Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Ministerijos taikinys – skubios pagalbos skyriai 

2018 rugpjūčio 29 d. 08:46
Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujama Aurelijaus Verygos, nesustoja - užsimojo "pertvarkyti" ligoninėse veikiančius priėmimo-skubios pagalbos skyrius. /
Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujama Aurelijaus Verygos, nesustoja - užsimojo "pertvarkyti" ligoninėse veikiančius priėmimo-skubios pagalbos skyrius. /
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sumanytos dar vienos pertvarkos turėtų gal net perpus sumažėti priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Tačiau, kaip kalbama, atsiras skubios pagalbos kabinetai, kurių veiklą prižiūrės įkurtas naujas Skubios medicinos pagalbos koordinavimo centras.

Centralizavus skubios pagalbos skyrių (SPS) teikiamą pagalbą pacientams neva bus užtikrinamos kokybiškesnės paslaugos. Tuo abejojantys šalies ligoninių atstovai nuogąstauja, kad taip bus žengtas dar vienas žingsnis rajoninių ligoninių uždarymo ar jų virsmo slaugos namais link.

Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujama Aurelijaus Verygos, nesustoja – užsimojo „pertvarkyti“ ligoninėse veikiančius priėmimo-skubios pagalbos skyrius.

Skubios medicinos pagalbos skyrių per daug?

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, praėjusiais metais SPS paslaugas, finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, teikė 61 ligoninė. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų pernai teko 2,3 SPS, nors kitose šalyse šių padalinių ligoninėse buvo kur kas mažiau: nuo 0,33 (Anglijoje) iki 1,24 (Belgijoje) 100 tūkst. žmonių.

Be to, kaip pažymi VLK, Lietuvoje pastaraisiais metais daugėja SPS suteiktų paslaugų. Praėjusiais metais gyventojai jų gavo beveik 280 tūkst., o prieš ketverius metus – tik 150 tūkstančių.

Todėl SAM buvo sumanytas Skubios medicinos pagalbos kokybės ir prieinamumo gerinimo 2018–2025 metų veiksmų planas. Jame numatoma, kaip turėtų būti pertvarkoma SPS sistema.

SAM Sveikatos strateginės plėtros skyriaus ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog šiuo planu siekiama gerinti skubios medicinos pagalbos paslaugų organizavimą ir valdymą, racionaliai paskirstyti pacientų srautus.

Esant nedideliems sveikatos sutrikimams skubi medicinos pagalba būtų teikiama arti gyvenamosios vietos, sudėtingais atvejais – daugiaprofilinių ligoninių SPS. Tam ketinama įdiegti skubios medicinos pagalbos paslaugų organizavimo, teikimo ir valdymo modelį, kuris apimtų Skubios medicinos pagalbos koordinavimo centrą, skubios pagalbos skyrius ir skubios pagalbos kabinetus. Tiesa, Lietuvoje jie dar tik bus kuriami.

Tiesus kelias į uždarymą

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Kalbos, kad SPS skyrių Lietuvos gydymo įstaigose yra per daug, taip pat SAM planai pertvarkyti jų tinklą vėl sukėlė nerimą šalies rajonų ligoninių medikams.

Šakių rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis „Lietuvos žinioms“ vakar rėžė tiesiai: tai – tiesiausiais kelias į rajonų ligoninių uždarymą. „Sunku įsivaizduoti, kaip be SPS galėtų gyvuoti kokia nors gydymo įstaiga. Na, nebent ji būtų paversta slaugos ligonine. Tačiau ar kas nors galvoja apie pacientų interesus?“ – retoriškai klausė A. Klimaitis.

