Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Mūsų trumpaamžiškumo paslaptis 

2018 birželio 5 d. 08:40
Lietuvių trumpaamžiškumą ir prastą sveikatą lemia gyvenimo būdas, sveikatos sistema.
Lietuvių trumpaamžiškumą ir prastą sveikatą lemia gyvenimo būdas, sveikatos sistema.
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuviai tikrai nėra specifinė žmonių grupė, kuriai lemta gyventi trumpiau. Tačiau mes – trumpaamžiškumo tarp išsivysčiusių šalių čempionai. Jei pavyktų pakeisti padėtį, skaičiuojant vidutines statistines gyvybės vertes, ekonominis efektas siektų apie 20 šalies metinių BVP.

Kodėl turėdami daugiau nei kitose šalyse gydytojų, dažniau pas juos lankydamiesi, ilgiau gulėdami ligoninėse, esame nesveikesni nei kai kurių kitų išsivysčiusių šalių žmonės ir gyvename vos ne dešimtmečiu trumpiau? Atsakymų ir receptų, kaip pakeisti tokią situaciją, ieškojo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Jos parengta Lietuvos sveikatos būklės ataskaita paskelbta praėjusią savaitę, prieš porą dienų iki Lietuvai pasirašant narystės sutartį su EBPO.

Beje, Lietuva pastaruoju metu sulaukė net trijų autoritetingų pasaulinių organizacijų – Europos Komisijos (EK), Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), o dabar – EBPO diagnozės savo sveikatos sistemai. Nors tyrimai daryti šiek tiek skirtingais pjūviais, jų išvados panašios. Galima sakyti, kad jos – jokia sensacija: daug ką ir patys žinome, net darome šiokią tokią pažangą.

Tačiau, pasak Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos sveikatos sistemos efektyvumas ir tvarumas“ EBPO ataskaitą pristačiusios šios organizacijos Sveikatos departamento vyriausiosios ekonomistės Agnès Couffinhal, lėtas pažangos kelias, kurį Lietuva pasirinko, šiandien nebetinka – reikia sparčiau siekti gerinti žmonių sveikatą.

Pagal išvengiamas mirtis – „lyderiai“

Lietuvos gyventojų prognozuojama gyvenimo trukmė trumpiausia iš 36 EBPO šalių, gyvename vidutiniškai 74,5 metų. Kitur pažangiųjų klubo žmonės vidutiniškai gyvena šešeriais su trupučiu metų ilgiau (80,6 metų), japonai – net devyneriais su puse ilgiau (83,9 metų), ispanų ir šveicarų gyvenimas vidutiniškai trunka 83, italų – 82,6, australų ir islandų 82,5 metų. Ilgiau už mus gyvena ir mūsų artimiausi kaimynai: estai (77,7 metų), lenkai (77,6 metų), latviai (74,6 metų).

Per 45 metus nuo 1970-ųjų savo gyvenimo trukmę pailginome tik ketveriais metais – mažiausiai iš EBPO valstybių. EBPO Sveikatos departamento vadovė Francesca Colombo, susitikusi su Lietuvos žurnalistais EBPO būstinėje Paryžiuje, sakė, kad tai lemia ir lietuvių gyvenimo būdas, ir sveikatos sistema.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – dažniausia mirties priežastis ne tik pas mus. Tačiau EBPO ekspertus stebina, kad nuo jų miršta dažniau ir daug jaunesni nei kitose šalyse žmonės.

Lietuva pirmauja pagal mirčių, kurių galima išvengti, skaičių, mūsų šalyje daug daugiau nei kitur mirčių dėl išorinių priežasčių, savižudybių, kepenų ligų, mūsų šalyje dažnesnė nei daug kur kitur ir tuberkuliozė. „Galite numatyti, su kuo tai susiję“, – pabrėžė EBPO ekspertai. Lietuviai – didžiausi EBPO girtuokliai, vyrai – didžiausi rūkaliai. Tad akivaizdu, kodėl Lietuvoje vyrai gyvena 11 metų trumpiau nei moterys (tai didžiausias atotrūkis tarp lyčių ES ir EBPO). EK ataskaitoje apie Lietuvos sveikatą konstatuojama, kad su svaigalais siejamų mirčių rodiklis Lietuvoje – daugiau nei dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Per pusšimtis ligų grupių susijusios su alkoholio vartojimu, kitos – su tuo susijusios iš dalies. Lietuva – tarp pirmaujančių ES valstybių pagal alkoholinę psichozę, alkoholinę kepenų cirozę.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

EBPO ekspertų vertinimu, Lietuvoje vienas vyresnis nei 15 metų gyventojas 2015 metais vidutiniškai suvartojo 15,2 litro alkoholio. Antroje vietoje pagal alkoholio vartojimą esanti Belgija nuo Lietuvos atsilieka net 2,6 litro, mažiausiai geriama Izraelyje – po 2,6 litro. Vienas statistinis EBPO gyventojas vidutiniškai suvartoja 9 litrus alkoholio.

