutikti ir taip, kad po rekonstrukcijos punkto darbas nė kiek nepaspartės, nes dėl darbuotojų stygiaus jis bus apytuštis.

To neslepia ir Muitinės departamentas. Jo laikinasis vadovas Jonas Miškinis „Lietuvos žinioms“ yra teigęs, jog pastangos pritraukti į muitinę naujų žmonių rezultatų neduoda, nes nevilioja siūlomos algos. Pradedančio muitininko atlyginimas – apie 1000 eurų neatskaičius mokesčių. Per metus tarnybą palieka iki 100 darbuotojų, o naujų ateina gerokai mažiau.

„Kviečiame jaunimą dirbti, yra sumažinti reikalavimai muitinės pareigūnams. Tačiau iš 10 kviečiamų žmonių atsiliepia gal tik pusė, o po sveikatos patikrinimų, specialiųjų tarnybų patikros lieka tik 2–3 asmenys, galintys tapti muitininkais. Bet ir tie ne visada ateina dirbti į muitinę“, – neslėpė Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius. Todėl esą nenuostabu, jog šiuo metu Lietuvos muitinės postuose yra 207 laisvos vietos.

Pasienio kontrolės punktų direkcijos direktoriaus pavaduotojas R. Šatkauskas pabrėžė, kad bandant spręsti Baltarusijos pasienyje ilgėjančių transporto priemonių eilių ir žmogiškųjų išteklių trūkumo problemas, kitame punkte – Lavoriškėse – ketinama įgyvendinti naują sinergijos projektą. Kaip numatoma, muitinės ir VSAT pareigūnai dalysis kai kurias funkcijas: muitininkai atliks ne tik savo, bet ir VSAT pareigūnų funkcijas, o VSAT pareigūnai – ir muitininkų. Tai taip pat turėtų sutrumpinti pasienyje vairuotojų praleidžiamą laiką.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika