Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Maršalkos vizitas padvelkė santykių pavasariu 

2017 rugsėjo 27 d. 08:00
Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis Vilniuje lankėsi Lietuvos Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio kvietimu.
Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis Vilniuje lankėsi Lietuvos Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio kvietimu.
Seimo kanceliarijos (Olgos Posaškovos) nuotrauka

Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis Vilniuje perdavė žinią apie kaimynės valstybės nusiteikimą gerinti dvišalius santykius. Kai kurie Lietuvos politikai viliasi, kad bendradarbiavimas darysis intensyvesnis ir primins prieš įšalą išgyventą romantiškąjį etapą.

Pastaraisiais metais Lietuvos ir Lenkijos santykiai nebuvo patys šilčiausi. Tačiau randasi vis daugiau pozityvių ženklų, kad padėtis gali keistis į gera. Tai patvirtino ir Lenkijos Seimo maršalkos M. Kuchcinskio vizitas į mūsų šalį.

Jungia bendra istorija

M. Kuchcinskis pažymėjo atvykęs į Lietuvą ypatinga proga – prieš 630 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila ir jo tauta priėmė krikštą pagal Romos katalikų apeigas ir tapo krikščioniškosios bendrijos nariais. Pasak Lenkijos Seimo maršalkos, 1387 metų įvykis yra reikšmingas, istorinės jo pasekmės suformavo didelės dalies Vidurio ir Rytų Europos likimą, o Vilnius, palaikęs tvirtus ryšius su Krokuva, pradėjo plėsti savo įtaką visame regione ir pretenduoti į vienos svarbiausių sostinių Europoje titulą.

Jis atkreipė dėmesį į tris lietuviams ir lenkams svarbius simbolius: Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui perduotą Trakų Dievo Motinos atvaizdą, stiprų valdovą, Jogailaičių dinastijos, kuriai valdant Lenkija išgyveno aukso amžių, pradininką karalių Jogailą bei bendrą mūsų šalių istoriją įprasminantį Lietuvos globėją šventąjį Kazimierą.

Česlavas Okinčicas: „Žiūrint į mūsų geopolitinę situaciją, įvykius, toks vizitas, galimybė kreiptis į Seimo narius ir priminti bendrą didžią istoriją yra labai svarbu.“

„Sprendimai, kurie buvo priimami Vilniuje ir Krokuvoje XIV amžiaus pabaigoje, visiems laikams pakeitė lenkų ir lietuvių likimą. Taip pat ano meto ir šiandienos mūsų kaimynų, visų Vidurio ir Rytų Europos gyventojų, kurie skyrėsi savo tikėjimu, kultūra, kalba ir papročiais, bet juos jungė bendra valstybė, politinė tvarka, teisės, laisvės, tolerancija ir abipusė pagarba“, – aiškino M. Kuchcinskis.

Jis priminė, kad lėktuvo katastrofoje žuvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis buvo apibrėžęs mūsų valstybių bendradarbiavimo principus šiandienos pasaulyje. Pirmas – interesų gynimas Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, nes mūsų šalys susiduria su tokiais pačiais pavojais. Antras – bendradarbiavimas demokratijos ir lygybės labui. Taip pat, M. Kuchcinskio teigimu, svarbus solidarumas tarp valstybių, regioninis bendradarbiavimas.

Prašo drąsos ir palankumo

M. Kuchcinskis akcentavo būtinybę užtikrinti mūsų šalyje gyvenančios lenkų tautinės mažumos teises. „Stovėdamas prieš jus Lietuvos parlamente kaip Lenkijos Seimo pirmininkas, norėčiau prašyti Seimo narių, kad priimdami sprendimą dėl lenkų kilmės Lietuvos Respublikos piliečių atsižvelgtumėte į jų reikalavimus ir jūsų bendrus interesus, taip pat ir geopolitinius“, – kalbėjo jis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Maršalka teigė, kad praeities ir ateities vardan kreipiasi prašydamas drąsos, geros valios ir palankumo priimant atitinkamus sprendimus mūsų šalies Seime. „Norime kalbėtis ir kartu rasti sprendimą, rasti visokeriopos plėtros galimybių tiek lenkų mažumai Lietuvoje, tiek lietuvių Lenkijoje, kad būtų taikomi ne tik ES standartai. Manau, kad reikėtų mūsų tautiečius, esančius tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, traktuoti kaip pagrindą, kuris sieja abi tautas. Tai būtų uola, kurios pagrindu galėtume prisiminti mūsų bendrą 500 metų praeitį, ir taip ji padėtų lengviau pažvelgti į tai, kas mūsų laukia ateityje“, – sakė Lenkijos Seimo vadovas.