Alkoholis lemia ir daugiau negalios metų, vadinasi, reikia daugiau sveikatos priežiūros paslaugų, o tai kainuoja visai visuomenei. Apie 80 proc. sveikatos priežiūros lėšų tenka ligoms, kurių galima išvengti, gydyti.

Raimondas Kuodis: "Mūsų šalyje trūksta sveikatos ekonomikos. Ataskaitų ir rekomendacijų daug, deja, trūksta ryžto ką nors daryti."/Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka
Raimondas Kuodis: "Mūsų šalyje trūksta sveikatos ekonomikos. Ataskaitų ir rekomendacijų daug, deja, trūksta ryžto ką nors daryti."/Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Ne visi pajėgūs susimokėti už sveikatą

EBPO ekspertai giria Lietuvą už sveikatos paslaugų prieinamumą. Tačiau atkreipia dėmesį, kad pačių žmonių primokama dalis už sveikatos paslaugas kur kas didesnė nei kitose šalyse. Tad ar visi Lietuvos žmonės pajėgūs mokėti už sveikatos priežiūrą?

„Jei Lietuva nori sumažinti skurdo, reikia peržiūrėti sveikatos sistemą, nes ji kartais būna skurdo priežastis“, – konferencijoje Seime pristatydamas Lietuvos sveikatos būklės ataskaitą sakė PSO Europos regiono biuro ekspertas Tamás Evetovitsas. PSO konstatuoja, kad nelygybė gaunant sveikatos paslaugas po ekonomikos krizės labai smarkiai išaugo. Odontologo, kita sveikatos priežiūra ne visiems prieinama. 66 proc. asmenų, kurie susiduria su nepakeliamomis sveikatos išlaidomis, yra vyresnio amžiaus. PSO pataria skurdesniems žmonėms taikyti lengvatas.

Lietuvoje apie 30 proc. mokėjimų už sveikatos paslaugas – iš asmens lėšų, nors kitose šalyse tai siekia iki 15 proc. ir mažiau. Didžiausią savo lėšomis dengiamų išlaidų dalį sudaro vaistai. Apklausos rodo, kad mažiausiai penktadalis apsilankiusiųjų sveikatos įstaigoje duoda kyšius (šis rodiklis per pastaruosius kelerius metus sumažėjo apie 9 proc.).

Nors mūsų šalyje žmonės į gydytojus kreipiasi netgi 20 proc. dažniau nei vidutinis statistinis EBPO gyventojas, vis dėlto įvairūs duomenys rodo, kad daugiau galimybių gydytis turi daugiau pajamų gaunantys žmonės, ir atotrūkis tarp turtingųjų bei kitų piliečių didesnis nei kitose šalyse.

Didžiulę socialinę prarają įrodo ir sveikatos skirtumai tarp regionų. Lietuvos higienos instituto skelbiamais duomenimis, Vilniaus, Kauno, Vakarų Lietuvos žmonių sveikata ir gyvenimo trukmė – jau beveik kaip daugumos europiečių, tačiau mažesnių regionų gyventojai – lyg iš kitos valstybės. Pavyzdžiui, Kauno ir Klaipėdos rajonuose žmonės gyvena 77,2 metus, o Šalčininkų rajone – 70 metų.

Prarastų gyvenimo metų Lietuvos rodiklis (jis nustatomas skaičiuojant, kiek metų žmogus gyveno trumpiau už vidutinę gyvenimo trukmę) – 10,6 tūkst. gyvybių 100 tūkst. gyventojų, bet Šalčininkų rajone – net 17 tūkst., o Kauno mieste ir rajone nesiekia nė 8 tūkstančių.

Ne veltui sakoma, kad skurdas – ligų motina. Sėkmingiau spręsdami socialines problemas, taptume ne tik solidaresnė, bet ir sveikesnė visuomenė.

Užmojais lenkiame turtingiausias šalis

Žinoma, sveikatai turi įtakos ir valstybės šiai sistemai skiriami pinigai. EBPO ekspertai giria Lietuvą sukūrus finansiškai stabilią sveikatos apsaugos sistemą.

