Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Numušti skraidykles gali tik kariškiai 

2017 rugsėjo 13 d. 06:00
Pamačius skraidyklę ten, kur jos neturėtų būti, reikia apie tai pranešti pareigūnams.
Pamačius skraidyklę ten, kur jos neturėtų būti, reikia apie tai pranešti pareigūnams.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Mūsų šalyje vis labiau populiarėjantys bepiločiai skraidymo aparatai gali tapti ne tik pramoga ar nusikaltėlių pagalbininkais, bet ir tarptautinės žvalgybos įrankiais. Lietuvos kariuomenei nuo šiol suteikiama teisė nepageidaujamas skraidykles numušti. Kitos institucijos ar fiziniai asmenys to daryti ir toliau negalės.

Kaimynės Lenkijos pasienio pareigūnai šį mėnesį savo šalies teritorijoje numušė iš Rusijos paleistą skraidyklę. Lietuvoje teise numušti bepiločius orlaivius, skraidančius ten, kur tai daryti draudžiama, nesišvaistoma. Neseniai krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis nurodė kariškiams parengti kovos veiksmų taisykles, kurios nustatytų ir karinės jėgos panaudojimo prieš tokius aparatus sąlygas.

Traktuos kaip ginklą

Lietuvos saugumo ekspertai ne kartą yra perspėję, kad pastaraisiais metais bepilotės skraidyklės vis dažniau tampa kai kurių kaimynių šalių specialiųjų pajėgų įrankiu, leidžiančiu surinkti daug žvalgybinės informacijos apie gretimos valstybės pasienio objektus. Dronų nefiksuoja jokie radarai, nes jie per maži, kad atspindėtų radaro spindulius. Kuo žemiau aparatas skrenda, tuo tikslesnę informaciją gali surinkti.

Todėl krašto apsaugos ministras įpareigojo Lietuvos kariuomenės vadą parengti ir patvirtinti kovos veiksmų taisykles, leidžiančias nustatyti karinės jėgos panaudojimo prieš bepiločius orlaivius aplinkybes bei sąlygas. Kartu jis įgaliojo karinių vienetų vadus priimti sprendimus dėl proporcingos ir būtinos karinės jėgos naudojimo prieš tokias skraidykles, įskaitant jų priverstinį nutupdymą ar sunaikinimą ir valdytojų sulaikymą. Bus traktuojama, kad kiekvienas dronas galbūt yra pasitelkiamas kaip ginklas, siekiant padaryti žalos turtui ar asmenų gyvybei ir sveikatai, kai neprašoma išankstinio leidimo ar nepateikiama informacijos apie jo skrydį.

Radikalių priemonių kariškiai galės imtis prieš bepiločius orlaivius, skraidančius virš karinių teritorijų, kur tokie skrydžiai ribojami, taip pat prieš dronus už karinių teritorijų ribų, kai yra gabenamas svarbus karinis turtas ir tokie skydžiai kelia grėsmę krašto apsaugos sistemos institucijų veiklai bei jos saugumui.

Ribotos galimybės

Lietuvos kariuomenė – kol kas vienintelė šalies institucija, kuriai suteikiama teisė perimti bepiločių orlaivių valdymą arba juos sunaikinti. Jokia kita institucija, net policija ar Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), to negali daryti ir negalės.

„Bepilotė skraidyklė, net sukanti ratus virš pasienio zonos, yra prilyginama civiliniam orlaiviui. Mūsų pareigūnai neturi jokios teisės į ją šauti, jos numušti ar sugauti“, – pripažino VSAT Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

To neleidžiama daryti ir policijai. „Policijos pareigūnai turi teisę tik įforminti administracinį nusižengimą asmeniui, skraidinančiam droną ten, kur draudžiama“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Pasak jo, tai, kur bepiločiams orlaiviams draudžiama skraidyti, nurodyta Civilinės aviacijos administracijos patvirtintose taisyklėse. Jose apibrėžta, kad netaikoma jokių išimčių naudoti dronus per masinius renginius virš žmonių minios. Tokių orlaivių nevalia skraidinti draudžiamose zonose, nustatytose savivaldybių ir kariuomenės vado.

Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės Lietuvoje yra gana liberalios, palyginti su kai kurių kitų Europos Sąjungos valstybių taisyklėmis.

