Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Nepriklausomybės dienos išvakarėse pagerbti 136 susideginę tibetiečiai 

2015 kovo 10 d. 15:30
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kovo 10-oji – Tibeto nacionalinio sukilimo diena. 1959 metais tūkstančiai taikių žmonių prie Dalai Lamos rezidencijos Tibeto sostinėje Lhasoje reikalavo kinų kariuomenės pasitraukimo. Sukilimas numalšintas jėga, apie 80 tūkst. žmonių žuvo, o po jo prasidėjo ir brutalios valdžios priemonės prieš tibetiečių tautą, kultūrą, religiją. Dvasinis lyderis Dalai Lama bei tūkstančiai tibetiečių buvo priversti bėgti iš savo šalies. 

Nors Tibeto vyriausybė tremtyje (Kashagas) pasisako už nesmurtinį pasipriešinimą, tibetiečiams, matantiems vis augančią Kinijos galią bei senstantį Jo Šventenybę Dalai Lamą XIV (šiemet Nobelio taikos premijos laureatui sueina 80 metų), kantrybė senka. 2009 metų vasario mėnesį, protestuodamas prieš smurtišką Kinijos atsaką į 2008-aisiais vykusius taikius tibetiečių protestus, Ngaba kaime susidegino jaunas vienuolis Tapey iš Kirti vienuolyno. Nuo to lauko iš viso susidegino 136 žmonės. Ne tik vienuoliai, bet ir pasauliečiai vyrai bei moterys, kai kurie net jaunesni nei 18 metų.

Šiandien, minint 56-ąsias tibetiečių sukilimo metines, prie Vilniaus Rotušės vyko „Tibeto rėmimo grupės“ organizuota akcija „136 žmonės“. Jos dalyviai laikė per pastaruosius keletą metų susideginusių tibetiečių portretus, šitaip pagerbdami jų atminimą. Akcijoje dalyvavo Seimo Tarparlamentinių ryšių su Tibetu grupės vadovė Dalia Kuodytė, VšĮ „Tibeto namai“ vadovas Vytis Vidūnas, muzikantas Domantas Razauskas. Skambėjo gongų muzika.

Akcija „136 žmonės“

Akcijos organizatoriai pažymi, kad nors pasaulio bendruomenė yra ne kartą išreiškusi susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo Tibete, Kinijos valdžia tai traktuoja kaip kišimąsi į jos vidaus politiką ir į priekaištus numoja ranka. Tuo metu vakariečius vis pasiekia žinios iš Tibeto apie nesibaigiančias represijas, įkalinimus dėl menkiausios dingsties, kankinimus, priverstinį perkėlimą bei dingstančius žmones.

Tibeto sukilimo minėjimas Vilniuje rengiamas jau daugiau nei dvidešimt metų. Viena iš šios idėjos iniciatorių buvo šviesaus atminimo rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Po akcijos dalis dalyvių patraukė piketuoti prie Kinijos Liaudies Respubilikos ambasados. Plakatai skelbė tokius šūkius: „Kinija, eik lauk iš Tibeto“, „Išsaugokim Tibetą“, „Laisvas Tibetas“, „Kinija, nutrauk represijas Tibete“ etc.

Piketas prie Kinijos Liaudies Respublikos ambasados

Tibeto vyriausybės tremtyje vadovas Lobsangas Sangay sukilimo metinių proga savo kreipimęsi pastebėjo, jog sostinė Lhasa – Tibeto kultūros centras – virto eiliniu „čainataunu“ ir toks likimas gresia dar dviem Shigatse ir Chamdo miestams, mat 2014 metais Kinijos valdžia paskelbė sprendimą suteikti šioms vietovėms didžiųjų miestų statusą. Kaip teigiama, tibetiečiai palankiai vertina modernų ekonominį vystymąsi, tačiau patirtis liudija, kad urbanizacija jiems sukelia tokias pražūtingas pasekmes kaip ekonominė marginalizacija, socialinė atskirtis ir gamtinės aplinkos naikinimas.

„Kinijos propaganda skelbia, kad tibetiečiai tapo savo paties likimų šeimininkais. Idant ši frazė taptų realybe, mes raginame Kinijos vadovybę leisti tibetiečiams patiems valdyti Tibetą. Kinija planuoja paminėti vadinamojo Tibeto autonominio regiono (TAR) įkūrimo 50-metį. Kietosios linijos šalininkai Pekine turėtų suvokti, kad priespauda sukelia pasipiktinimą. Prezidentas Xi Jinpingas yra pasisakęs, kad tibetiečių kultūra ir kalba turėtų būti išsaugoti, tačiau, deja, vietos valdžios Amdo regione priimtos vadinamosios 20 punktų direktyvos paneigia abu jo teiginius. Kashago pozicija nesikeičia – mes nuosekliai laikomės Vidurio kelio pozicijos ir siekiame ne atsiskyrimo nuo Kinijos, o esminės (tikrosios) autonomijos tibetiečių tautai.“, – teigia tibetiečių ministras pirmininkas. Jis taip pat pabrėžia, kad ekstremizmo apimtame pasaulyje Tibetas išlieka „neprievartinio konfliktų sprendimo modelio pavyzdys, vertas jūsų nuolatinio palaikymo“.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"