Vis dėlto, kaip konferencijoje atkreipė dėmesį Mykolo Romerio universiteto profesorė, Sveikatos tyrimų laboratorijos vadovė dr. Danguolė Jankauskienė, bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui nuo Europos vidurkio atsilieka 25 proc., o sveikatos priežiūros išlaidos sudaro tik pusę to, ką gauna vienas statistinis europietis. O juk gydymo priemones, vaistus perkame tomis pačiomis kainomis kaip kitur. Tad vien efektyvindami sistemą neišsiversime – reikia ir daugiau pinigų, ir efektyvumo.

Nors bendros sveikatos priežiūros išlaidos per 10 pastarųjų metų padidėjo nuo 5,6 iki 6,5 proc. BVP (2015 m.), šis rodiklis – šeštas nuo galo ES. EBPO šalys sveikatai vidutiniškai skiria 15 proc. viešųjų lėšų. Lietuva ne tokia dosni.

Agnès Couffinhal: "Lietuvoje vis dar viskas nuleidžiama iš viršaus, o reikia daugiau bendrauti su žmonėmis aiškinantis, kaip būtų galima gerinti sistemą.“/youtube.com nuotrauka
Agnès Couffinhal: "Lietuvoje vis dar viskas nuleidžiama iš viršaus, o reikia daugiau bendrauti su žmonėmis aiškinantis, kaip būtų galima gerinti sistemą.“/youtube.com nuotrauka

Vis dėlto EBPO ekspertai konstatavo, kad Lietuvos sveikatos apsaugai skiriami ištekliai, skaičiuojant vienam gyventojui, yra tik kiek žemiau organizacijos šalių vidurkio: skiriama nedaug, bet žinant bendrą ekonomikos lygį nėra ir labai mažai.

Atlikta nemažai tyrimų, kurie patvirtino: netgi jei leisime daugiau pinigų, bet neracionaliai, situacija nepasikeis. O mes gerokai skiriamės nuo kitų šalių pagal tai, kaip naudojame lėšas. Pavyzdžiui, turime kur kas mažiau nei kitur slaugytojų, tačiau kur kas daugiau gydytojų. Nereikia būti ekonomistu, kad suprastum, kiek skiriasi gydytojo ir slaugytojo parengimo kaina ir algos. Tačiau pas mus gydytojai dirba tą darbą, kurį kitur atlieka slaugytojai, nes tam pakanka ir šių kvalifikacijos.

Nors esame vieni šykščiausių sveikatos apsaugai, lovų ligoninėse rodikliais mus lenkia tik kelios labai turtingos šalys – Japonija, Vokietija, Austrija. Lovų užimtumas ligoninėse ,mažesnis nei EBPO vidurkis, o dalis hospitalizuotų asmenų galėjo būti gydomi ne stacionare. Lovų per 15 metų sumažinome 27 proc., tačiau latviai – 54 proc., estai – 42 procentais.

Dėl kiekvieno pasiūlymo optimizuoti ligoninių tinklą kyla didžiuliai protestai. Tačiau EBPO ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos ligoninėse teikiama per mažai sudėtingų paslaugų, pavyzdžiui, 22 šalies ligoninėse atliekama mažiau nei viena operacija per dieną. Valstybės kontrolė neseniai atskleidė ir itin neracionalų medicinos technikos naudojimą.

Lietuvoje daugiau nei kitur išleidžiama vaistams. EBPO šalyse tai sudaro apie 40 proc. visų sveikatos paslaugų išlaidų, o Lietuvoje – net 68 procentus.

Reformų kryptis – teisinga, tempas – ne

Oficiali statistika liudija, kad Lietuvoje viskas tik geryn: mes – sparčiausiai auganti ekonomika EBPO skaičiuojant BVP vienam žmogui, tačiau organizacijos ekspertai pažymi, kad auganti gerovė tik didina atskirtį. Penktadalis Lietuvos gyventojų patiria skurdą arba socialinę atskirtį, ir tai vienas aukščiausių rodiklių EBPO. Tad nenuostabu, kad tokia didelė dalis visuomenės emigruoja ieškodama sotesnių ir teisingesnių naujų namų. O mažėjant darbingo amžiaus gyventojų, mažėja ir ištekliai socialinėms išmokoms, pensijoms.

Demografines problemas galėtume bent kiek sušvelninti gerindami mūsų žmonių sveikatos būklę. Žvelgiant vien į plikus statistikos skaičius tik iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, kad jei anksti mirštame, taupome išmokas pensijoms, o kuo ilgiau gyvename, tuo didesnė našta tenka socialinei sistemai. Teisybės čia yra, tačiau, kaip pabrėžia EBPO ekspertai, lietuviai daugiau nei kitur EBPO šalyse miršta dėl išvengiamų mirčių, būdami darbingo amžiaus.