Algirdas Klimaitis: "Jei ligoninėse neliks priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, nebeliks ir ligoninių." "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Algirdas Klimaitis: "Jei ligoninėse neliks priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, nebeliks ir ligoninių." "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

SAM paskelbė, kad skubios medicinos pagalbos kokybės ir prieinamumo gerinimo iki 2025 metų veiksmų planą rengė specialiai šiam tikslui sudaryta Ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyrių tinklo ir infrastruktūros modernizavimo darbo grupė. Jos veikloje dalyvavo ir Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos atstovai. Tačiau šios organizacijos valdybos pirmininkas Vygantas Sudaris „Lietuvos žinioms“ tvirtino, jog realiai į jų pastabas neatsižvelgta. „Nerimaujame dėl rajonų ligoninių likimo, jei iš tiesų bus pripažinta, kad SPS joms nebereikalingi. Juk ligoninėse privalo būti šie skyriai, kaip ir vidaus ligų ar vaikų ligų skyriai. Jeigu uždaromi tie skyriai, rajonų ligoninėms atkrinta prievolė turėti ir SPS, nes lieka tik slauga bei konsultacinė poliklinika. Tačiau tokiu atveju tampa neaišku, kur turės kreiptis ligoniai naktimis ar švenčių dienomis, kai nedirba pirminės sveikatos priežiūros centrai, šeimos gydytojai“, – aiškino V. Sudaris. Be to, anot jo, jei visi pacientai bus vežami į regionų ligoninėse veikiančius SPS, kas pasakys, kaip žmonėms reikės grįžti namo į savo rajonus. Ypač naktimis, kai joks viešasis transportas nevažinėja.

Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos valdybos pirmininkas pabrėžė, kad šalies gydymo įstaigų pertvarka brandinama nepasitarus su šių įstaigų atstovais, neapsvarsčius pertvarkos su visuomene ir net nepateikus konkrečių jos metmenų, taip pat gerai nežinant, kokio galutinio rezultato norima pasiekti.

Asta Kubilienė: "Kiek iš viso reikės neseniai pradėtų rengti skubios medicinos pagalbos gydytojų, paaiškės baigus šių skyrių pertvarką."
Asta Kubilienė: "Kiek iš viso reikės neseniai pradėtų rengti skubios medicinos pagalbos gydytojų, paaiškės baigus šių skyrių pertvarką."

Pertvarka būtina, bet...

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Astos Kubilienės teigimu, iki šiol SPS paslaugas Lietuvoje teikė įvairios profesinės kvalifikacijos medikai – šeimos, vidaus ligų gydytojai, slaugytojai, paramedikai. Pritaikius naują modelį SPS dirbs specialiai šiam darbui pradėti rengti skubios medicinos pagalbos gydytojai. „Pirmieji skubios medicinos gydytojai pradėjo darbuotis jau šiemet, todėl SPS pertvarka būtina“, – sakė parlamentarė. Tiesa, kol kas parengti vos aštuoni tokie specialistai. Kiek jų reikės iš viso, paaiškės tik baigus SPS pertvarką.

Parlamentarė, be kita ko, pripažino, kad kai kurias rajonų ligonines pertvarkius į slaugos įstaigas jose iš tiesų nebeliktų SPS.

Juozas Olekas: "Tai, kad kai kuriose ligoninėse nėra skubios medicinos pagalbos gydytojų, neturėtų tapti dingstimi iš viso uždaryti skubios pagalbos skyrius."
Juozas Olekas: "Tai, kad kai kuriose ligoninėse nėra skubios medicinos pagalbos gydytojų, neturėtų tapti dingstimi iš viso uždaryti skubios pagalbos skyrius."

Buvusio sveikatos apsaugos ministro socialdemokrato Juozo Oleko nuomone, patobulinti SPS sistemą galbūt ir reikėtų. Tačiau tai, kad kai kurių ligoninių SPS nėra skubios medicinos pagalbos gydytojų, neturėtų tapti dingstimi iš viso uždaryti tokius skyrius, juolab pagal tai spręsti ir dėl visos ligoninės išlikimo. Parlamentaro įsitikinimu, nedidelės gydymo įstaigos irgi turi teisę egzistuoti, net jei skubios pagalbos paslaugos jose teikiamos tik dieną, o po darbo valandų pacientai vežami į didesnę ligoninę, kurioje SPS veikia visą parą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"