Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Naujas Kino įstatymas – be kinemato­grafininkų žinios 

2017 rugpjūčio 18 d. 12:00
Lietuvos kino sąjungos (LKS) pirmininkas Arūnas Matelis neslėpė nuostabos, kad rengiant naują Kino įstatymo redakciją buvo pamiršta apie 300 kinematografininkų vienijanti organizacija – LKS / 
Lietuvos kino sąjungos (LKS) pirmininkas Arūnas Matelis neslėpė nuostabos, kad rengiant naują Kino įstatymo redakciją buvo pamiršta apie 300 kinematografininkų vienijanti organizacija – LKS / 
Alinos Ožič nuotrauka

Kultūros ministerija siūlo keisti Kino įstatymą, jog vos prieš trejus metus veiklą pradėjęs Lietuvos kino centras (LKC) taptų ne tik mūsų šalies kino paveldo kaupėju, bet ir prievaizdu, prižiūrinčiu, kad viešai rodomi filmai būtų indeksuoti pagal amžiaus cenzą, registruoti Filmų registre, ir baudžiančiu už nusižengimus.

Tokiems Kultūros ministerijos pasiūlymams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. O kinematografininkai stebisi, kad įstatymo projektas parengtas net neatsiklausus jų nuomonės.

Neatitinka nūdienos

Iki šiol nėra Lietuvos kino paveldo filmotekos – visų vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų rinkinio. O atsakomybės už nusižengimus, jei tik jie neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, išvengiama.

Sąlygas sukurti nacionalinę filmoteką sudarytų Kultūros ministerijos siūloma nauja Kino įstatymo redakcija, dėl jos Seimas turėtų apsispręsti rudenį. Dabar mūsų šalyje nėra vietos, kur būtų kaupiamas ir saugomas visas kino paveldas, ypač analoginiai filmai.

Pagal minėtą projektą kaupti nacionalinę filmoteką būtų įpareigotas LKC. Šiuo metu lietuviškus filmus kaupia ir saugo ne tik LKC, bet ir Valstybės centrinis archyvas, Lietuvos radijo ir televizijos archyvas, UAB „Lietuvos kinas“. Visos šios įstaigos turi skirtingą filmų kopijų kiekį, taip pat skiriasi turimų filmų kokybė.

Anot kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, šiuo metu Lietuvos kino paveldas saugomas ir mūsų šalyje, ir už jos ribų. Tai kelia susirūpinimą, ypač dabar – vykstant informaciniams karams.

Be to, nemenka kino paveldo dalis saugoma ne valstybės institucijose, o pačių kino kūrėjų namuose. Todėl kuriant filmoteką LKC specialistai rinktų medžiagą ir iš privačių asmenų kino archyvų, kurie visuomenei visiškai nežinomi. Taip pat numatoma įteisinti Lietuvos kino gamintojų ir turtinių teisių turėtojų prievolę perduoti valstybės archyvams vieną atgaminti ir saugoti tinkamą originalios filmo medžiagos egzempliorių.

Naujajame Kino įstatyme siūloma įtvirtinti platesnes kino finansavimo galimybes, industrijos plėtrai naudoti jos pačios uždirbtus pinigus. Ministrės tikinimu, akivaizdu, kad esamas kino finansavimas nepatenkina šios industrijos poreikių ir potencialo, o juk kinas daro įtaką visuomenės savimonei ir pritraukia papildomų lėšų į Lietuvą.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Lietuva negali sau leisti skirti lietuviškam kinui kurti ir skleisti tris ar penkis kartus mažiau, nei latviai ar estai skiria savojo kino kūrimui ir sklaidai“, – teigė L. Ruokytė-Jonsson.

Kartu Kultūros ministerija siūlo papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą – numatyti administracinę atsakomybę už kino filmų viešo rodymo reikalavimų, kino filmų registravimo Filmų registre, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo, prieigos prie viešųjų kompiuterių tinklų vietose privalomų filtravimo priemonių naudojimo tvarkos pažeidimus. Už juos galėtų būti taikomos baudos nuo 140 iki 440 eurų. Teisę pradėti administracinę teiseną, atlikti tyrimus ir surašyti nusižengimų protokolus numatyta suteikti LKC.

Daugiau galimybių

LKC direktorius Rolandas Kvietkauskas „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog naujasis Kino įstatymas, kuris, jei jam bus pritarta, turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų, radikalių permainų šiai institucijai neatneš, nors pokyčių tikrai nebus išvengta.