Remiantis šiomis taisyklėmis, miestuose bepilotės skraidyklės apskritai nepageidaujamos. Didžiojoje dalyje pagrindinių miestų teritorijų negalima kilti aukščiau nei 40 metrų, taip pat reikalaujama išlaikyti minimalų 50 metrų atstumą nuo visų rūšių transporto priemonių, statinių ir pašalinių žmonių. Rekomenduojama vengti ir privačių teritorijų.

Draudžiama bepiločius orlaivius skraidinti už piloto matomumo ribų – dronas visą laiką turi būti matomas jo valdytojo arba būti ne toliau kaip už kilometro nuo to žmogaus buvimo vietos, taip pat neleidžiama pakilti aukščiau nei 120 metrų.

Tačiau, policijos teigimu, jeigu virš draudžiamos ar privačios teritorijos skraidantis bepilotis orlaivis būtų numuštas, tai padariusiam asmeniui greičiausiai tektų atlyginti žalą jo savininkui. Todėl, pamačius droną ten, kur jo neturėtų būti, reikia apie tai pranešti pareigūnams.

Žvalgybinė skraidyklė

Kol Lietuvoje tik rengiamasi imtis radikalių priemonių prieš bepiločius orlaivius, Lenkijoje tai jau daroma. Praėjusį savaitgalį šios šalies Olštyno prokuratūra patvirtino, kad paskutinėmis rugpjūčio dienomis už 22 kilometrų nuo Lenkijos ir Rusijos valstybės sienos rasta skraidyklė Rusijos buvo naudojama žvalgybos tikslais. Ją numušė Lenkijos pasieniečiai.

Rugpjūčio 29-osios rytą ką tik nukritusį didelį, ne mėgėjų naudojamą bepilotį orlaivį aptiko ūkininkas šalia gyvenamojo namo Naujosios Rožankos gyvenvietėje, netoli Kentšyno miesto. Vyras teigė šalies žiniasklaidai, kad visa laimė, jog dronas nukrito laukuose, o ne ant jo namo, nes kitaip žalos ar net tragedijos nebūtų pavykę išvengti. Ūkininkas perdavė radinį į sodybą atvykusiems Lenkijos pasienio tarnybos pareigūnams.

Nors vėliau pasirodė nemažai spėlionių, kas galėjo paleisti bepilotį orlaivį, net svarstyta, ar juo nesinaudojo kontrabandininkai, pasitvirtino viena pirmųjų versijų – skraidyklė su rusiškais užrašais buvo naudojama žvalgybos tikslais, ir tai darė Rusijos specialiosios tarnybos.

Šį bepilotį aparatą Lenkijos oro erdvėje užfiksavo elektroninės žvalgybos sistema. Buvo nuspręsta arba perimti jo kontrolę, arba numušti. Kadangi kontrolės perimti nepavyko, nutarta skraidyklę numušti. Praėjusios savaitės pabaigoje Olštyno prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo užsienio žvalgybos veiklos prieš Lenkijos Respubliką fakto ir dėl neteisėto drono naudojimo renkant žvalgybinius duomenis.

Liberalus požiūris

Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas pripažino, kad Lietuvoje nustatytos Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės yra gana liberalios, palyginti su kai kurių kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių taisyklėmis. Tačiau gali būti, jog tai truks neilgai – kol bus parengta visose ES šalyse galiosianti bendra tvarka.

A. Gedvilas apgailestavo, kad ne visi dronų savininkai vadovaujasi net dabartinėmis taisyklėmis. Todėl ir pasitaiko įvairių incidentų. Bet tai nereiškia, jog tokius bepiločius orlaivius reikėtų nedelsiant numušti.

„Yra įvairių būdų, kaip sudrausminti taisyklių nesilaikančius skraidyklių valdytojus. Vienas jų – sustabdyti skrydį ten, kur negalima. Juolab jei skrydis niekam nekelia pavojaus. Kitas būdas – blokuoti radijo bangas, jis jau taikomas įkalinimo įstaigose“, – aiškino A. Gedvilas.

Asociacijos vadovas pabrėžė, kad pastaruoju metu, kai taip intensyviai plėtojamos technologijos, skraidyklės tapo įprastu dalyku ir naudojamos labai plačiai. Nemažai jų turi autopiloto funkciją – galima iš anksto užprogramuoti visus skrydžio parametrus. Todėl lengvėja ne tik dronų valdymas, bet ir kontrolė.

Administracinių nusižengimų kodeksas nurodo, kad už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 100 iki 300 eurų. Jei toks pat pažeidimas padaromas pakartotinai, bauda siekia nuo 300 iki 500 eurų, taip pat gali būti konfiskuojama pati skraidyklė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"