Taip pat M. Kuchcinskis pabrėžė būtinybę stiprinti dvišalį parlamentinį bendradarbiavimą, atnaujinti Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinės asamblėjos susitikimus. „Bendradarbiaujant mūsų šalims svarbų vaidmenį turėtų atlikti Lenkijos ir Lietuvos Seimai, pasitelkdami didžią praeitį ir žvelgdami į visos Europos ateitį. Turime bendrų uždavinių, kurių negalime atsisakyti. Kalbu, kad reikia iš naujo atkurti, stiprinti mūsų parlamentinį bendradarbiavimą“, – dėstė jis.

Savo kalbą Seime M. Kuchcinskis baigė cituodamas kelias eilutes iš Lietuvos himno. „Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina, ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi. Tegyvuoja Lietuva, tegyvuoja Lenkija“, – sakė Lenkijos Seimo maršalka, o jo kalbą parlamentarai atsistoję palydėjo ovacijomis.

Atvažiavo su gera žinia

Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis, kurio kvietimu Vilniuje apsilankė M. Kuchcinskis, sakė, kad dvišaliame susitikime su Lenkijos Seimo maršalka aptarė svarbiausius mūsų valstybėms saugumo ir energetikos klausimus. „Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių, susiduriame su panašiomis grėsmėmis saugumui, esame suinteresuoti kartu dirbti gynybos ir saugumo srityse, koordinuoti veiksmus NATO ir ES“, – kalbėjo jis.

Seimo vicepirmininkui Gediminui Kirkilui M. Kuchcinskio kalba padarė labai gerą įspūdį. Esą ji parodė, kad Lenkija yra linkusi atšildyti santykius, kurie per keletą pastarųjų metų dėl įvairių priežasčių atšalo. Politikas išskyrė tai, kad savo kalboje Lenkijos Seimo maršalka akcentavo istorinius, kultūrinius ir religinius dalykus, kurie vienija mūsų tautas.

„Mūsų istorija su Lenkija yra tokia sudėtinga, kad gali remtis gerais arba blogais pavyzdžiais. Pats pasirinkimas rodo, kad šiuo atveju linkstama į teigiamus pavyzdžius, kai Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė rodė net pavyzdį Europai. Drįsčiau teigti, kad tam tikra prasme ji ir buvo ES prototipas, nes susijungė savanoriškai ir viena pirmųjų sukūrė Konstituciją. Kuo remiesi, taip ir galvoji. Man atrodo, kad Lenkijos Seimo maršalka atvažiavo su gera žinia“, – įsitikinęs G. Kirkilas.

Kad dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai gerėtų, jo nuomone, reikia kuo daugiau panašių vizitų. Kaip planuojama, jų numatoma nemažai. G. Kirkilas minėjo, kad sekmadienį į Lietuvą atvyks Lenkijos Seimo ir Senato Europos reikalų komiteto vadovai, laukiama ir kitų šios šalies politikų. „Atsirado daug dvišalių vizitų. Dabar mūsų bendradarbiavimas tampa intensyvesnis, sakyčiau, panašiai kaip vadinamaisiais romantiškais laikais“, – dėstė jis.

G. Kirkilas vylėsi, kad Seimas netruks išspręsti daugybę metų iš vietos nejudantį klausimą dėl galimybės asmens dokumentuose vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis. Šiuo metu parlamente svarstomi keli projektai, ar leisti pase rašyti raides w, q ir x, kurių nėra lietuviškame raidyne. „Manau, kad vadinamąjį vardų ir pavardžių įstatymą tikrai priimsime. Matyt, jį dar kartą nagrinės Konstitucinis Teismas, kuris jau yra išreiškęs savo poziciją. Man atrodo, kad galbūt spalio mėnesį šis įstatymas bus priimtas“, – teigė jis.

