Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Neteisėta migracija nesitraukia 

2019 vasario 12 d. 06:00
Užkertant kelią neteisėtai migracijai daugiausia dėmesio skiriama sienai su Baltarusija.
Užkertant kelią neteisėtai migracijai daugiausia dėmesio skiriama sienai su Baltarusija.
VSAT archyvo nuotrauka

Po nedidelio atokvėpio, kai neteisėtų migrantų srautas į Lietuvą buvo kiek sumenkęs, pernai jis vėl išaugo – sulaikytas 331 nelegalas. 2017 ir 2016 metais jų buvo nustatyta beveik trečdaliu mažiau.

Manoma, jog taip yra dėl to, kad suaktyvėjo organizuotų nusikalstamų grupuočių, užsiimančių nelegalų gabenimu, veikla. Tačiau tikimasi, kad šiemet pasirašytas readmisijos susitarimas su Vietnamu taps svarbiu akstinu, siekiant veiksmingiau kovoti su neteisėta migracija. Nelegalai iš Vietnamo sudaro beveik pusę visų sulaikomų Lietuvoje.

Padeda bendradarbiavimas

Minėtų nusikalstamų grupuočių veikla dažniausiai pasireiškia Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Baltarusijos valstybinis pasienio komitetas pranešė, kad ji itin suaktyvėjo šiais metais. Sausio pabaigoje, bendradarbiaujant su Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnais Baltarusijos teritorijoje, prie sienos su Lietuva sulaikyta ne tik Irako piliečių grupė, ketinusi nelegaliai patekti į mūsų šalį, bet ir jų vedliai bei „permetimo“ organizatoriai. Kas jie, kol kas viešai neskelbiama. Pranešama, kad „permetimo“ organizatoriai ne tik rūpinosi irakiečių patekimu į Lietuvą, bet ir jų atgabenimu į Baltarusiją.

Neabejojama, kad Lietuvoje sulaikomi nelegalų gabentojai – tik tarpinė grandis tarp pagrindinių organizatorių, veikiančių Maskvoje ir Varšuvoje. Lietuva neteisėtiems migrantams tėra stotelė pakeliui į Vakarus. Už galimybę ten patekti tolimesnių šalių piliečiai „permetimo“ organizatoriams moka po 10–15 tūkst. JAV dolerių (9–14 tūkst. eurų).

Tai jau nebe pirmas kartas, kai dėl bendrų Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių veiksmų užkertamas kelias neteisėtam migrantų atgabenimui į mūsų šalį. Praėjusių metų vasarą taip pavyko sulaikyti kelias dešimtis įvairių šalių piliečių, ketinusių nelegaliai prasmukti į Šengeno erdvę.

VSAT Prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto Roko Pukinsko teigimu, su Baltarusijos pasieniečiais bendradarbiaujama keičiantis informacija apie pastebėtą galimų neteisėtų migrantų judėjimą pasienyje. „Tai daroma siekiant užkardyti neteisėtas veikas“, – pažymėjo jis.

Deda daug vilčių

Vidaus reikalų ministerija skelbia, kad pernai Lietuvoje sulaikytas 331 neteisėtas migrantas – kur kas daugiau nei 2016 ar 2017 metais (atitinkamai 232 ir 183). Beveik pusė – 45 proc. – pernai nustatytų nelegalų buvo Vietnamo piliečiai. Kaip ir dauguma kitų neteisėtų migrantų, vietnamiečiai Lietuvą renkasi kaip tranzito valstybę.

Anot VSAT pareigūnų, pastaraisiais metais Lietuvoje sulaikomi Vietnamo piliečiai mūsų šalį pasiekia dviem maršrutais. Vienas jų pastaruoju metu yra ne toks populiarus. Iš savo šalies lėktuvais vietnamiečiai atskrenda į Maskvą, automobiliais atvežami į Baltarusiją, bando neteisėtai pereiti Lietuvos sieną ir automobiliais kartu su gabentojais nuvykti į Vakarų Europą.

Į kitą maršrutą yra įtraukiama Latvija. Iš Maskvos nelegalai automobiliais su gabentojais vyksta iki sienos su Latvija. Tada migrantai neteisėtai pergabenami į Latvijos teritoriją. Iš čia į Vakarų Europą jie vežami tranzitu per Lietuvą.

Lietuvoje sulaikyti Vietnamo piliečiai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Jei nelegalai turi asmens tapatybės dokumentus ir nėra kitų kliūčių juos išsiųsti į kilmės šalį, išsiuntimo procesas vidutiniškai trunka nuo 1 iki 2 mėnesių. Tačiau šiuo metu dažnai susiduriama su vietnamiečių asmens tapatybės nustatymo ir grįžimo dokumentų gavimo problema, tad neteisėti migrantai Lietuvoje kartais būna metus ir ilgiau.

Todėl sausio antrojoje pusėje vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas Vietname pasirašė Lietuvos ir Vietnamo susitarimą dėl piliečių grąžinimo. Jis padės efektyviau ir operatyviau atlikti reikiamas procedūras.

Ne tik Lietuvos problema

Su neteisėtos migracijos keliamais sunkumais susiduria ne tik Lietuva. Žmonių kontrabandininkai ieško naujų kelių į Europą, kyla įtampa Europos Sąjungos (ES) šalyse ir pavojus Šengeno erdvei.

Tačiau tam tikrų teigiamų poslinkių jau yra. ES pasienio apsaugos agentūros „Frontex“ duomenimis, pernai neteisėtų migrantų, bandančių kirsti ES sienas, buvo mažiausiai per pastaruosius penkerius metus. Tai siejama su menkstančiu migracijos per centrinius Viduržemio jūros migracijos kanalus mastu. Tačiau jau antrus metus iš eilės daugėja neteisėto sienos kirtimo atvejų Ispanijoje, per vakarinį Viduržemio jūros kanalą. Dabar tai yra populiariausias nelegalų kelias į Europą.

Todėl geresnė ES išorės sienų apsauga tampa pagrindiniu ES migracijos politikos elementu. Stiprinama „Frontex“ veikla, kur kas daugiau išteklių migracijai suvaldyti ir sienų apsaugai numatoma skirti naujame septynerių metų Bendrijos biudžete.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika