Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

NATO dislokuos po tarptautinį batalioną Baltijos šalyse 

2016 birželio 13 d. 15:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį paskelbė, kad Aljanso šalys sutars įsteigti po tarptautinį batalioną Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

Lietuvos prezidentės teigimu, šis pareiškimas rodo, kad sąjungininkai supranta Baltijos šalių gynybos poreikius.

„Sutarsime dislokuoti keturis rotuojamus stiprius tarptautinius batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje“, – žurnalistams Briuselyje sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą.

Vieną batalioną paprastai sudaro nuo 500 iki 1 tūkst. karių.

J.Stoltenbergas teigė, kad sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra dalis vadinamosios NATO adaptacijos programos, išaugus Rusijos grėsmei. Pasak jo, sąjungininkai taip pat planuoja Baltijos šalyse dislokuoti karinę techniką ir pagerinti galimybes greitai sustiprinti regione esančias pajėgas, jeigu to reikėtų.

Prezidentė: sąjungininkai mus supranta

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad „poreikis turėti tarptautinį batalioną Lietuvoje įvardintas seniai“ ir jo buvo nuosekliai siekiama, o sprendimas turėtų būti patvirtintas per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje liepos mėnesį.

„NATO generalinio sekretoriaus pareiškimas dėl rotuojamų tarptautinių batalionų Baltijos šalyse ir Lenkijoje rodo, kad sąjungininkai supranta mūsų gynybos poreikius. Tikėtina, kad Varšuvos NATO viršūnių susitikime šis sprendimas bus patvirtintas“, – tvirtino D.Grybauskaitė. Jos pareiškimą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Jungtinių Valstijų ambasadorius prie NATO Douglas Lute žurnalistams sakė, kad planuojami steigti tarptautiniai batalionai bus rotuojami kas pusmetį arba devynis mėnesius.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Tikimės, kad rotacijos apims 365 dienas per metus“, – teigė diplomatas.

Pasak jo, kiekvieno bataliono pagrindą sudarys vienos Aljanso valstybės kariai, o kitos šalys prie jo prisidės mažesniais pajėgumais.

Jungtinių Valstijų dienraštis „The New York Times“ neseniai rašė, kad Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Didžioji Britanija jau pranešė apie planus atsiųsti didžiąją dalį karių šiems kariniams vienetams, tačiau Aljansui kol kas nepavyksta rasti ketvirtos vadovaujančios šalies. Naujienų agentūra „Reuters“ rašė, kad tai gali būti Kanada.

D.Lute teigė, kad artėjančio NATO gynybos ministrų susitikimo metu nebus paskelbtos batalionams vadovausiančios šalys – tai bus padaryta per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje liepos mėnesį.

Atgrasymas ir dialogas

Lietuvos politikai anksčiau yra skelbę, kad Lietuvoje kuriamo bataliono pagrindą sudarys Vokietijos kariai. Berlynas detaliau šios informacijos kol kas nekomentuoja.

NATO teigia, kad papildomi pajėgumai į Rytų Europą siunčiami reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Maskva teigia, kad tai kelia pavojų Rusijos saugumui, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.

J.Stoltenbergas teigė, kad sąjungininkų pajėgos regione neprieštarauja Aljanso ir Maskvos sutartims. Jis pabrėžė, kad papildomai pajėgumai yra „gynybiniai ir proporcingi“.

Generalinis sekretorius taip pat sakė, kad Aljansui svarbu būti ne tik stipriam, bet ir atviram dialogui su Rusija, siekiant išvengti pajėgų susidūrimo įvairiuose regionuose, kur operacijas vykdo tiek NATO, tiek Rusija.

„Kol NATO išlieka stipri, kol mes sugebame atgrasyti ir apginti, mes galime vykdyti politinį dialogą su Rusija“, – sakė J.Stoltenbergas.

Po Krymo aneksijos 2014-aisiais Baltijos šalyse jau buvo sustiprinta oro policijos misija, padidintas karinių pratybų regione skaičius, atidaryti nedideli NATO štabai kiekvienoje Baltijos šalyje.

Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją Jungtinės Valstijos atsiunčia po rotuojamą kuopą karių. Reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainoje kiti sąjungininkai taip pat pradėjo dažniau siųsti savo pajėgas bendroms pratyboms, tačiau tai daro nereguliariai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"