Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Mandatas slysta N.Venckienei iš rankų 

2013 lapkričio 27 d. 06:00
N.Venckienė Seime nesirodo nuo balandžio pradžios.
N.Venckienė Seime nesirodo nuo balandžio pradžios.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Parlamentarai pagaliau ėmėsi spręsti aštuonis mėnesius JAV besislapstančios ir daugiau nei pusšimtį Seimo plenarinių posėdžių praleidusios Neringos Venckienės klausimą - sudaryta laikinoji tyrimo komisija dėl siūlymo pradėti apkaltą.

Į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę vakar buvo įtraukti du su N.Venckiene susiję nutarimų projektai. Nuo balandžio pradžios Seime nesirodančios, bet atlyginimą gaunančios parlamentarės bendražygiai iš „Drąsos kelio“ frakcijos, keli konservatoriai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ siūlė paraginti Generalinę prokuratūrą pradėti N.Venckienės ekstradicijos procesą. Parlamentarai tam nepritarė. Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio siūlymas pradėti apkaltą N.Venckienei sulaukė daugumos Seimo narių palaikymo.

Neatlieka pareigų

E.Masiulis pažymėjo, kad dalyvavimas Seimo posėdžiuose - konstitucinė parlamentaro pareiga. Seimo nario, be itin svarbios ir pateisinamos priežasties nedalyvaujančio posėdžiuose, elgesys yra vertintinas kaip konstitucinės priedermės neatlikimas. E.Masiulio teigimu, N.Venckienė nuo balandžio praleido apie 60 posėdžių. „Neatlikdama Seimo nario konstitucinių pareigų nuo balandžio 9 dienos, ji sulaužė priesaiką ir kartu šiurkščiai pažeidžia Konstituciją“, - pažymėjo jis.

Konservatorius Kęstutis Masiulis antrino, kad darbuotojai pravaikštininkai yra tiesiog atleidžiami. „Mes, Seimo nariai, taip pat turime atlikti tam tikrą darbą ir savo pareigas. Pavyzdžiui, N.Venckienė turėtų būti frakcijos seniūnė, bet Seniūnų sueigos posėdžiuose jos nematau“, - aiškino jis.

„Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Valdas Vasiliauskas piktinosi, kad N.Venckienę bandoma prilyginti praėjusią kadenciją per apkaltą iš parlamento pašalintam Linui Karaliui. „Esu įsitikinęs, kad nuosprendis yra aiškus ir galbūt jau net parašytas. Vis dėlto, jeigu ne vakar gimėme, esame mąstantys žmonės, tada suprantame, kad šiame pedofilijos istorijos kontekste N.Venckienė nebuvo saugi, ypač kai atėmėme jos teisinę neliečiamybę. Tada ji iš tikrųjų negalėjo įgyvendinti savo, kaip tautos atstovės, konstitucinio statuso ir laisvo mandato, nes kiekvieną akimirką jai grėsė arba smurtas, arba net mirtis“, - kalbėjo jis.

Galimybė pateikti argumentus

Pagal Seimo statutą sudaryta speciali tyrimo komisija turi ištirti pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumą ir parengti atitinkamą išvadą. Komisijos pirmininku paskirtas socialdemokratas Vytautas Saulis. Atsakymą, ar pagrįsti siūlymai pradėti apkaltos procesą Seime, komisija turės pateikti iki gruodžio 5 dienos.

Statutas numato, kad tyrimo komisija išklauso asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimų. V.Vasiliauskas teiravosi E.Masiulio, kaip vyktų apkaltos procesas, jei jame nedalyvautų N.Venckienė. Apkaltos iniciatorius aiškino, kad parlamentarė turi visas galimybes atvykti ir pateikti savo argumentus. Be to, esama ir precedento - 2003 metais tuometis prezidentas Rolandas Paksas per apkaltą nepasinaudojo galimybe išsakyti savo argumentus, už jį tai padarė advokatai.

Teisinis gudravimas

Grupė parlamentarų taip pat siekė viso Seimo vardu paraginti Generalinę prokuratūrą nedelsiant pradėti N.Venckienės ekstradicijos procesą ir "taip atverti kelią teisingumui, nebekuriant sąlygų apkaltos procedūrai, nesant galimybės jai dalyvauti".

Tokį projektą pristatęs Seimo narys Vytautas Matulevičius sakė, jog siekiama sudaryti nuomonę, kad N.Venckienė vengia atsakomybės, slapstosi nuo teisingumo užsienyje. Tačiau neva yra priešingai - esą ji kaip tik ieško teisingumo. V.Matulevičiaus teigimu, dabartinė N.Venckienės gyvenamoji vieta - ne paslaptis policijai. Tačiau, anot parlamentaro, veiksmų sugrąžinti ją į Lietuvą teisėsauga nesiima bijodama patirti fiasko, nes parlamentarei gali būti suteiktas „politinis prieglobstis demokratinėje, teisinėje valstybėje“. V.Matulevičius ragino Seimą neteisti žmogaus už akių. „N.Venckienė - ne kokia nors karo nusikaltėlė, kuriai būtų galima taikyti tokius metodus“, - pareiškė jis.

Kiti N.Venckienės bendražygiai taip pat aiškino, kad procesas yra politizuotas, o prokurorai esą bijo nešališko teismo.

Siekiui raginti prokurorus pradėti ekstradiciją nepritariantys parlamentarai aiškino, kad Seimas negali kištis į teisėsaugos institucijų darbą. LS atstovas Remigijus Šimašius teigė, kad N.Venckienės šalininkai bando teisiškai gudrauti. Esą Seimui bet kokia forma išsakius nuomonę, kad N.Venckienė turi būti išduota Lietuvai, ekstradicija automatiškai taptų neįmanoma, nes procesas būtų laikomas politizuotu.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"