Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Neteisėtai atleistas tarnautojas: kompensaciją turėtų išmokėti vadovas? 

2018 kovo 5 d. 06:00
Asociatyvi nuotrauka / 
Asociatyvi nuotrauka / 
pixabay.com nuotrauka

Viešojoje erdvėje vis dažniau nuskamba atvejai, kuomet iš valstybės ar savivaldybės tarnybos pareigų atleisti asmenys prisiteisia nemažas sumas iš darbdavio už neteisėta atleidimą. Teismui tokį atleidimą pripažinus neteisėtu atleistajam darbdavys – šiuo atveju valstybė ar savivaldybė – turi išmokėti kompensaciją mokesčių mokėtojų pinigais. Teisininkas doc. dr. Justinas Usonis LŽ teigė, kad pasitaiko atvejų, kuomet atleidimo precedentą galima laikyti politiniu aktu.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės atleistas Darius Udrys kritikos sulaukė, kai socialiniame tinkle „Facebook“ po nuotrauka su partizanų atsišaukimu paliko kelis komentarus, kuriuose iškėlė klausimą, ar žudyti kolchozų organizatorius yra moralu. Į pasisakymą sureagavo konservatoriai, paraginę merą atleisti Darių Udrį iš pareigų. Vilniaus meras atsakė, kad vertinti asmenį reikia ne pagal pasisakymus, o pagal rezultatus darbe, tačiau galų gale buvęs „Go Vilnius“ vadovas buvo atleistas iš darbo. Šių metų sausio mėnesį Vilniaus apygardos teismas atleidimą pripažino neteisėtu, panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir priteisė didesnę nei 17 tūkst. eurų kompensaciją. Ar turėtų meras išmokėti kompensaciją iš savo kišenės?

Prieš porą savaičių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino neteisėtu Daivio Zabulionio atleidimą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigų. Daivis Zabulionis buvo atleistas 2017 metų kovo pradžioje. Kelių direkcija Daiviui Zabulioniui turi sumokėti beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Taip pat Daivis Zabulionis buvo grąžintas į buvusias pareigas, nors vėliau nušalintas nuo jų. Vis dėlto, iš kieno kišenės jam turėtų būti sumokėta kompensacija?

Taip pat vyksta teismo procesas dėl Širvintų merės Živilės Pinskuvienės iniciatyva atleistos buvusios Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės Nijolės Dimšienės. Vos pradėjusi eiti merės pareigas buvusi Darbo partijos pirmininkė nelaukdama ėmėsi atleidinėti darbuotojus dėl gana trivialių priežasčių.

Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl ministrų asmeninės materialinės atsakomybės už jiems pavaldžių darbuotojų atleidimą ir kitus neteisėtus veiksmus.

„Atleidžiant reikia pasikonsultuoti su teisininkais ir parengti savotišką atleidimo „strategiją“, patikrinti ar apskritai yra atleidimo pagrindas. Jei darbdavys atleidžia skubotai, neįvertinęs situacijos, teismas priima atitinkamą sprendimą“, – LŽ teigė teisininkas doc. dr. Justinas Usonis.

– Ar manipuliuojant Darbo kodeksu lengva prisiteisti pinigų dėl neteisėto atleidimo, jei precedentas yra slidus?

– Nevadinčiau to manipuliavimu. Tai yra Darbo kodekso numatyta savotiška sankcija darbdaviui už tai, kad nesilaiko įstatymų nustatytų procedūrų atleidžiant žmogų iš darbo. Atleidžiant reikia pasikonsultuoti su teisininkais ir parengti savotišką atleidimo „strategiją“, patikrinti ar apskritai yra atleidimo pagrindas. Jei darbdavys atleidžia skubotai, neįvertinęs situacijos, teismas priima atitinkamą sprendimą.

– Ar Valstybės tarnybose atleidžiant asmenį pasitaikantys precedentai visuomet yra konkretūs ir aiškūs?

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– Nors atleidimo pagrindai yra numatyti įstatymuose (aiškūs), kiekviena atleidimo situacija yra išskirtinė, specifinės aplinkybės.

– Ar pasitaiko, kad atleidimo precedentą galima laikyti politiniu aktu?

– Taip pasitaiko. Jei sprendimas atleisti žmogų priimamas politiniais sumetimais, neatsižvelgiant į įstatymų reikalavimus, teismas taiko įstatymą, kuris darbdaviui numato ir pinigines sankcijas.

– Kokiu būdu vertinamos ir kaip nustatomos kompensacijos dėl neteisėto atleidimo?

– Kompensacijos nustatomos pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį ir laikotarpį, kurį žmogus neturėjo darbo dėl neteisėto atleidimo. Mokant kompensacijas atsižvelgiama ir į darbuotojo darbo stažą toje darbovietėje.

– Ar valstybės tarnybų tarnautojams dėl neteisėto atleidimo išmokami pinigai iš valstybės biudžeto?

– Valstybės tarnautojams kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto.

– Jei taip – gal žinote, kokia biudžeto dalis skiriama tokiems išmokėjimams?

– Teismo sprendimai turi būti vykdomi. Institucija turi rasti tam pinigų. Jei paaiškėja, kad sprendimą įmonės ar įstaigos vadovas priėmė akivaizdžiai pažeisdamas įstatymus, neklausdamas teisininkų konsultacijų, jei yra atsakomybei kilti būtinos sąlygos, normalu, kad valstybė siekia išieškoti padarytą žalą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"