Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Nelegalūs prirašymai į partijas: politikais tampa ir ne savo noru 

2018 gruodžio 26 d. 10:08
Naglis Puteikis
Naglis Puteikis
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kai kurios politinės partijos savo narių skaičiaus nevengia padidinti galimai neteisėtomis priemonėmis – į narių sąrašus įtraukdamos apie tai nė nenutuokiančius žmones. 

Kad priklauso partijai „Jaunoji Lietuva“, „Lietuvos žinių“ skaitytojas Justinas sužinojo tik pasidomėjęs Teisingumo ministerijos politinių partijų narių sąrašų informacinėje sistemoje skelbiamais duomenimis. Jis tikino niekada nesiekęs būti kokios nors politinės jėgos nariu, nepildęs stojimo į partiją prašymo ir nesuteikęs leidimo tvarkyti savo asmens duomenis.

Daug klausimų

Nors Justino pažiūros visiškai priešingos partijos „Jaunoji Lietuva“ deklaruojamoms nuostatoms, kurį laiką jis buvo šios politinės jėgos nariu. Tiesa, ne savo noru ir to nežinodamas. Kas, kaip ir kodėl vaikiną įtraukė į šios partijos narių sąrašą, nežinia. Justinas teigė, kad jo asmens duomenimis buvo pasinaudota neteisėtai.

Teisingumo ministerija suteikia galimybę gyventojams nutraukti narystę partijoje internetu. Vaikinas taip ir padarė. Tačiau liko daugybė klausimų dėl jo asmens duomenų saugumo.

Partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas Stanislovas Buškevičius negalėjo plačiau pakomentuoti minėto atvejo, o asmuo, atsakingas už šios politinės jėgos narių sąrašą, tuo metu buvo išvykęs į Kanadą. Vis dėlto, kaip tikino S. Buškevičius, neįmanoma, kad žmogus į partijos narius galėjo būti įrašytas be jo žinios. „Tai neįmanomas dalykas. Skyriai informaciją pateikia atsakingam asmeniui, o šis tik pagal skyriaus prašymą įtraukia žmogų į narių sąrašą. Kitaip iš principo negali būti“, – aiškino politikas.

Kreipėsi į teisėsaugą

Žiniasklaida ne kartą rašė apie panašius atvejus. Prieš porą mėnesių teisėsaugos akiratyje atsidūrė Seimo nario Naglio Puteikio vadovaujama Lietuvos centro partija. Į Vilniaus apylinkės prokuratūrą kreipęsis Adomas Usenavičius prašė nustatyti, kas jį įtraukė į šios partijos narius, taip pat iškelti baudžiamąją bylą dėl neteisėto asmens duomenų įgijimo ir oficialaus dokumento – partijos narių sąrašo – klastojimo.

Pasak Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Gintarės Vitkauskaitės-Šatkauskienės, praėjusių metų lapkričio 22 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo. „Šiuo metu ikiteisminis tyrimas tebevyksta, atliekami procesiniai veiksmai, laukiama atsakymų į pateiktas užklausas. Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai. Jam vadovauja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai“, – nurodė specialistė.

Portalas LRT.lt neseniai skelbė, kad kai kurie Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės Irinos Rozovos vadovaujamo Rusų aljanso nariai apie tai, jog priklauso šiai partijai, pirmą kartą išgirdo iš žurnalistų.

Ministerija kištis negali

Du kartus per metus visos politinės partijos privalo pateikti savo narių sąrašus Teisingumo ministerijai. Juose turi būti nurodytas ir kiekvieno partijos nario asmens kodas. Šie sąrašai sutikrinami su Gyventojų registru, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registru, peržiūrima, ar tas pats žmogus nepriklauso kelioms partijoms. Teigiama, jog Politinių partijų įstatymas neleidžia Teisingumo ministerijai kištis į politinių organizacijų vidaus reikalus ir aiškintis, ar jų sąraše nurodyti asmenys iš tiesų priklauso partijai.

