Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Minimas lietuvių kalbos valstybinio statuso atkūrimo 30-metis 

2018 lapkričio 19 d. 07:43
Ilgiausias lietuviškas žodis./
Ilgiausias lietuviškas žodis./
wikipedia.org nuotrauka

Seime pirmadienį bus paminėtas lietuvių kalbos valstybinio statuso atkūrimo 30-metis.

Prieš 30 metų, 1988 metų lapkričio 18 dieną, Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometinė sovietinė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse.

Šiaip progai paminėti Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) rengia konferenciją, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Pranešimuose bus aptariama valstybinės kalbos politikos praeitis, dabartis ir ateities perspektyvos, kalbos politika Europos ir Lietuvos skaitmeninėje darbotvarkėje, kiti aktualūs klausimai.

Pranešimus skaitys Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė profesorė Danguolė Mikulėnienė, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros profesorė, buvusi VLKK vadovė profesorė Irena Smetonienė, buvusi VLKK vadovė docentė Daiva Vaišnienė, dabartinis komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir kiti.

Lietuvių kalba valstybine pirmą kartą pripažinta 1922 metais. Steigiamasis Seimas šią nuostatą įrašė į Lietuvos Konstituciją, ji buvo pakartota 1928, 1938 metų Lietuvos Konstitucijose.

Sovietų okupacijos metu valstybinės kalbos samprata buvo panaikinta, vykdyta planinga rusinimo politika. Sovietų valdžia stengėsi lietuvių kalbą išstumti iš oficialaus valstybės gyvenimo, įstaigose, įmonėse, mokyklose įtvirtinti rusų kalbą ir dvikalbystę.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teisiškai šį lietuvių kalbos statusą įtvirtino 1990 metų Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, o galutinai nustatė dabar galiojanti 1992 metų Konstitucija.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"