Pasisako už dialogą

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis išskyrė M. Kuchcinskio raginimą gerinti Lietuvos ir Lenkijos parlamentų santykius, kurie pastaruoju metu buvo įšaldyti. „Tai – teigiamas dalykas. Juolab kad tie santykiai buvo įšaldyti ne mūsų iniciatyva. Ne kartą mūsų komitetai, dvišalės parlamentinės asamblėjos politikai kreipdavosi, bet nesulaukdavo atsakymo. Tai, jog svečias kreipėsi į Seimą, kad būtų gerbiama lenkų tautinė bendrija, manau, yra teisinga. Lygiai taip pat jis pasakė, kad turi būti gerbiama ir lietuvių tautinė bendrija Lenkijoje“, – įvertino parlamentaras.

Česlavas Okinčicas: „Žiūrint į mūsų geopolitinę situaciją, įvykius, toks vizitas, galimybė kreiptis į Seimo narius ir priminti bendrą didžią istoriją yra labai svarbu.“ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Česlavas Okinčicas: „Žiūrint į mūsų geopolitinę situaciją, įvykius, toks vizitas, galimybė kreiptis į Seimo narius ir priminti bendrą didžią istoriją yra labai svarbu.“ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

A. Ažubalis nesiėmė spręsti, ar po neseniai vykusio premjero Sauliaus Skvernelio vizito Varšuvoje, M. Kuchcinskio apsilankymo Vilniuje jau galima kalbėti apie dvišalių santykių atšilimą. „Visada pasisakiau už dialogą, glaudžius santykius, kurie nebūtų paremti išankstinėmis sąlygomis. Jeigu tai įvyktų ir įvyktų ne Lietuvos interesų sąskaita, būčiau už. Kiekvienas sveiko proto žmogus būtų už tai. Kaip galima norėti su kaimynais blogai gyventi?“ – sakė jis.

Politika keičiasi

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Česlavo Okinčico teigimu, Lenkijos Seimo maršalkos vizitas Vilniuje yra labai svarbus. Jis priminė, kad paskutinis aukšto rango kaimynės šalies politikas, sakęs kalbą mūsų Seime, buvo prieš septynerius metus lėktuvo katastrofoje žuvęs Lenkijos prezidentas L. Kaczynskis. Todėl M. Kuchcinskio kalba parlamento tribūnoje yra labai reikšminga.

„Žiūrint į mūsų geopolitinę situaciją, įvykius, kurie vyksta aplink mūsų šalis, toks vizitas, galimybė kreiptis į Seimo narius ir priminti bendrą didžią istoriją yra labai svarbu“, – aiškino jis.

Č. Okinčico nuomone, Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu keičiasi, o kaimynės šalies politikai supranta, kad dvišalius santykius riekia daryti aktyvesnius aukščiausiu lygiu. „Tai, kad Lenkijos Seimo maršalka paminėjo ir tautinių mažumų klausimą, yra natūralu. Valdančiosios Lenkijos partijos „Teisė ir teisingumas“ programiniuose dokumentuose numatytas bendravimas su lenkais užsienyje, savo tautiečiais visame pasaulyje. Tai užima labai svarbią vietą, ir natūralu, kad tam tikri klausimai buvo prisiminti ir M. Kuchcinskio kalboje. Juolab kad pavardžių klausimas, galima sakyti, jau nuo 1994 metų, kai buvo pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis, turėjo rasti vietą mūsų Seime, tačiau iki šiol nėra sprendžiamas. Šiek tiek keista, kad tiek metų delsiame“, – pabrėžė jis.

Č. Okinčicas įsitikinęs, kad Lietuva ir Lenkija turi bendrauti: kalbėti apie grėsmes, kurių turime išvengti, taip pat apie bendrų ekonominių, infrastruktūros projektų vystymą, gynybos pajėgumo stiprinimą. „Kita vertus, kiekvienas toks pokalbis yra galimybė kalbėtis apie tautinių mažumų situaciją: lenkų – Lietuvoje, lietuvių – Lenkijoje. Tada iš tokių susitikimų bus naudos ir tautinėms mažumoms. Mano manymu, visada geriau kalbėtis. Kaimynai turi ir privalo tai daryti. Kaimynų nepasirinksi, taip mums davė Dievas. Turime rasti gerus santykius su tais, kurie mums duoti“, – aiškino jis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"