Kiekvienas Lietuvos pilietis gali pasitikrinti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje, ar nėra įtrauktas į kokios nors partijos sąrašus, ar neteisėtai nepasinaudota jo asmens duomenimis. Ministerijos atstovai tvirtina, kad jei pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys, galima kreiptis į tą politinę partiją, kurios nariu asmuo yra pristatomas, arba išbraukti savo pavardę iš partijos narių sąrašo elektroniniu būdu per elektroninių valdžios vartų portalą. Jeigu žmogus mano, kad jo asmens duomenimis pasinaudota neteisėtai, jis turi teisę pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI).

Sulaukia skundų

VDAI Teisės skyriaus patarėjos Ramintos Sinkevičiūtės-Šečkuvienės teigimu, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, kai atitinka 2016 metų balandžio 27 dienos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatų reikalavimus.

Stanislovas Buškevičius: „Tai neįmanomas dalykas. Skyriai informaciją pateikia atsakingam asmeniui, o šis tik pagal skyriaus prašymą įtraukia žmogų į narių sąrašą.“

„Reglamento 9 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ir filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat tvarkyti genetinius, biometrinius duomenis, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją. Reglamento 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog minėto straipsnio 1 dalis netaikoma, jei, pavyzdžiui, duomenis tvarko politinių, filosofinių, religinių ar profesinių sąjungų tikslų siekiantis fondas, asociacija ar kita pelno nesiekianti organizacija, vykdydama teisėtą veiklą ir taikydama tinkamas apsaugos priemones, bet tik su sąlyga, kad tvarkomi būtent tos organizacijos narių, buvusių narių arba asmenų, kurie reguliariai palaiko ryšius su ja dėl tam tikrų tikslų, duomenys ir kad asmens duomenys neatskleidžiami už organizacijos ribų be duomenų subjektų sutikimo“, – dėstė VDAI atstovė.

Lietuvos pilietis, manantis, jog politinė partija neteisėtai galėjo pasinaudoti jo asmens duomenimis, anot R. Sinkevičiūtės-Šečkuvienės, pirmiausia turėtų kreiptis į partiją ir išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su jo asmens duomenų tvarkymu. „Tik tuomet, jei situacija lieka neaiški, žmogus gali kreiptis dėl galbūt neteisėto asmens duomenų tvarkymo į VDAI“, – sakė ji.

Irinos Rozovos vadovaujamo Rusų aljanso keli nariai apie tai, jog priklauso šiai partijai, pirmą kartą išgirdo iš žurnalistų. / Alinos Ožič nuotrauka
Irinos Rozovos vadovaujamo Rusų aljanso keli nariai apie tai, jog priklauso šiai partijai, pirmą kartą išgirdo iš žurnalistų. / Alinos Ožič nuotrauka

Gresia sankcijos

Gyventojų skundų dėl galimo neteisėto partijų naudojimosi asmens duomenimis VDAI sulaukia per kiekvienus rinkimus. „Dažnai žmonės piktinasi dėl laiškų, elektroninių agitacinių laiškų siuntimo, rinkimų agitacijos telefonu ar trumposiomis SMS žinutėmis, nors, kaip patys tikina, nėra davę tam sutikimo. Tačiau paprašius pateikti papildomos informacijos, kad galėtume pradėti tyrimą, neretas toliau nusprendžia nebesiaiškinti situacijos. Šiuo metu vyksta keletas tyrimų dėl atvejų, susijusių su rinkimais, tačiau sprendimai dar nepriimti“, – pasakojo R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Pagal naują asmens duomenų apsaugos teisinį reguliavimą partijoms už netinkamą asmens duomenų tvarkymą gresia įvairios sankcijos. VDAI gali teikti nurodymus dėl pažeidimų ištaisymo, papeikimus, nustatyti laikiną arba galutinį draudimą tvarkyti duomenis ir kt.

Taip pat numatytos administracinės baudos. „Politinėms partijoms pažeidus reglamentą gali būti skiriamos administracinės baudos. Jos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Bauda gali siekti iki 2–4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros pasaulinės apyvartos arba iki 10–20 mln. eurų. Suma priklauso nuo pažeidimo pobūdžio. Tai maksimalios baudos, tačiau žemutinė jų riba gali būti bet kuri minimali skaitinė išraiška“, – kalbėjo VDAI atstovė.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"