„Papildomų rūpesčių sukeltų numatyta funkcija, kurios mūsų tarnyba iki šiol nevykdė – registrų priežiūra. Tačiau turinio požiūriu tai nebūtų didelė naujovė, gal tik veiklos kiek padaugėtų“, – svarstė R. Kvietkauskas.

Jis pripažino, kad iki šiol reikiamos priežiūros, kaip laikomasi Kino įstatymo nuostatų, nėra, nes nenumatytos sankcijos už nusižengimus, išskyrus atvejus, kurie užtraukia kur kas griežtesnę baudžiamąją atsakomybę.

R. Kvietkausko tikinimu, nacionalinė filmoteka nebūtų didelis naujadaras, nes panašias funkcijas vykdė kadaise veikusi Lietuvos kino studija. Be to, kaimynėse šalyse kino sektorius tvarkomas labai panašiai, ir filmotekos sudaro galimybę kuo daugiau žiūrovų susipažinti su kino kūriniais, į kurių gamybą ar platinimą investuoja valstybė.

„Šiandien beveik nėra galimybių pažiūrėti filmą, baigusį net ir sėkmingą savo komercinį gyvavimą. Tėra tik bandymai sukurti tokias galimybes. Tokie filmai jau neišeis į komercinį platinimą – didžiųjų kino teatrų salėse nebus rodomi, bet jie galės būti rodomi retrospektyvose, festivaliuose ar net internete“, – aiškino LKC direktorius.

Anot jo, bus sudarytos galimybės parodyti mūsų šalies kūrėjų filmus ir užsienio žiūrovams, nes panašiais pagrindais dirba Lenkijos, Prancūzijos ir kitų Europos Sąjungos šalių institucijos, atsakingos už kino paveldą. Be to, bus galima kurti ir vykdyti įvairias edukacines programas ne tik moksleiviams, bet ir suaugusiesiems.

„Lietuvos kinas turi neišnaudotų kino, videokūrybos eksporto galimybių. Tikiu, kad gavęs papildomų instrumentų LKC išnaudos suteiktas galimybes, ir lietuviškas kinas bus pasitelktas ne tik kultūros diplomatijoje, bet ir kaip ekonominis instrumentas“, – pristatydama naujoves pabrėžė kultūros ministrė.

Arūnas Matelis: „Tik iš žiniasklaidos sužinau, kad yra tokie projektai."/Alinos Ožič nuotrauka
Arūnas Matelis: „Tik iš žiniasklaidos sužinau, kad yra tokie projektai."/Alinos Ožič nuotrauka

Nuomonės neklausė

„Lietuvos žinių“ kalbintas Lietuvos kino sąjungos (LKS) pirmininkas Arūnas Matelis neslėpė nuostabos, kad rengiant naują Kino įstatymo redakciją jos projektas buvo derintas su Teisingumo, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Ūkio, Vidaus reikalų ministerijomis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybomis, Konkurencijos taryba, Europos teisės departamentu, bet buvo pamiršta bene didžiausia, apie 300 kinematografininkų vienijanti organizacija – LKS.

„Tik iš žiniasklaidos sužinau, kad yra tokie projektai. Iki šiol apie rengiamas Kino įstatymo pataisas būdavome informuojami, galėdavome teikti savo pasiūlymus ir pastabas. Dabar, matyt, mūsų nuomonės nebereikia“, – kalbėjo jis.

Anot A. Matelio, kinematografininkai pritaria nacionalinės filmotekos idėjai, tačiau abejonių jiems kelia vienas numatomų įpareigojimų filmų kūrėjams – pateikti jai vieną filmo kopijų. Esą jei bus reikalaujama perduoti brangias, komerciniam demonstravimui skirtas kopijas, kils pavojus, kad nacionalinė filmoteka taps ir komercine struktūra, bandančia iš to uždirbti. O juk filmų rodymas – prodiuserių reikalas, nes būtent jie ieško, kas investuotų į filmus. Juolab kad valstybė nė vieno filmo kūrimo visais 100 proc. neparemia.

„Sutinku, kad vienoje vietoje reikia kaupti tai, ką Lietuva kuria, bet kyla daug klausimų: kam priklausys nuosavybės teisės, kokiomis sąlygomis ir kam filmai bus rodomi. Be to, kaupti galima ne tik filmų kopijas, bet ir išsaugant filmus failų forma. To pakaktų moksliniams tyrinėjimams ar peržiūroms“, – svarstė LKS pirmininkas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"