„Jei pavyktų pakeisti situaciją, skaičiuojant vidutines statistines gyvybės vertes, ekonominis efektas siektų apie 20 šalies metinių BVP. Tai neišnaudotos galimybės“, – pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, apgailestaudamas, kad politikai nemąsto tokiomis kategorijomis – Lietuvoje trūksta sveikatos ekonomikos. Anot R. Kuodžio, ataskaitų ir rekomendacijų daug, deja, trūksta ryžto ką nors daryti net matant demografines prognozes.

Tiesa, tarptautiniai ekspertai Lietuvą santūriai giria: einama teisingu keliu. Lietuvos sveikatos strategija sutampa ir su EBPO, ir su EK ar PSO patarimais.

Kaip rodo EK ataskaita, beveik 40 proc. visos ligų naštos, slegiančios lietuvius, galėtų būti priskirta su elgsena susijusios rizikos veiksniams – rūkymui, alkoholio vartojimui, nesveikai mitybai ir fiziniam neaktyvumui. Tad priimtos priemonės prieš alkoholio vartojimą, nors ir susilaukusios protestų, yra tinkamos ir rekomenduotos būtent EBPO ar PSO.

Nereceptinių vaistų naudojimas Lietuvoje taip pat daug didesnis nei vidutiniškai ES, o receptinių – mažesnis. Tai leidžia manyti, kad žmonės eina į vaistines, susimoka už ne medicinos produktus. Tad tarptautinės organizacijos sveikina bandymus tai minimalizuoti.

Vienam Lietuvos gyventojui tenkanti BVP dalis nuo Europos vidurkio atsilieka 25 proc., o sveikatos priežiūros išlaidos - net 50 procentų.
Vienam Lietuvos gyventojui tenkanti BVP dalis nuo Europos vidurkio atsilieka 25 proc., o sveikatos priežiūros išlaidos - net 50 procentų.

Tačiau, pasak EBPO ekonomistės A. Couffinhal, Lietuvai reikėtų spartesnių reformų. „Lietuva pasirinkusi lėto, bet stabilaus proceso kryptį. Tačiau dabar reikėtų pereiti prie aktyvesnio proceso, labiau pasispausti, nes pasiekėte ne tiek, kiek galėtumėte. Be to, permainos daromos siekiant viską kontroliuoti, o reikia daugiau bendrauti su žmonėmis aiškinantis, kaip būtų galima gerinti sistemą, įtraukti visuomenę, nevyriausybines organizacijas. Lietuvoje vis dar veikiama pagal sistemą, kur viskas nuleidžiama iš viršaus“, – konferencijoje Seime atkreipė dėmesį A. Couffinhal.

Be to, nors priemonės geros, retai vertinama, kokį poveikį kuri padarė. Alkoholio pabranginimas ir kiti suvaržymai, regis, duoda rezultatą: praėjusią savaitę Lietuvos statistikos departamento paskelbtais duomenimis, vartojimas pernai, palyginti su 2016 metais, sumažėjo 0,9 litro ir dabar siekia 12,3 litro kiekvienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui. Žinoma, reikėtų įvertinti ir nelegalaus alkoholio mastą. Prieš keletą metų efektą mažinant rūkymą davė ir rūkalų akcizo padidinimas.

Tarptautinės organizacijos pataria daugiau investuoti į kovą su rizikos veiksniais, į ligų prevenciją, psichikos sveikatą, nes mūsų sveikatos sistema, skirtingai nei daugelyje kitų šalių, remontuoja, kas sugedę, bet mažai daro, kad nesugestų.

Asmenų, nurodančių, kad jų sveikata gera, dalis Lietuvoje yra mažiausia visoje ES – 43 proc. (ES vidurkis – 67 proc.). Gyvename šešeriais su trupučiu metų trumpiau nei vidutiniškai EBPO šalyse. Negali būti, kad mes kitokie. Kaip išanalizavo autoritetingų tarptautinių organizacijų ekspertai, tai neturi nieko bendra su trumpaamžiškumo genu. Visų pirma turime nepaneigti akivaizdaus fakto – mus marina žalingi įpročiai, nesveika gyvensena, socialinės problemos, atotrūkis tarp mokių ir nemokių sveikatos sistemos pacientų. Tačiau viskas pataisoma. Jei taisoma.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"