Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Mokslininkų algų didinimas – tarsi miražas 

2017 kovo 7 d. 11:30
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rytoj Vyriausybės posėdyje ketinama pritarti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pernai parengtoms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, pagal kurias numatoma didinti algas mokslininkams. Tuo pat metu Seime brandinama mintis jų darbo užmokestį reglamentuoti kitu įstatymu.

Politikai jau nuo praėjusių metų rengiasi didinti mokslininkams atlyginimus. Šie primena, kad panaši iniciatyva buvo keliama prieš beveik dešimtmetį, bet mokslininkų algos taip ir liko vienos mažiausių šalyje.

Atkurs profesijos prestižą

Pernai vasarą ŠMM, o rugsėjį ir 38 ankstesnės kadencijos Seimo nariai inicijavo Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Jose numatoma, kad valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų darbo apmokėjimo sąlygos būtų reglamentuojamos ne Vyriausybės nutarimu tvirtinamame apraše, o pačiame Mokslo ir studijų įstatyme, nustatant tarnybinių atlyginimų koeficientus. Taip pat pasiūlyta nubrėžti apatinę algų ribą. Pagal Vyriausybės svarstomą projektą, ji visiems mokslininkams turėtų būti vienoda – 703,4 euro. Todėl mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinė atlyginimų riba didėtų 50 proc., vyresniųjų mokslo darbuotojų – 27 proc., o mokslinių sekretorių – 8 procentais.

Kaip numato mokslo institutų apmokėjimo tvarka, viršutinė mokslo darbuotojų pareiginio atlyginimo riba – 859,1 euro, o vyresniųjų mokslo darbuotojų – iki 1128,9 euro už etatą. Atsižvelgiant į tai, kokios yra institucijos finansinės galimybės, mokslininkams gali būti mokama iki 300 proc. pareiginės algos.

Viktorija Šeina-Vasiliauskienė: „Būta ne vieno pasiūlymo didinti mokslininkų atlyginimus. Tačiau tam reikia realių lėšų, o jų skirti vengiama.“

ŠMM pabrėžia, kad didinant darbo užmokestį bus galima atkurti mokslininko ir aukštosios mokyklos dėstytojo profesijos prestižą, sudominti jaunimą mokslininko ar tyrėjo profesija. „Įstatymo projektui įgyvendinti šiemet skirta 3,1 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Šios lėšos įskaičiuotos į mokslo bei studijų institucijų asignavimus“, – pabrėžė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Gaidžio ašaros

Praėjusiais metais Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analitikai atliko jaunų dėstytojų bei tyrėjų atlyginimų ir etatų analizę. Paaiškėjo, kad mokslo tyrėjų vidutinė alga (neatskaičius mokesčių) 2015 metų spalį siekė nuo 568 iki 1809 eurų. Jaunesnieji mokslo darbuotojai, turintys vidutiniškai 0,61 etato, gavo 568 eurų (neatskaičius mokesčių), mokslo darbuotojai (už 0,81 etato) – 849 eurų, vyresnieji mokslo darbuotojai (už 0,9 etato) – 1207 eurų, o vyriausieji mokslo darbuotojai (už 0,93 etato) – 1809 eurų atlygį.

Centro analitikų skaičiavimais, mokslinių tyrimų institutų, universitetų ir kolegijų 25–29 metų tyrėjai bei dėstytojai uždirbo vidutiniškai 513 eurų, o 30–34 metų tyrėjai ir dėstytojai – vidutiniškai 678 eurus.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Mokslinius tyrimus atliekančių mokslo ir studijų institucijų darbuotojų algos nebuvo keliamos nuo 2008-ųjų. „Šiemet valstybei skyrus 3 mln. eurų papildomų asignavimų, mokslininkų atlyginimai padidinti maždaug 10 procentų. Tačiau jie vis dar labai menki, o skirti daugiau lėšų nenumatoma“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė.

Vis dar vien pažadai

Pasak V. Šeinos-Vasiliauskienės, būta ne vieno pasiūlymo didinti mokslininkams algas. Tačiau tam reikia realių lėšų, o jų ieškoti vengiama. „Institutai neturi iš ko mokėti didesnių atlyginimų“, – pabrėžė mokslininkė. Ji atkreipė dėmesį, kad neseniai paskelbtame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta, jog mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai bus didinami tik 2018 metų antrąjį ketvirtį.

Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys profesorius Bronislovas Kiaulakys „Lietuvos žinioms“ priminė, kad pagal 2008-aisiais patvirtintą Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009–2011 metų programą mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimai iki 2011-ųjų turėjo būti keliami po 20 proc. kasmet. Tad 2011 metais mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestis, palyginant su 2008 metais, turėjo būti beveik 70 proc. didesnis. Tačiau prasidėjusi ekonomikos krizė sugriovė šiuos planus. „Mokslo finansavimas buvo drastiškai sumažintas. Net žymiausi mokslininkai dažnai dirba ne visu etatu, nes nėra pinigų jų darbui įvertinti visu etatu“, – pažymėjo profesorius.

Aptarimo objektas

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas Eugenijus Jovaiša pripažino, kad dabartinė padėtis netenkina ne tik mokslininkų. Parlamentinio ŠMK vadovo nuomone, maži atlyginimai nemotyvuoja jaunų ir gabių mokslininkų likti Lietuvoje. Todėl dabar tariamasi, kaip pagerinti padėtį. Tačiau kol kas esą neaišku, ar tai bus daroma keičiant Mokslo ir studijų įstatymą. „Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo apmokėjimo sąlygos negali būti tvirtinamos įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, tik – įstatymais. Dabar jau abejojama, ar tokios nuostatos turėtų atsirasti Mokslo ir studijų įstatyme. Svarstoma galimybė mokslininkų darbo apmokėjimo tvarką įteisinti Biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo įstatymu. Būtent jo pataisos yra rengiamos“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino E. Jovaiša.

Anot ŠMK pirmininko, mokslininkų darbo apmokėjimo sąlygas įtraukus į Biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo įstatymą, valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslininkų algos turėtų didėti.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"